Antradienio, rugsėjo 10-osios, „Tauragės kurjeryje“: atleidžiamas iš pareigų, metė kortas ant stalo(7)

„Tauragės kurjerio“ inform. | info@kurjeris.lt

2019-09-09 14:28

Gyvenimas tarsi žaidimas. Kartais jis panašus į pasjansą. Kai jis nesidėlioja taip, kaip reikia, ima pyktis. Supyko ar ne, iš pareigų atleidžiamas Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Kęstutis Komskis – jo asmeninis reikalas. Tačiau jo atverstos kortos apnuogino nemalonią tiesą – iš nuostolių neišsivaduojantis TRATC‘as slegiamas milijoninės skolos, kuri jau netrukus turėtų virsti didesniu rinkliavos mokesčiu gyventojams.  

„TRATC‘as nieko neturi – vienintelis neturi savo rūšiavimo linijos, ne kartą savivaldybių vadovams sakiau, kad reikia ją įsigyti, neturi angaro, neturi net traktoriaus kur pasistatyti. Jei tepalus reikia keisti, žmonės žiemą turi gultis ant šlapio asfalto“, – ne tik šią, bet ir kitas nemalonias tiesas „Tauragės kurjeriui“ atskleidė K.Komskis.

O štai Lauksargiai vis dar neturi ilgai žadėto vandens. Tačiau ne tik vanduo kaimo žmonėms svarbus – jie negali naudotis tualetais, nors vonios kambarius, patikėję valdžios pažadais, ir įsirengė. Dabar grožisi kaip kokiais eksponatais muziejuose. Europos Sąjungos parama, kaip ir tie nelemti pažadai, nugulė kažkur neuždengtuose šulinėliuose ir iškasinėtose pakelėse. „Viską ištaškė, išdaužė ir paliko. Prieš tai buvau nuėjusi pas seniūną skųstis atmestinu darbininkų darbu, kviečiau pažiūrėti, ką prie mūsų namo pridirbo. Seniūnas tarstelėjo, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima...“ – „Tauragės kurjeriui“, vedžiodama žurnalistę po Lauksargių gyvenvietę, porino šio kaimo senbuvė Regina.  

Antradienio numeryje atversime ir daugiau pasjanso kortų: kartu su Rimvydu Valatka vėl pasivaikščiosime Bažnyčių gatve, paklausti, kodėl mokiniams reikia mokėti už spinteles, užsuksime į Jovarų pagrindinę mokyklą, kodėl niekas nepadeda aklai moteriai, nors tą padaryti net teismas įpareigojo, – į savivaldybės „baltuosius rūmus“, kartu su buvusia „Bastilijos“ direktore Birute Jokšiene stabtelsime prie šio valdžios viešai paniekinto objekto, nosį įkišime ir į dėvėtų drabužių parduotuves bei atliekų konteinerių aikšteles (tauragiškiai sako, kad mašinoms statyti vietos nebeliko). Neišvengsime ir nelaimių bei nepalankių kai kam teismų verdiktų, o lengviau atsikvėpsime trankiose kaimų šventėse – tik pas nuoširdų kaimo žmogų viešėdamas, supranti, kad ne viskas taip jau blogai.

Įdomaus skaitymo!

Skaityti komentarus (7) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras