Meninio skaitymo konkurso laureatė socialiniuose tinkluose rašo be klaidų(0)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2018-06-11 15:02

Austėjai Kasiliauskaitei šiųmečiame meninio skaitymo konkurse atiteko antroji vieta. A.Kasiliauskaitės asmeninio albumo nuotrauka

Nuo trejų metukų meninio skaitymo konkursuose dalyvaujanti Žalgirių gimnazijos abiturientė Austėja Kasiliauskaitė šiemet konkurse vyresniųjų mokinių grupėje laimėjo antrąją vietą. Pasiruošimas meninio skaitymo konkursams neapsieina be mamos lituanistės pagalbos. Bet dabar gimnazistė jau tvirtai žino, kas jai įdomu, kokius kūrinius rinktis ir gali patarti, kaip bendraamžiams susidraugauti su knyga, kalba, literatūra.

Popamokinė veikla

Meninio skaitymo konkursuose gimnazistė dalyvauja nuo trejų metų.

– Būtent tada darželinukė pirmą kartą laimėjau pirmąją vietą rajone, – šypsosi Austėja ir sako gerai prisimenanti šį svarbų gyvenimo faktą.

Austėja – abiturientė, tad ir mokslai baigiamojoje klasėje atima nemažai laiko. Tačiau aktyvi mergina laiko randa ir mėgiamai veiklai. Dabar lanko Moksleivių kūrybos centro (MKC) Pilies teatro jaunimo grupę, koncertuoja su Žalgirių gimnazijos instrumentinėje grupėje „Gimę čia“, žaidžia tinklinį. Anksčiau ir pramoginius šokius šoko, ir chore dainavo. Visai neseniai lankė ir MKC modernaus folkloro studiją „Gervės“, bet mokydamasi baigiamojoje klasėje vis dėlto turėjo popamokinę veiklą apriboti ir atsisakyti kai kurių širdžiai labai mielų dalykų.

Tekstas turi būti prasmingas

Nuolatinei meninio skaitymo konkursų dalyvei eilėraščius visada padėdavo išsirinkti mama. Kaip galėtų būti kitaip, juk ji – ne tik mama, bet ir lietuvių kalbos mokytoja.

– Gal todėl, kad mama geriausiai supranta, kas man tiktų, kas jaudintų ne tik klausytojus, bet ir mane pačią. Aišku, mokytojai taip pat prisidėdavo, bet tiesiog taip išėjo, kad dažnai deklamuodavau kūrinius, kuriuos išsirinkome kartu su mama. Man eilėraštis ar monologas turi ne tik skambėti, bet ir turėti prasmę. Niekada nesirenku populiarių kūrinių. Pirmiausia eilėraštis turi patikti, stengiuosi jį suvokti. Kai jau atrodo, kad įvaldžiau žodį, dirbu su mama, ji – mano pirmoji klausytoja, patarėja, kritikė. Gimnazijos klasėje prie to prisidėjo ir lietuvių kalbos mokytoja Aristolda Jasevičiūtė, – kaip išsirenka deklamuojamą tekstą ir ruošiasi konkursams, pasakojo Austėja. 

Duoklė M.Martinaičio kūrybai

Šiemetiniam meninio skaitymo konkursui Austėja pasirinko deklamuoti Marcelijaus Martinaičio eilėraštį „Gimtieji namai“.

– Šis kūrinys mane paveikė labiausiai, gal todėl, kad esu patriotė (šypsosi). Kiekvienas ištartas žodis, kiekvienas posmelis atnešė vis kitokią žinią apie Lietuvą, apie gimtuosius namus. Būtent šįkart labiau už viską norėjau, kad ir kiti pajustų šių žodžių prasmę, kad suprastų, jog jaunesnioji karta, neišgyvenusi tų metų įvykių, taip pat gali daug ką suvokti, – atviravo mergina.

Meninio skaitymo konkursai labai padėjo: Austėja teigia tapusi drąsesnė, nebijo scenos ir kalbėti kitiems nepasiruošusiai nebesunku.

– Atrodo, ir kalba tapo turtingesnė, ir sieloj šviesiau, – plačiai nusišypsojo Austėja.

Tarp mėgstamiausių – lietuvių autoriai

Daugiausia skaitovė renkasi lietuvių autorių  kūrybą. Mėgstamiausiųjų sąraše – Maironis, Leonardas Gutauskas, Juozas Grušas.

– Labai patinka ir Justino Marcinkevičiaus kūriniai, verčiantys susimąstyti apie lietuvių tautą, lietuvių kalbą, jos likimą. Be galo nuostabi ir Konstantino Kavafio kūryba. Dar ir dabar „Itakė“ – vienas mano mėgiamiausių eilėraščių, – vardijo gimnazistė.

Paprašyta įvardyti, kokią paskutinę knygą perskaitė, Austėja sakė šiuo metu, norėdama pailsėti nuo privalomos literatūros, skaito V.Roth fantastinį romaną „Pažymėtieji“, neseniai perskaitė K.Taylor „Ko aš nepasakiau“ ir V.Aveyard „Karaliaus narvą“.

– Pačios pačiausios knygos neturiu. Visos, kurias skaitau, man savaip įdomios ir žavi skirtingais siužetais, netikėta įvykių eiga bei įdomiais pagrindinių veikėjų likimais, – į klausimą, gal turi mėgiamiausią knygą, atsakė Austėja.

Patarimai bendraamžiams

Ką patartų Austėja bendraamžiams, kaip susidraugauti su meniniu žodžiu? Mergina pataria apsilankyti poezijos vakaruose, dainuojamosios poezijos koncertuose, bardų vakaruose.

– Galbūt kai kuriems muzika labiau padėtų suvokti meninio žodžio grožį, vis tiek su muzika viskas žymiai įdomiau. Tačiau man atrodo, kad jaunimas jau turi susiformavusią nuomonę apie tam tikrus dalykus ir ją pakeisti gana sunku, ypač kalbant apie poeziją, – įsitikinusi Austėja.

Smalsu, ar bendraamžiams rūpi lietuvių kalbos taisyklingumas rašant žinutes. Ar pati Austėja paiso kalbos taisyklingumo telefonu rašydama trumpąsias žinutes ir socialiniuose tinkluose?

– Sąžiningai, jaunimas šiais laikais labai taupo laiką, kaip ir aš. Apskritai nemėgstu ilgų pokalbių žinutėmis, bendrauti tiesiogiai man maloniau, tad mano SMS žinutės nėra labai taisyklingos. Nors kai nuotaika būna pakili, rašau taisyklingai. O žinutės, skirtos mokytojams ir kitiems suaugusiesiems arba paviešintos socialiniuose tinkluose, yra taisyklingos. Bent jau stengiuosi, kad neįsiveltų klaidų, – sakė Austėja.

Paklausta, galbūt svarsto savo ateitį susieti su lietuvių kalba, Austėja plačiai nusišypso:

– Kartais pagalvoju, kas būtų, jei savo ateitį siečiau su lietuvių kalba ir, pavyzdžiui, tapčiau mokytoja. Tačiau tai ir telieka mintys. Nors kas žino, kaip nustebins gyvenimas.

Skaityti komentarus (0) Print  |   Send

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras