Ekskursija po Tauragę – miesto pažinimo labirintais(0)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2018-05-25 15:51

Ekskursija po Tauragę – autobusu. Raimondos Alysienės nuotrauka

Anglų rašytojas ir poetas, Nobelio premijos laureatas Rudyardas Kiplingas yra pasakęs: „Jei istorija būtų dėstoma kaip pasaka, ji niekada nebūtų užmiršta“. Beveik kaip klausydamasi pasakos pasijaučiau paveldosaugininkų organizuotos ekskursijos po Tauragę metu. Regis, klausytum ir klausytum mūsų krašto istorijos žinovo Edmundo Mažrimo pasakojimų apie miesto praeitį. Kaip pasakotojas, rodos, gali nesustodamas pasakoti, taip besiklausantieji gali tik atmintin pabandyti sudėti tai, kas dar nepamiršta, ieškoti istorijos pėdsakų. Svarbiausia, kad po tokių paskaitų esi priverstas atsiversti knygą ir lopyti krašto istorijos spragas. 

Jau tradiciškai pavasarį rengiamos ekskursijos po Tauragę – ir dviračiais, ir pėstute. Pernai ekskursijos po miestą organizuotos net tris kartus. Šįkart ekskursijos, kurios tema „Tauragė šimtmečio pėdomis“, metu tauragiškiai pavėžėti autobusu. Ekskursijos vadovai – Kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas ir specialistė Vaiva Kiniulienė pakvietė tauragiškius pasižvalgyti po Tauragę, prisiminti primirštus istorijos fragmentus, o gal ir naujų faktų išgirsti.

Kadangi Pirmojo pasaulinio karo metais Tauragė buvo sudeginta iki pamatų, išliko tik keletas pastatų miesto pakraščiuose, ekskursijos metu buvo galima sužinoti, kaip tarpukario metais atstatyta sugriauta Tauragė, susipažinti su miesto raida ir pasižvalgyti po šiandieninį miestą. Ekskursantams ta proga buvo išleistas nuotraukomis iliustruotas lankstinukas. Jis padovanotas kiekvienam ekskursijos dalyviui.

Ekskursija prasidėjo prie Kultūros rūmų, kuriuos Tauragės apskrities šaulių ir gyventojų aukotomis lėšomis 1933-aisiais pastatė ir juose įsikūrė Šaulių sąjunga. Šalia dabartinių kultūros rūmų, kur dabar žaliuoja augmenija ir stovi Vlado Putvinskio paminklas, buvo įkurta Nepriklausomybės aikštė, kurioje vykdavo miesto sueigos, kiti renginiai.

Ekskursijos vadovų ir dalyvių akys nukrypo į miesto pilies ansamblį ir senąjį ligoninės pastatą. E.Mažrimas prisiminė keletą svarbesnių šių pastatų istorijos faktų – apie tai, kad pilyje veikė kariškių, psichiatrijos ligoninės, o 1924-aisiais joje įsikūrė gimnazija ir komercijos mokykla.

Pasak E.Mažrimo, 1921-aisiais mieste buvo 160 telefonų, o 1940-aisiais – arti 400 abonementų.  

Ekskursantai, susėdę į autobusą (kelionę tauragiškiams dovanojo Tauragės autobusų parkas), pajudėjo link Vasario 16-osios gatvės. Šioje gatvėje dėmesio vertas buvusios ligonių kasos pastatas, kuriame jau dabartinės nepriklausomybės metais veikė Tauragės apskrities viršininko administracija. 1939 metais pastatytame pastate ligonių kasa veikė apie metus. Pastate, pasak E.Mažrimo, buvo įsikūrę ir gydytojų kabinetai, buvo atliekamos nesudėtingos operacijos. Keičiantis valdžioms, kaip juokavo tauragiškiai, ant pastato tik keisdavo vėliavas – šeimininkavo sovietai, vokiečiai ir vėl sovietai.

Istoriškai turtinga Bažnyčių gatvė. Pirmajame gatvės numeriu pažymėtame pastate iki 1925-ųjų veikė geriausia tuo metu kino salė „Spindulys“. Vienas įdomiausių miesto statinių – namas Bažnyčių g. 2, pastatytas 1924-aisiais. Jame veikė Šv. Kazimiero draugijos knygynas ir S.Kalašnikovo rūbų siuvykla.

Stoties gatvėje sustota ir prisimintas laikas, kai Tauragėje lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, o šiemet ant namo, kuriame viešėjo prezidentas, pritvirtinta šį įvykį žyminti atminimo lenta. Šalia (dabartinės ligoninės Slaugos skyriaus vietoje) buvo evangelikų liuteronų parapijos salė, kurioje vykdavo svarbūs to meto koncertai, veikė pradžios mokykla, vaikų darželis.

1921-aisiais pradėta atstatyti per Pirmąjį pasaulinį karą susprogdinta, sprogmuo buvo padėtas po bažnyčios bokštu, katalikų bažnyčia.

Apie Prezidento, o tada Vokiečių, gatvės istoriją ir joje virusį tarpukario gyvenimą E.Mažrimas galėtų pasakoti be pabaigos – šioje gatvėje buvo pastatyta metodistų bažnyčia (dabartinių laidojimo namų vietoje), veikė karstų parduotuvė.

Ekskursantai pravežti ir dabartine J.Tumo-Vaižganto gatve, tada buvo Gimnazijos gatvė, link „Versmės“ gimnazijos, kurioje 1935–1937 m. veikė pirmoji Tauragės progimnazija.

Reikšmingą indėlį į Tauragės istoriją įnešė ir nemažai spaudoje aprašytas evangelikų liuteronų kunigas Augustas Vymeris. Jo iniciatyva mūsų krašte pradėti ruošti mokytojai. Nuo kursų organizavimo išaugta iki mokytojų seminarijos įsteigimo 1923 m.

Iki geležinkelio stoties, turinčios įdomią savo istoriją, ekskursantai pasisukiojo po Jovarų mikrorajono gatveles, menančias skaudžias žydų istorijos detales.

Tremtinių keliu pravažiuota pro vietą, kurioje (Tremtinių kelio ir Stoties gatvės kampas) veikė Kano malūnas, pro garsųjį „Tauragės maistą“, kurio skerdykla buvo pastatyta 1932 m. Ranka pasiekiamos ir senosios miesto kapinės.

Vytauto gatve, kuri caro laikais buvo kraštinė Tauragės miesto gatvė, ekskursantai pajudėjo link buvusio karinio miestelio. Trumpai apžvelgta ir Vytauto gatvės istorija, jos gale buvo įsikūręs Dragūnų pulkas.

Atskiros studijos verti Vytauto gatvės gale tarpukariu įkurti arešto namai, arba kalėjimas.

– Šiame kalėjime planuotas Rainių žudynių variantas, bet apie tai renku medžiagą ir gal rudeniop, sudėliojęs visas detales, ketinu paskelbti, – pažadėjo E.Mažrimas.

Ekskursija baigta miesto centre, prisiminus ir solidaus banko istoriją, kino sales, turgaus aikštę. O atsisveikinta prie neseniai atidengto Vydūno ekslibriso Jono Viktoro Kalvano parke.

Skaityti komentarus (0) Print  |   Send

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras