Anonsai: trečiasis šio sezono maršrutas Nr. 35 – Tauragė(3)

kurjeris.lt inform. | redakcija@kurjeris.lt

2017-11-10 13:14

TK archyvo nuotrauka

LRT Kultūros kanalo laida „Stop juosta“ atkeliauja į Tauragę. TV laida „Stop juosta“ – konkurso „Pragiedruliai“ 2016 m. geriausias televizijos dokumentikos projektas.

Šio maršruto veikėjai – KTU architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis, VU architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė, Tauragės istorijos žinovas, paminklosaugininkas Edmundas Mažrimas ir amžininkė, menanti smetoninę Tauragę, – mokytoja Valerija Bumbulienė.

Tauragė – jau 500 metų pasienio miestas su Rusija ar Vokietija. Ne kartą karų ir gaisrų nusiaubta tarpukariu sparčiai statėsi ir modernėjo. Antanas Smetona ne kartą lankėsi Tauragėje, išlikęs ir pastatas, kuriame prezidentas buvo apsistojęs. Ir gatvę pavadino prezidento Antano Smetonos vardu.

Prezidento gatvė kertasi su Stoties gatve. Su Kauno technologijos universiteto docentu Vaidu Petruliu keliaujame į pirmąjį tarpukario statinį – geležinkelio stotį. 1928 m. architektas Edmundas Frykas. Išlikusi erdvi laukiamojo salė, tarpukario grindų plytelės ir puiki akustika. Įdomu, kad iki 1930-ųjų visoje Lietuvoje buvo statytos vienetinės traukinių stotys.

Sugrįžkime į Stoties gatvę, kurioje nėra stoties. Čia karo metais vokiečiai nutiesė siaurąjį geležinkelį, tačiau prasidėjusios liūtys paplovė silpnus geležinkelio bėgių  pylimus, tiltus ir stotį. Stoties gatvė kertasi su Bažnyčių gatve, kurioje stovėjo trijų konfesijų bažnyčios.

Pagrindinė miesto arterija – buvęs tarptautinis kelias iš Peterburgo į Karaliaučių. Su architektūros istoriku Vaidu Petruliu keliaujame vieno įspūdingiausių tarpukario pastatų – Tauragės banko link. Architektai – Arnas Funkas ir Mykolas Songaila. Banko statyba įspūdinga – kainavo apie pusę milijono litų. Čia dirbo apie 20 darbininkų, kurie tegaudavo 30 centų už valandą. Todėl buvo paskelbtas dviejų dienų streikas.

Keliaukime toliau. Apskrities ligonė. Architektas Karolis Reisonas. 1932-ieji. Modernus požiūris ir į statybas, ir į ligonį. To meto Tauragės spaudoje miestiečiai piktinosi, kad ligoninę stato vokiečiai, o tauragiškiai negauna darbo.

Dar vienas tarpukario objektas – hidroelektrinė ir fabrikas „Rūbas“. 1922-ieji. Įdomu, kad čia pirmą kartą Lietuvoje pradėta naudoti aukštos įtampos elektros srovė. Upę Jūrą užtvenkė ir pastatė hidroelektrinę Amerikos lietuviai su Jurgiu Gudžiūnu priešakyje. Amerikos lietuviai investuoja į tekstilės pramonę.  Pasak dr. M.Drėmaitės, yra išlikę modernaus, vadinamojo „day light“ (dienos šviesos) fabriko brėžiniai.

Dar kartą grįžkime į Stoties gatvę, kuri sovietmečiu vadinosi Liaudies gatve. Mėsos perdirbimo ir bekono fabrikas Tauragėje – bendrovė „Maistas“. 1932-ieji. Kaune ir Klaipėdoje buvo modernizuotos senosios įmonės, o Šiauliuose, Panevėžyje ir Tauragėje buvo pastatyti nauji daniško tipo bekono fabrikai. 90 proc. produkcijos keliaudavo į užsienį, daugiausiai į Angliją.

O dabar susitikime su amžininke tauragiške 90-mete Valerija Bumbuliene, buvusia meninės gimnastikos atstove, trenere, vėliau – dailės mokytoja, vitražiste, Tauragės miesto garbės piliete. Tauragiškė puikiausiai prisimena prezidentą Antaną Smetoną – vyriausiąjį skautų vadą. V.Bumbulienė prisimena Tauragėje vykusį sukilimą prieš A.Smetonos režimą. Sukilimas truko vos keliolika valandų – buvo numalšintas.

Tarpukarinė Tauragė. Vienas didžiausių ir prabangiausių miestų Lietuvoje. Su prabangiausiu banku, vokiečių statyta ligonine, Anglijoje garsiais bekonais ir net keturiais tuometinėje Tauragėje ėjusiais laikraščiais.

Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, lapkričio 12 d., 15.30 val., per LRT Kultūrą. Papildomas laikas: lapkričio 17 d. penktadienį – 12.10 val.

Laida kuriama bendradarbiaujant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, patronuojant Unesco.

Skaityti komentarus (3) Print  |   Send

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras