„Užmiršti gimtąją kalbą lygu išsižadėti savęs“(0)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2018-07-31 08:35

Vestina Steigvilaitė. Asmeninio albumo nuotrauka

Vyresniųjų klasių rajoninėje lietuvių kalbos olimpiadoje pirmąsias vietas laimėjo „Versmės“ ir Žalgirių gimnazijos mokinės. Gimnazistės pasidalijo mintimis apie gimtosios kalbos grožį, jos puoselėjimą, negailėjo patarimų ir bendraamžiams.  

Vestina Steigvilaitė, Žalgirių gimnazijos pirmokė:

– Gimtoji kalba man reiškia išties daug, nes tai kalba, kurią išmokau pačią pirmąją. Dažnas lietuvis mano, kad mūsų kalba įprasta, nesuteikia jai reikšmės, tačiau aš galvoju visiškai kitaip. Mūsų gimtoji kalba viena seniausių, skambiausių ir gražiausių kalbų pasaulyje! Tai ir skatina mane ją labiau mylėti: vartoti neteršiant svetimybėmis ar barbarizmais ir ja didžiuotis. Jaučiu didžiulę pareigą gimtosios kalbos mokytis, jos niekada neužmiršti ir draugus skatinu tai daryti!

Išmokti lietuvių kalbos taisykles man nesudėtinga, nes tai mano gimtoji kalba, kuri mane lydi kiekvieną dieną nuo tos dienos, kai išmokau kalbėti. Mokytis man padeda mokytoja, kuri visada paaiškina, kas sudėtinga ar neaišku. Taip pat padeda mokymasis su draugais: ypač kai vieni kitiems aiškiname taisykles. Naujų žinių panaudojimas praktikoje, užduočių atlikimas, svarbiausios informacijos pasiryškinimas ir, žinoma, kartojimas – mano sėkmingo mokymosi „paslaptis“. Norint lengviau išmokti taisykles, mano nuomone, svarbiausia pamokų metu sutelkti visą dėmesį į mokytojos (Vestinos mokytoja – Dalia Čiunkienė, – red.) aiškinimą, savarankiškai atlikti užduotis, namų darbus, svarbiausią informaciją kelis kartus perskaityti ir taisykles aiškinti draugams ar šeimos nariams. O jas išmokus visada kartoti.

Pats gražiausias žodis man yra meilė: į šį žodį telpa labai daug – šeima, draugai, artimi žmonės.

Turiu keletą mėgstamų lietuvių rašytojų, bet labiausiai patinka Rūta Šepetys. Perskaitytos trys autorės knygos mane sužavėjo tuo, kad jas skaitydamas tampi tarsi knygos dalimi – išgyveni tai, kas vyksta kūrinyje, ir net nepastebi, kaip greit perskaitai. Didžiausią įspūdį palikusi lietuvių literatūros knyga – Ievos Simonaitytės „Aukštujų Šimonių likimas“. Tai privalomas programinis lietuvių literatūros kūrinys, kurį skaičiau šį pavasarį. Skaityti jį buvo nelengva, bet perskaičiusi ir su draugais išanalizavusi per pamokas jaučiau pasididžiavimą savo protėviais, jų puoselėtomis šeimos vertybėmis, papročiais, kalba. Ši knyga supažindina su Mažosios Lietuvos istorija kitaip, o tai ir yra įdomu.

Vestina Gustytė, „Versmės“ gimnazijos antrokė:

– Daugelis sako, kad lietuvių kalba viena sudėtingiausių, tačiau išmokti kalbos taisyklių tikrai nesunku. Žinoma, tai priklauso nuo paties mokinio. Vieni daug laiko praleidžia „kaldami“ taisykles mintinai, o kiti tikriausiai turi vadinamąją kalbos pajautimo dovaną. Tad pamiršusi vieną ar kitą taisyklę tikrai nesutrinku, o tam tikrose situacijose net atrodo, kad kablelis prašyte prašosi padedamas, – teigia Vestina, kurią lietuvių kalbos moko Nijolė Katauskienė.

Didžiausia gimnazistės pagalbininkė mokantis lietuvių kalbos – knyga.

– Knygų skaitymas ne tik praturtina žodyną, bet ir padeda įsiminti tam tikrų žodžių rašybą ar skyrybą. Žinoma, kad tai įvyktų, nereikėtų apsiriboti knygomis tik iš privalomojo knygų sąrašo mokyklose – juk knygų skaitymas gali tapti ne tik naudingu užsiėmimu, bet ir išminties lobynu, – įsitikinusi Vestina, kurią graži ir turtinga gimtoji kalba skatina didžiuotis Lietuva ir savo tautiečiais, palikusiais gilų pėdsaką kultūros istorijoje. – Manau, kad mokymasis gali tapti visai smagiu procesu, kai įdomu. Žinoma, rašiniai ir pratimai padeda, tačiau daugumai tai tiesiog atsibosta. Tad, jei atrandate mėgstamą filmą, galite perskaityti knygą, pagal kurią jis sukurtas (žinoma, jei tokia yra). Galbūt tokiu būdu pradėsite domėtis knygomis, o tai, žinoma, padės geriau išmokti gimtąją kalbą.

Ne taip lengva išrinkti gražiausią lietuvišką žodį, bet mergina išskiria mūsų vandenvardžius – jie esą labai gražūs, o vieni gražiausių jai – Nemunas ir Vilnelė.

Paprašyta įvardyti mėgstamiausią lietuvių rašytoją Vestina paminėjo Jurgą Ivanauskaitę.

– Autorę galėčiau pavadinti šių metų atradimu, nes susipažinau ne tik su jos kūryba, bet ir su asmenybe – ji įkvepianti, – įsitikinusi gimnazistė.

O didžiausią įspūdį Vestinai paliko Rūtos Šepetys istorinis romanas „Tarp pilkų debesų“.

– Skaičiau jį jau senokai, tačiau nepamiršiu dar ilgai. Knygos turinys taip prikaustė dėmesį, jog atrodė, kad esu viena veikėjų. Tai kūrinys, kurį galėčiau skaityti kelissyk, – teigia gimnazistė.

Pernai Vestina buvo pakviesta į konkurso „Švari kalba – švari galva“ respublikinį etapą, o šiemet Tauragės rajonui atstovavo respublikinėje lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje.

Vestina Gustytė. Asmeninio albumo nuotrauka

Kornelija Rogalnikovaitė, „Versmės“ gimnazijos ketvirtokė:

Ar sunku išmokti gimtosios kalbos taisyklių?
Gimtosios kalbos taisyklių, išimčių yra įvairių – tai gali būti ir įsimintinos rašybos žodžiai ar priebalsių supanašėjimo atvejai, žinoma, mokiniui gali atrodyti, kad visa tai sunku, tačiau pirmiausia reikia gebėti atsirinkti informaciją – ką būtina žinoti, o kas, pavadinkime, aukštasis pilotažas. Man svarbu puikiai išmanyti lietuvių kalbos gramatiką, stengiuosi ne tik rašyti taisyklingus sakinius, bet šias žinias pritaikyti ir kasdieniniame gyvenime bendraudama su kitais žmonėmis – taisyklingi sakiniai turi būti ir tinkamai sukirčiuoti. Kai noriu tobulėti, gilinti žinias, net negalvoju, ar tai sunku, – nors mokslo šaknys karčios, bet vaisiai (rezultatas) saldūs, o tai atperka visus sunkumus.

Ką tau reiškia gimtoji kalba?
Lietuvių literatūros pamokos suformavo kitokį požiūrį į gimtąją kalbą. Supratau, kad gimtoji kalba yra mano egzistencijos sąlyga. Juk lietuvių kalba aš mąstau, bendrauju, išreiškiu jausmus. Jeigu kada nors išvykčiau gyventi svetur, niekada neužmirščiau gimtosios kalbos, nors ir tektų bendrauti užsienio kalba. Lietuvių kalba siejasi su mano prigimtimi, todėl užmiršti gimtąją kalbą lygu išsižadėti savęs, savo šaknų.

Ką gali patarti bendraamžiams, kaip lengviau išmokti taisyklių?
Sunku duoti konkrečių patarimų. Reikia noro. Visada vadovaujuosi tam tikra pasiekto rezultato formule: 60% noro, 30% darbo ir 10% sėkmės. Na, o jei noro tikrai yra, tačiau sunku įsiminti medžiagą, patariu susikurti įvairias asociacijas, kurias prisiminus iškart bus aišku, kurią taisyklę taikyti ar kaip parašyti žodį.

Koks žodis tau pats gražiausias?
Tikriausiai pasirodysiu keista, tačiau nagrinėdama Jono Aisčio poeziją įsiminiau vieno eilėraščio pavadinimą – „Persevalis“. Nežinau, kodėl, tačiau šis žodis man įstabus.

Gal turi mėgstamiausią lietuvių rašytoją?
Neišdildomą įspūdį paliko Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas, tačiau vis dėlto Antanas Škėma – mano favoritas.

Koks lietuvių literatūros kūrinys paliko didžiausią įspūdį?
Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“. Sąmonės srauto pasakojimas, koliažo elementai, metaforos ir rašytojo bei pagrindinio veikėjo biografijų atitikmuo mane taip sudomino, kad šį kūrinį  „sukramsnojau“ per kelias valandas.

Tavo kiti pasiekimai, susiję su lietuvių kalba.
Tai buvo mano pirmas, bet, deja, ir paskutinis dalyvavimas lietuvių kalbos olimpiadoje, tačiau sėkmingas! Smagu, kad mokytoja (Nijolė Katauskienė, – red.) pasitikėjo manimi ir aš jos nenuvyliau, juk atstovauti gimnazijai, o vėliau ir Tauragės rajonui respublikos lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje – tikras iššūkis.

Kornelija Rogalnikovaitė. Asmeninio albumo nuotrauka

Skaityti komentarus (0) Print  |   Send

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras