Laima Šivickienė – ekonomistė, pasukusi pareigūnės keliu(0)

Morta MIKUTYTĖ | morta@kurjeris.lt

2018-10-26 06:14

Laima Šivickienė sako, kad nuo sudėtingo pareigūnės darbo pailsi teatre ar koncerte. Asmeninio albumo nuotrauka

Daugiau nei dešimtmetį policijoje dirbanti Laima Šivickienė nuoširdi – į šią galerą ją atviliojo noras pabėgti nuo kasdienės rutinos. Tikėtina, kad tai pavyko, mat tiek laiko dirbti atsakingą ir ne visada dėkingą darbą sunku. Šiemet Angelų sargų dienos proga Laimai buvo įteiktas ypatingas apdovanojimas – angelo statulėlė už visuomeninę veiklą, prisiimant daugiau atsakomybės, negu reikalauja jos tiesioginės pareigos. Tačiau pašnekovė tokio įvertinimo kuklinasi.

Suviliojo darbas be rutinos

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Laima Šivickienė savo darbo vietoje nenuobodžiauja ir su žurnaliste kalbėdama neslėpė – darbo tikrai daug. Tik smagu, kad jis nenuobodus. Su šia pareigūne pasikalbėti nusprendėme, kai Angelų sargų dienos proga, spalio 2-ąją, jai buvo įteikta angelo statulėlė už nuoširdumą, gerumą, už tai, kad pareigūnė nesibaimino ypatingoje situacijoje prisiimti iniciatyvos ir atsakomybės. Pati pareigūnė tvirtino apdovanojimo nesureikšminanti.

Pareigūnė kuklinasi ir būtent jos prašymu nebeminėsime skaudaus įvykio, itin rimtos bylos, kurios dalimi Laimai tapus ir buvo pelnytas šis apdovanojimas.

– Esu gryna tauragiškė, ištekėjusi, dviejų vaikų mama. Vyras dirba vairuotoju, tad namie būna nedažnai. Visgi jau pripratau prie tokio gyvenimo ir sūnūs nebe mažiukai, todėl dabar lengviau, – pokalbį pradėjo L.Šivickienė.

Tik štai karjerą policijos komisariate moteris pradėjo visai ne nuo Policijos akademijos ar teisės mokslų. Pašnekovė atskleidė pirmiausia įgijusi ekonomistės išsilavinimą. Trumpai net dirbo šioje srityje ir tik vėliau susidomėjo darbu tarp uniformuotų žmonių.

– Mane viliojo nenuobodus darbas, kur nėra rutinos. O ekonomika pasirodė ne man skirta sritis, nors nuo jos irgi iš pradžių netoli nubėgau – teko darbuotis policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Tai įgytų žinių nenumečiau šonan. Bet galiausiai perėjau į Veiklos skyrių, – apie karjeros vingius kalbėjo pareigūnė.

Geras jausmas užbaigus bylą

Ir nors vienodos kasdienybės tyrėjo darbe nedaug, kai kas visgi kartojasi. Paprašius papasakoti šiek tiek apie sutinkamus žmones, įtariamuosius, L.Šivickienė atskleidė, kad komisariate tenka ne sykį susitikti jau matytus, ne pirmą kartą nusikalstančius asmenis.

– Būna, kad gauni bylą tirti ir matai, kad žmonės tie patys. Yra buvusių „etatinių“ įtariamųjų, kuriuos prisimenu, bet jau pastebiu, kad daugelis kažkur prapuolė – gal į užsienį išvykę? Specialiai nesidomiu šių žmonių likimais, tiesiog pastebiu, kad niekur nematyti. Tačiau apskritai kalbant apie savo darbą ir nutikusius įvykius, sunku ką nors išskirti. Būna, nutinka kas nors įdomesnio, tačiau baigi bylą, ją atiduodi prokuratūrai ir imiesi kito tyrimo. Nelieka laiko kaupti prisiminimų. Bet atidavus jau pabaigtą bylą apima geras jausmas, – su džiugesiu balse kalbėjo pašnekovė.

Tačiau negalima teigti, kad pareigūnė nieko įdomaus iš ankstesnių tyrimų neprisimena. Ji sutiko papasakoti vieną iki šiol atmintyje aiškiai išlikusią istoriją, neatskleisdama žmogaus asmenybės.

– Tokia procedūra – iš nusikaltimu įtariamos moters turėjau paimti pirštų atspaudus. Įtariamajai tereikėjo pirštą šiek tiek palaikyti ant specialaus skenerio. Bet situacija tapo tokia konfliktiška, kad vienam kolegai teko šią procedūrą filmuoti, aš vardijau moteriai jos teises, šalia buvo ir kitų kolegų, o ji galiausiai po ilgo konflikto ėmė tvirtinti, kad jai bloga, ir kone nualpo. Net ir numanant, kad moteris tokią savo būseną suvaidino, mums neliko nieko kito, kaip kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atrodo paprasta procedūra, o ji liko tąkart neatlikta, – prisiminė pareigūnė.

Darbe pasitaiko visko

Turbūt nieko keisto, kad dar viena atmintin įsirėžusi byla – telefoninių sukčių. Tokių nusikaltėlių mūsuose vis dar netrūksta, o jų išradingumas stulbinantis. L.Šivickienė ir šiandien prisimena, kad tai buvusi viena pirmųjų jos tirtų bylų ir viskas taip susiklostė, jog kelių bylų medžiaga buvo sujungta į vieną didelę bylą.

– Tąkart nustatėme vadinamąsias „kojas“ ir vėliau buvo rasta daugiau duomenų, kurie leido kelias skirtingas bylas sujungti į vieną. Paaiškėjo, kad tas pats asmuo įvykdė ir daugiau panašaus pobūdžio nusikaltimų. Mūsų skyriuje darbas toks, kad tiriame nusikaltimus, kur įtariamieji jau daugmaž aiškūs, reikia tik surinkti pakankamai įrodymų teismui. Taip jau susiklostė, kad man dažnai kliūva būtent sukčiavimo bylos, – apie darbą kalbėjo tyrėja.

Darbas sudėtingas, reikalaujantis išskirtinio dėmesingumo ir atsakomybės. Nėra ko slėpti – ne visi į komisariatą atėję jauni žmonės lieka čia dirbti. L.Šivickienė atvira – neretai darbe pasitaiko ir skundų.

– Taip jau yra, kad dažniausiai itin nemaloni procedūra žmonėms yra kratos. Tad daugiausiai skundų po jų ir būna. Mano nuomone, skundus tikrintieji rašo norėdami „išsukti uodegą“. Ir jei tik nori kuo nors apkaltinti pareigūną, tai ir apkaltins. Laikui bėgant išmoksti užplūstančios įtampos atsikratyti ir ramiai toliau gyventi bei dirbti savo darbą. Aš asmeniškai atsiriboju išvykdama į koncertus ar spektaklius, stengiuosi bent trumpai pailsėti vasarą. Anksčiau buvo sunkiau, dabar jau nebeatrodo taip sunku, – „Tauragės kurjerio“ žurnalistei atviravo pašnekovė.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras