Du kaimiečiai pakeliui į Taurogeną…(1)

Alvidas JANCEVIČIUS | žurnalistas, istorikas

2017-12-25 16:39

Medžio raižinys „Du kaimiečiai kelyje netoli Taurogeno” geografijos, kelionių ir kostiumų žurnale išspausdintas 1865 m. 

1860 m. garsusis Prancūzijos leidybos grupės „LibrairieHachette“ leidėjas ir redaktorius, politikas Eduardas Čartonas (Édouard Charton), nuo 1833 m. redagavęs iliustruotą prancūzų jaunimui skirtą biuletenį „MAGASIN pittoresque“ („Vaizdingas žurnalas”), pradėjo leisti vieną pirmųjų iliustruotų žurnalų keliautojams „LE TOUR DU MONDE, NOUVEAU JOURNAL DES VOYAGES“.  Jo skaitytojai galėjo susipažinti ir su Taurogenu.

Tiesa, savaitraštis įkurtas dar 1857-aisiais, tačiau oficialiai apie tai pranešta tik po trejų metų. Žurnale savo įspūdžius iš kelionių dienoraščių spausdino britų misionierius ir Afrikos geografijos tyrinėtojas Deividas Livingstonas, Stanley Burton Saffray, Garnier Brazza Scott, norvegų keliautojas, poliarinių sričių tyrinėtojas Roaldas Amundsenas, kiti žinomi žmonės. Jų rašinius iliustravo žemėlapiai ir garsiausių to laiko dailininkų Edouardo Riou, Gustavo Doré, Castelli, T.Weber, T.Taylor, G.Vuillier, J.Laurens, E.Bayard, Dieudonné Auguste Lancelot, Catenacci medžio raižiniai, kitaip vadinami ksilografija. Tai iškilioji spauda, kai spaudos forma gaminama iš nušlifuotos lentos (kriaušės, liepos, obels ar buko). Išilginėje lentoje išpjaustomas atvirkščias vaizdas, gautas reljefinis piešinys atspaudžiamas juoda spalva. Žurnalas iš pradžių buvo aštuonių puslapių ir kas pusę metų susiuvamas į vieną tomą. Šie bukletai vėliau pardavinėti geležinkelio stotyse, knygynuose.  

Beje, su Edouard Tomas Charton susijęs įdomus istorijos faktas – jis „MAGASIN pittoresque“ redagavo net 55-erius metus, iki 1888-ųjų.

Antrojoje XVIII a. pusėje „LE TOUR du Monde“ buvo labiausiai Europoje skaitomas geografijos žurnalas, skirtas pasaulio gamtos tyrinėjimams ir atradimams. Jis detaliai pasakojo apie bemaž visas svarbiausias geografines ekspedicijas, XIX a. pab.–XX a. pr. vainikavusias paskutinį ryškų planetos tyrinėjimų laikotarpį, pradedant Nilo upės ištakų atradimu 1860 m. pradžioje ir baigiant Pietų ašigalio įveikimu 1911 m. pabaigoje. Iki 1860 m. planetos žemėlapiuose vis dar mirgėjo atskirų „neatrastų sričių“, nors nemažai europiečių jau keliavo netgi į labai tolimus kraštus, nežinomas teritorijas. Kartu daugelio vietovių gyventojams stigo pakankamo kontakto su civilizacija, didieji atradimai ne visus veikė vienodai.

1895 m. galima laikyti antrojo žurnalo gyvavimo periodo pradžia. Jis tapo modernesnis, plito po visą pasaulį, atsiradus dagerotipijai (pirmosioms fotografijoms), pieštas iliustracijas keitė nuotraukos. 

Kaip gerokai vėliau pripažino patys žurnalo leidėjai, po 1914 m. bemaž visas Žemės rutulio paviršius buvo ištirtas ir neblogai aprašytas. Greta teigiamo šio reiškinio aspekto, reikėjo pripažinti ir tai, jog tolimos kelionės prarado savo žavesį bei patrauklumą. Todėl smuko ir žurnalo populiarumas, kol galų gale 1914 m. liepos mėnesį leidybą teko stabdyti.  1930 m. vasarį pavadinimą nusipirko žurnalas „Lectures pour tous“ („Žinau viską“).

Po viso šio ilgo aprašymo priekabesnis „Tauragės kurjerio” skaitytojas gali paklausti  autoriaus – vardan ko tiek dėmesio skiriama kažkokiam šiandien užmirštam prancūzų leidiniui? Ką tai turi bendra su Taurage? Mėginsiu paaiškinti.

1851–1854 m., greičiausiai žurnalo siuntimu, dailininkas D'Henriet keliavo po Rusijos imperijos, kaip rašoma, Baltijos provincijas – Lietuvą, Livoniją, Estiją, Kuršą. Iš šios kelionės jis parsivežė nemažai graviūrų, atspindinčių įvairius vaizdus, žmones, procesus. Gaila, nei istorijos, nei dailės šaltiniai nieko daugiau apie šį dailininką nekalba. Todėl galima tik spėti, jog tai tikriausiai buvo Charles Henriet ar jo sūnus dailininkas ir graveris Charles Henriet Luisas. Beje, kiek bestudijavau turtingą žurnalo istoriją ir visų tomų turinį, šio dailininko pavardės čia daugiau nepavyko užtikti. Lietuvai jo „komandiruotės“ ataskaitoje skirta keletas darbų („Lietuvos elgeta“, „Vilniaus, Lietuvos sostinės, vaizdas“, „Lietuvos kapinės“, „Jauno Lietuvos valstiečio portretas“, „Lietuvio vyro portretas“, „Nukryžiuotasis prie įėjimo į Lietuvos kaimą“). Kadangi nenurodomos konkrečios vietos, kur užfiksuoti šie vaizdai, neįmanoma nustatyti prancūzų dailininko kelionės geografijos.

Tačiau vienas kūrinys leidžia teigti, jog D‘Henriet neabejotinai lankėsi šiandieninėje Tauragėje. Medžio raižinys „Du kaimiečiai kelyje netoli Taurogeno” geografijos, kelionių ir kostiumų žurnale išspausdintas 1865 m. 12-ajame tome ir šiandien saugomas Italijos Milano „Ambrosiana“ bibliotekos De Agostini paveikslų galerijoje. Tai 1609 m. kardinolo Federico Borromeo pastangomis įkurta pirmoji viešoji biblioteka. Joje saugoma maždaug 8 000 rankraščių ir 30 000 spaudinių iš viso pasaulio, vertingiausių kultūros ir mokslo istorijos pavyzdžių, eksponuojama daug pasaulinio lygio dailės darbų.

Skaityti komentarus (1) Print  |   Send

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras