Tauragės moksleivės – respublikinio literatų konkurso prizininkės(1)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2018-07-10 08:25

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje surengti keturioliktojo Lietuvos mokinių vieno kūrinio konkurso „Labas“ geriausių kūrinių autorių apdovanojimai. Tarp šalies geriausiųjų, pakviestų į finalinį renginį, – ir trys mūsų rajono mokyklų mokinės. Vyresniųjų grupėje „Versmės“ gimnazijos pirmokė Ugnė Ramanauskaitė laimėjo antrąją vietą, Žalgirių gimnazijos abiturientei Agnei Butvilaitei atiteko trečioji vieta. Tarailių progimnazijos septintokei Aurelijai Gusčiūtei jaunesniųjų grupėje įteiktas paskatinamasis prizas. Moksleivių darbai vertinti dviejose grupėse – 5–8 ir 9–12 klasių. Kiekvienas dalyvis konkursui pateikė po vieną poezijos arba prozos kūrinį. Visos trys tauragiškės dalyvavo konkurso poezijos sekcijoje. Šilalės S.Gaudėšiaus gimnazijos organizuojamo konkurso tikslas – skatinti mokinių estetinę, meninę veiklą, kūrybinę iniciatyvą, lavinti ir realizuoti kūrybiškumą.

Agnė: „Kūryba – savotiška iškrova išlieti jausmus“

Žalgirių gimnazijos abiturientė Agnė Butvilaitė konkurse „Labas“ dalyvavo jau trečią kartą. Nuo 10 klasės visus kartus gimnazistė buvo kviečiama į baigiamąjį konkurso nugalėtojų ir prizininkų susitikimą Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje, tačiau tik šiemet pavyko iškovoti trečiąją vietą.

– Apie šį konkursą sužinojau iš savo lietuvių kalbos mokytojos Aristoldos Jasevičiūtės, ji ir pasiūlė dalyvauti, padėdavo išrinkti tinkamiausią eilėraštį. Vis dėlto kūryba nėra mano nuolatinis užsiėmimas, ypač šiemet, kai labiau koncentruojuosi į mokslus, todėl tam nelieka pakankamai laiko. Tačiau per ketverius mokymosi Žalgirių gimnazijoje metus teko dalyvauti tiek mūsų mokykloje vykusiuose garsių poetų gimimo metinių minėjimuose, kuriuose skaitėme savo kūrybą, tiek Jaunųjų filologų konkurse, taip pat kasmet atstovauju mokyklai rajoninėje lietuvių kalbos olimpiadoje, – atsiradusias galimybes atskleisti savo kūrybinius gabumus ir puikų gimtosios kalbos mokėjimą vardijo gimnazistė.

Šiais mokslo metais mokykloje Agnė vykdė metinį projektą, kurio tikslas buvo sukurti eilėraščių, skirtų lietuvių rašytojams. Vieną jų gimnazistė ir nusiuntė į „Labas“ konkursą.

– Gražias mintis man įkvepia tinkama aplinka, laisvas laikas, noras pažinti ir išreikšti save, knygų skaitymas. Manau, kad kūrybos esmė yra įamžinti tai, kas gali būti pamiršta, sužadinti kitų jausmus, tai lyg savotiška iškrova išlieti emocijas, – apie kūrybos svarbą dėstė mergina.

Henrikui Radauskui

Beprotiškai svaiginantis kaštanų žydėjimas –
Pasaulio užgožtas tikrasis tikėjimas.
Ir pasakos pliūpsnis it skęstančiam laivas –
Visa tik tam, kuris nuo meno apsvaigęs.

Pasaulio griūtis – tai tik žodžiai,
Jeigu geriama džiaugsmo ir vilties godžiai.
Nors sako, kad laimingi tik bepročiai,
Nes gi jiems gyvent nereik nuobodžiai. 

Gyvenimas dalina viską, ko reikia:
Duoda džiaugsmo, skausmo gabalą atriekia.
Improvizacijai ne visad vietos lieka,
Bet ir čia žmogus savim išlieka.

Mokytas, klydęs ir paklydęs,
Mylėtas, kritikuotas, bartas.
Nepažintą kelią svetur mynęs,
Kol galop tiesas pažinęs.

Nenuspėjamas yra dainos gimimas,
Kurioje jausmai ir protas pinas.
Žmogui mielas tas likimas,
Kuriame jisai poezija svaiginas.

Ugnė: „Kūryba padeda suprasti, kad esu daugiau nei kvėpuojantis organizmas“

– Kūryba užima didelę mano gyvenimo dalį. Visada mėgau save išreikšti per meną. Kūryba man padeda išreikšti save, savo jausmus, emocijas, padeda suprasti, kad esu daugiau negu kvėpuojantis organizmas ir manyje slypi atskiras pasaulis. Todėl mano darbuose galima pastebėti ryškią asmeniškumo liniją, – sako „Versmės“ gimnazijos pirmokė Ugnė Ramanauskaitė, poezijos sekcijoje vyresniųjų grupėje laimėjusi antrąją vietą.

Dvi pagrindinės meno rūšys, į kurias panirusi gimnazistė, – fotografija ir poezija.

– Fotografija užsiimu daug ilgiau negu poezija ir mano mėgstamiausia jos sritis – autoportretai, – apie savo pomėgį sakė po konkurso kalbinta Ugnė.

Autoportretus paauglė mėgsta, nes per juos gali geriausiai atskleisti save, išlieti emocijas, nors mėgsta fotografuoti ir kitus žmones.

– Į poeziją giliau pasinėriau ne taip seniai, supratau, kad ši kūrybos rūšis man labai patinka. Pamėgau išlieti save ant popieriaus lapo ir žodžiais atskleisti savo vidinį pasaulį, – atskleidė Ugnė.

Niekada nei savo fotografijos darbų, nei poezijos per daug neviešinusi gimnazistė sužinojusi apie  konkursą „Labas“ nusprendė nebeslėpti savęs ir jame sudalyvauti.

– Konkursui pasirinkau gana asmenišką ir didelę reikšmę man turintį eilėraštį ir tikrai džiaugiuosi, kad būtent su juo dalyvaudama pelniau antrąją vietą, – atviravo gimnazistė.

Į respublikinio konkurso nugalėtojų apdovanojimų šventę Ugnę lydėjo jos lietuvių kalbos mokytoja Vitalija Juškevičiūtė.

Tarp juodų nakties kolonų

Tylu.
Girdžiu tik šunys loja
Pro pravertą mano langą.
Tamsu.
Širdy tamsu.
Paklydus tarp juodų nakties kolonų,
Randu tave.
Randu šviesos.

Nors ta šviesa svaigina,
Bet šviečia ji silpnai.
Ir prietemoj jaučiu kiekvieną tavo žvilgsnį.
Jaučiu, kaip tu mane matai.
Paskendus gūdumoj šviesa svajinga
Nedingsta dar labai ilgai.
Tačiau vien jos man neužtenka.
Jaučiu, kaip šąla kūnas mirtinai.

Prisilietimai.
Jie šalti.
Atrodo viskas juodai balta,
Nors tu ir skęsti užmaršty.
Nenoriu aš tavęs pamiršti,
Nenoriu užgesint šviesos.
Bet šiąnakt man taip baisiai šalta,
Man reikia tavo šilumos,
Nors ir žinau, kad tu neduosi jos. 

Ir vėl tylu.
Girdžiu šunis dar tebelojant.
Tamsu širdy,
Užgeso jau blanki šviesa.
Ir vėl paklydau tarp juodų nakties kolonų,
Bet jau žinau, tavęs čia nebėra.
O man,
Man vis dar baisiai šalta.

Aurelija: „Kurdama jaučiu palengvėjimą“

Jauniausia dalyvė tauragiškė, pakviesta į finalinę konkurso šventę, – Tarailių progimnazijos septintokė Aurelija Gusčiūtė. Kaip sako Aurelijos lietuvių kalbos mokytoja Rosita Simonavičienė, Aurelija – labai gabi, protinga, kukli, dėmesinga mokinė.

– Epitetai mergaitei patys geriausi. Jei vyksta kokie projektai, renginiai, grupiniai užsiėmimai, kuriuose reikia sukurti ar ketureilį, ar kokį teiginį, grupėse, kur būna Aurelija, jos mintys paprastai ir būna geriausios, – pastebėjo Aurelijos mokytoja. 

Pasak mokytojos, Aurelija prasitarė, kad vis parašinėja, nors labiau tam dėmesio skyrė jaunesnėse klasėse, o dabar visą laiką skiria piešimui, Moksleivių kūrybos centre mokinė lanko dailės klases.

– Aišku, norėčiau, kad daugiau rašytų, bet mergaitė paniro į dailę, – apie rajoninių lietuvių kalbos olimpiadų ir diktantų konkursų prizininkę sakė R.Simonavičienė, pasidžiaugusi, kad mergaitė pažadėjo ir kitąmet dalyvauti konkurse.

5–8 klasių grupėje poezijos sekcijoje paskatinimo prizą laimėjusi Aurelija sako, kad kurdama gali išreikšti savo jausmus, nuomonę apie pačius įvairiausius dalykus.

– Kurdama jaučiu palengvėjimą, nes galiu išsakyti tai, kas man svarbu ir įdomu, perteikti aplinką, kuri mane supa. Jei nuotaika gera, eilėraštis gimsta lengvai. Būna dienų, kad kurti ir nelabai pavyksta, – atviravo mokinė.

Mėgstamiausios Aurelijos temos – gamta, artimi žmonės.

Ką reiškia Aurelijai gimtoji kalba?

– Brangi ir labai graži mūsų kalba ir ją reikia vertinti, – atviravo Aurelija, labiausiai mėgstanti jausmingą lietuvių literatūrą, nors mėgstamiausio autoriaus dar teigia neatradusi.

Aurelija su mama Regina Šilalėje po apdovanojimų ceremonijos

Pasakų žiema

Snaigės krinta pamažu,
Leidžias, sukasi ratu,
Kloja žemę ir medžius.
Šerkšnas piešia peizažus.

Balta skraistė dengia klonius,
Slepia pievas ir laukus.
Šaltis kausto upelius,
Puošia sidabru miškus.

Snaigės, baltos, krištolinės,
Kelia džiaugsmą begalinį,
Pasiekia kiekvieno širdį –
Suteikia mažytę viltį:

Žiema tęsis dar ilgai,
Džiugins pasakų vaizdais.

Skaityti komentarus (1) Print  |   Send

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras