Rabinas ir rašytojas(5)

Alvidas JANCEVIČIUS | žurnalistas, istorikas

2019-08-15 07:42

Atidesnis „Tauragės kurjerio“ skaitytojas, išvydęs šio rašinio herojaus pavardę, pasakys – apie tai jau rašėte, nereikia kartotis. Ir iš tiesų Epšteinų pavardė tarp Centrinės ir Rytų Europos žydų tokia dažna, tiek garbingų pasaulio asmenybių ją turi, kad nejučia gali apsigauti net ir pats. Pagal legendą daugiausiai Epšteinų pavardės atstovų kilę iš dviejų – Jechilio ir Baro – Benvenistų, po žydų išvarymo 1492 metais iš Ispanijos įsikūrusių Heseno (VFR) žemės Epšteino mieste. Seniausiasis žinomas šios giminės atstovas – 1430–1460 metais buvęs Frankfurto prie Maino rabinas ir rabinų teismo pirmininkas Natanas Ha-Levy. Taigi „Tauragės kurjeris“ prieš kurį laiką rašė apie iš Taurogeno kilusį garsųjį JAV filantropą ir kolekcininką Jakobą Epšteiną. O šį kartą – jo ne mažiau pasaulyje žinomo bendrapavardžio ortodoksų rabino ir publicisto Chaimo-Fishelio Epšteino gyvenimo istorija.

Pažangus rabinas

Rašinio herojus gimė 1874 metų gegužės 6 dieną Taurogene rabino Dovydo Šliomo Berkman Epsteino (kurio tėvas savo ruožtu buvo Sudargo (dab. Šakių rajonas) vyriausiasis rabinas) ir Cipos Rani Šerševski šeimoje. Be jo, gausiame vaikų būryje buvo dar trys seserys – Tzvia (Cecilija), Dina, Devora (Dora) – ir du broliai – Yisroel (Jabobas) ir Bernardas. Jau ankstyvoje jaunystėje pasireiškė jo analitinis vunderkindo protas ir originalus mąstymas. Tėvo pastūmėtas, vienoje garsiausių rytų Europoje Telšių ješivoje (aukštojoje Talmudo mokykloje) studijavo Talmudą ir, vos šešiolikos metų sulaukęs, parašė pirmąją savo knygą – Arono Ha-Levio knygos „Sefer ha-Chinuck“ komentarą „Chinuch le-Naar“. Po kelerių metų pradėjo studijas Baltarusijos Voložino miesto ješivoje pas garsiuosius rabinus Natali Tsvi Jehuda Berliną ir Chaimą Soloveičiką. Čia jam buvo suteikti rabino įgaliojimai.

1892 m. caro valdžiai Voložino ješivą uždarius, Chaimas grįžo namo į Taurogeną ir vedė lygiai dvejais metais jaunesnę Taurogeno rabino Barucho Nesanelio dukrą, Kaune gimusią Etelę Neividel. Su ja vėliau susilaukė penkių sūnų ir dviejų dukterų.

Greta religinių temų Ch.Epšteinas rimtai domėjosi ir visuomenės, politikos klausimais, religiniu švietimu – haskala, skelbė žydų autorių poeziją, dalyvavo rabino Šmuelio Mochilevero įkurtame pažangiame Hovevei Zion judėjime.

1902 metais su rabinais Icchaku Reinsu ir Zevu Javcu apsilankęs sionistų konferencijoje Minske, tapo vienu religinių sionistų organizacijos „Mizrachi“ steigėjų (Sionizmo ideologinę kryptį, vadinamą „religiniu sionizmu“, suformulavo rabinas Avrahamas Icchakas Kookas (1865–1935), svarbiausias XX amžiaus pradžios religinis autoritetas, buvęs vyriausiasis Izraelio šalies rabinas 1921–1935 metais). Jau gerokai vėliau Amerikoje Chaimas taip pat pagarsėjo kaip vienas ryškiausių šios šalies religinio sionizmo lyderių.

Nuo 1898 metų visą dešimtmetį jis buvo Baltarusijos Grozovo miestelio netoli Minsko rabinas, vėliau, iki Pirmojo pasaulinio karo, rabinavo Seinuose (dab. Lenkija). Nedidelė ištrauka iš Grozovo miesto istorijos aprašo:

Chaimą-Fišelį Epšteiną dėl jo nuoširdžių pamokslų mylėjo ir gerbė visuomenė, nežiūrint miesto ir sinagogos nesutarimų. Daug kas prisiminė jo dalyvavimą svarbiame sionistų kongrese ir tai, kad jaunystėje jis spausdino žydų eilėraščius bei dainas.

Išvyko į JAV

Pamažu jaunasis rabinas suartėjo su garbingiausiais ir turtingiausiais miesto žmonėmis.

Viena intriguojanti istorija įsiminė ilgam. Vienam prekybininkui miesto prekeiviai perdavė nemažą pinigų sumą už prekes, kurias šis turėjo parvežti iš Minsko. Bet paaiškėjo, kad pinigai pavogti iš jo namų ir vienas perdavusiųjų buvo tarp įtariamųjų. Mėgindamas išsiaiškinti kaltininką, rabinas Epšteinas surengė „pasmerkimo“ ceremoniją. Jis sukvietė žmones į sinagogą, uždegė juodas žvakes, pradėjo pūsti šofarą (pučiamasis instrumentas, pagamintas iš avino rago) ir paskelbė cheremą (prakeikimas ir atskyrimas nuo religinės žydų bendruomenės). Ceremonija labai supykdė žmones, o moterys vėliau ilgai kalbėjo, kad nuo to laiko labai išaugo mirusių kūdikių skaičius.

Dar viena su rabinu Epšteinu susijusi istorija, kilusi skaitant sinagogoje maldą „Ata Hor'eita“. Somchat Tora (metinio Toros skaitymo ciklo pabaigtuvės ir naujojo ciklo pradžia) šventės naktį sinagogoje kilo konfliktas. Jis baigėsi smūgiais, sulaužytais suolais ir sudaužytais šviestuvais. Malda nutrūko, šventė baigėsi, vaikai nuliūdo, o rabinui teko ieškoti šventei naujos vietos.

1917 metais Estijos žydų bendruomenių grupė išrinko jį vyriausiuoju regiono, kurio centras buvo Tartu mieste, rabinu. Čia Ch.Epšteinas baigė aspirantūrą ir Tartu universitete skaitė žydų filosofijos paskaitas. O 1921 metais tapo Libavos (Liepojos) rabinu ir vienu Latvijos „Mizrachi“ judėjimo lyderių.

Atsisakęs gundančių Londono ir Liverpulio religinių susivienijimų pasiūlymų, 1923 metais buvęs taurogeniškis išvyko į JAV, kur iškart išleido didžiulio susidomėjimo sulaukusią knygą „Midras ha-chaim“ („Gyvoji vasara“), kurią sudarė 14 skyrių apie žmones ir tautas. Latvijos istorikas dr. Aleksandrs Feigmanis savo disertacijoje „Rabinų literatūra Latvijoje iki 1940 m.: kryptys ir asmenybės“ plačiai išanalizavo knygos teiginius, dar kartą patvirtindamas, kad tai iš tiesų labai reikšmingas mokslinės žydų literatūros pavyzdys. Septynerius metus Ch.Epšteinas buvo Bayonno, Niu Džersio (1923–1925), Klivlando (1925–1926), Sinsinačio (1926–1928) ir Bruklino (1928–1930) rabinu, dėl savo griežtų ortodoksiškų pažiūrų neretai labai rimtai konfliktuodamas su liberališkesniais Amerikos žydais – reformatoriais. Pastarieji teigė, esą bet kokia reforma stumianti pirmyn judėjų kultūrą ir religiją. Gi naujasis rabinas į kiekvieną reformą žvelgė labai atsargiai, visapusiškai.

1928-aisiais paliko Sinsinatį

Kartu Ch.Epšteino – mokslininko – reputacija buvo tokia tvirta, kad į jį ne kartą kreipdavosi kolegos rabinai ir eiliniai piliečiai prašydami išspręsti vieną ar kitą problemą. Tais pačiais 1923-aisiais Chaimas buvo rabinu-teisėju dviejų labai garsių Kanados rabinų ginčo byloje. Parašė keletą plačiai nuskambėjusių veikalų, tarp kurių buvo ir garsusis keleto tomų „Teshuvah shelema“ („Ieškantis visiškos atgailos“).

1927 metų kovo 26-ąją Sinsinačio miesto laikraštis „The Enquirer“ („Tyrimas“) rašė:

Vyriausiojo centrinių valstijų ortodoksų rabino Chaimo Fišelio Epšteino septynių dienų įšventinimo iškilmės.

Rabinas Epšteinas – labai įdomaus likimo žmogus. Nors gyvena mūsų šalyje dar palyginti neseniai, jau spėjo išgarsėti kaip vienas labiausiai išsilavinusių žydų rabinų. Jis gimė Kauno gubernijoje, Taurogene, ir šešiolikos metų įšventintas rabinu.  

Šventėje dalyvaus ne tik rabinai, kurių vardai buvo paskelbti anksčiau, bet ir kiti du – rusas S.Katz iš Indianapolio ir rabinas Shnuel Aaronas Halelvy Pardes iš Polando. Rabinas Pardesas specialiai atvyko iš Europos, kad galėtų pasveikinti rabiną Epšteiną Lenkijos žydų vardu.

Bet praėjo vos vieneri metai ir nuotaikos pasisuko į visai priešingą pusę.

Pavyko rasti Ch.Epšteino atsisveikinimo laišką, rašytą 1928 metais išvykstant iš Sinsinačio (Cincinnati) miesto. Čia labai ryškiai atsiskleidžia geriausios šio neeilinio asmens žmogiškosios savybės:

Aš išvykstu ne todėl, kad noriu daugiau pinigų ar garbės. Sinsinatyje aš gavau solidų atlyginimą ir visi be išimties rodė man pagarbą. Išvykstu todėl, kad tai labai apsileidęs miestas. Nežiūrint visų mano įtemptų pastangų, nepajėgiau įvesti žydų gyvenime bent jau tvarkos regimybės. Miestą pervėrusi beprasmė neapykanta ir egoizmo politika yra didelės kliūtys naujiems darbams. Be to, plačiai įsitvirtinę ypatingų savų interesų turintys žmonės, siekiantys „gaudyti žuvį kanalizacijoje“, kursto nesusigaudančias mases veikti pries žydų įstatymus ir bendrą tvarką. Visi jūs žinote – aš, duok Dieve, ne savanaudis žmogus. Visi žinote, kaip nuoširdžiai dirbau ir siekiau pagerinti miesto gyvenimą visose srityse, susijusiose su judaizmu, o ne ieškojau naudos sau.

Chaimo Epšteino kapas

Tarsi tiesioginis atsiliepimas į šiuos žodžius 1931 metų lapkričio 23-iąją „The New York Times“ laikraštyje pasirodė informacija:

Vyriausiasis Amerikos rabinas Eliezeras Silveris paskirtas vyriausiuoju Sinsinačio rabinu.

„Nustokime konkuruoti vienas su kitu, o sujunkime mūsų talentus ir jėgas, kad galėtume kovoti su bendru priešu, laužančiu mūsų tradicijas ir senovės idealus“, – kvietė rabinas Epšteinas. – Greitai gali ateiti laikas, kai žydų bendruomenės, neišgirdusios šio perspėjimo ir nesugebėjusios prisijungti prie šio bendro mūsų visų žygio prieš bendrą priešą, atsidurs vienumoje be jokių šansų laimėti“.   

Vienas ryškiausių

1930 metais Ch.Epšteinas paskirtas Misūrio valstijos Sent Luiso (St. Louis) Jungtinės ortodoksų bendruomenės (VAAD) vyriausiuoju rabinu ir buvo juo iki pat savo mirties 1942-ųjų liepos 5-osios.   

Liepos 10-ąją JAV Indianos valstijos sostinės Indianapolio Marin apygardos laikraštis „Jewish Post“ paskelbė pranešimą:

Rabinas Chaimas Fišelis Einšteinas buvo vienas ryškiausių Amerikos nūdienos rabinų ir pats garsiausias rabinas-teisininkas. Jis tarnavo Lenkijoje, Seinuose, buvo vyriausiasis Estijos ir Libavos rabinas. Amerikoje buvo vyriausiuoju Sinsinačio, o pastaruosius dvylika metų Sent Luiso rabinu. Jis buvo vienas pirmųjų Rytų Europos rabinų, atsiliepusių į Gerclio (sionizmo politinės krypties, siekiančios sukurti žydų tėvynę, pradininkas) kreipimąsi ir vienas Mizrachi lyderių Europoje. Jo didžiulės knygos „Responsa“, „Teshuba“, „Shelema“ ir esė rinkinys „Midrash ha-Hayim“ priskirtinos prie svarbiausiųjų šio šimtmečio žydų teisės mokslo ir etikos kūrinių.

Epstein-Hebrew akademija

Po jo mirties pirmoji šiuolaikinė Sent Luiso priemiestyje Olivete įsikūrusi žydų mokykla pavadinta Chaimo Fišelio Epšteino vardo Žydų akademija. Informacija iš Vikipedijos: „Ji buvo įsteigta 1943 metais. Pavadinta Sent Luiso žydų ortodoksų bendruomenės pirmojo vyriausiojo rabino Chaimo Fišelio Epšteino (1874–1942) vardu“. Tarpusavyje moksleiviai ir mokytojai savo mokymo įstaigą vadina ECH – pavardės ir vardo trumpiniu.  

Kaip jau minėjau šio rašinio pradžioje, Chaimas Epšteinas su žmona Ethel Epstein (Neividel) turėjo penkis sūnus ir dvi dukras: Dovydą, Efraimą, Šliomą, Beinšą, Jošuą, Sulamit, Miriam. 73-ejų sulaukusi Ethel mirė 1950-aisiais, pergyvenusi sutuoktinį aštuoneriais metais. O štai informacijos apie vaikus pavyko rasti tik po ilgų paieškų.

Palikuonys

Bene garsiausias šios gausios šeimos palikuonis yra rašytojas, žurnalistas, JAV ir Izraelyje dirbęs pasaulio sionistų judėjimo lyderis, miręs būdamas 85-erių, Beinšas Epšteinas. Jis daug rašė žydų laikraščiams, keletą metų vedė politinių komentarų programą Amerikos socialistų partijos WEVD radijo stotyje, vadovavo Respublikonų partijos Žydų biurui per penktojo–šeštojo dešimtmečių prezidentines kampanijas. Jis taip pat buvo išrinktas Pasaulinės sionistų organizacijos Veikimo komiteto nuolatiniu nariu, Amerikos sionistų organizacijos ryšių su visuomene konsultantu, Pasaulio sionistų revizionistų organizacijos vykdomosios valdžios nariu.  Už aktyvią veiklą Amerikos-Izraelio sionistų organizacija (ZAO) apdovanojo Beinšą išskirtine legendinio Amerikos teisininko Lui Brendaiso (Louis Dembitz Brandeis) vardo premija ir vieno sionistų judėjimo ideologų Vladimiro Zejev Žabotinskio šimtmečio medaliu.

Sūnus Ephraim Epstein

Du Chaimo Epšteino sūnūs iš penkių – Efraimas ir Šlioma – pasirinko tėvo, rabino, kelią ir po jo mirties tarnavo Sent Luise. Efraimas Epsteinas šiai tarnystei atidavė daugiau kaip 35-erius metus (1934–1969). Jie tapo 16-osios kartos rabinais motinos linija. O iš tėvo pusės jie buvo tiesioginiai vyriausiojo XVIII amžiaus vidurio Prahos Gaono rabino Jeheskelio Landau palikuonys. Pavyko rasti informacijos, kad minėtajam Efraimui netgi buvo siūloma tapti vyriausiuoju Izraelio rabinu, tačiau jis, nenorėdamas išvykti iš Sent Luiso, šių pareigų atsisakė.

Deja, nieko viešai nežinoma apie keturis likusius Chaimo Fišelio Epšteino palikuonis.

***

O 2017 metų vasario 21-ąją Didžiosios Britanijos laikraštis „The Independent“ pranešė:

Sent Luiso mieste (Misūrio valstija) istorinėse 123 metus gyvuojančiose žydų kapinėse „Chesed shel Emet“ nežinomi asmenys išvartė per šimtą antkapių. Incidentas įvyko vasario dvidešimtąją ir kaip tik tą dieną, kai įvairių valstijų žydų centrai sulaukė anoniminių grasinimų dėl vienuolikos tariamai užminuotų jų pastatų. Be kitų asmenų, kapinėse yra kai kurių garbingiausių miesto asmenų, tarp jų vyriausiųjų rabinų Zacharijo Jozefo Rozenfeldo (miręs 1915 m.) ir Chaimo Fišelio Epšteino (miręs 1942 m.) amžinojo poilsio vietos.  

Skaityti komentarus (5) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras