Lietuvių kalbos olimpiadoje „mažvydiečiams“ – pirmosios vietos(1)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2018-07-18 08:27

Ana Marija Runzaitė

Šių metų 5–8 klasių lietuvių kalbos olimpiadoje puikiai pasirodė Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai – visų klasių pirmosios vietos atiteko jiems. Paprašyti jie mielai dalijosi patarimais, kaip išmokti ne tokios ir lengvos gimtosios kalbos, įvardijo savo mylimiausius rašytojus ir atskleidė, koks lietuviškas žodis jiems gražiausias.

Ana Marija Runzaitė, penktokė

Mokinė ne tik rajoninėje lietuvių kalbos olimpiadoje užėmė pirmąją vietą – pirma ji buvo ir rajoniniame nacionalinio mokinių raštingumo konkurse „Mažasis diktantas“. Respublikiniame etape Ana Marija liko ketvirta – vienu tašku atsiliko nuo trečiosios vietos. Išmokti gimtosios kalbos taisyklių Anai Marijai nesunku.  

– Kai kurios taisyklės lengvos, kai kurios – sunkios, bet jei yra noras mokytis, visko išmokstama, – įsitikinusi penktokė.

Skaitydama knygas Ana Marija sako dažnai randanti žodžių, kurių dar nežinojo. Mokytis mergaitei padeda mokytoja Jolanta Kasiliauskienė ir tėveliai. Išmokti taisykles jai lengviau svarbiausius dalykus pasibraukiant spalvotais rašikliais. Anot mergaitės, galbūt ir bendraamžiams taip lengviau būtų išmokti.

– Gimtoji kalba – tai kalba, kuria kalbėjo mano protėviai, tai mano gimtosios šalies kalba. Ji man labai svarbi. Ji – mūsų istorija. „Mama“ – man pats gražiausias žodis, nes vos tik jį ištarusi įsivaizduoju rūpestį, šilumą ir meilę, – teigė Ana Marija.

Mėgstamiausias Anos Marijos lietuvių rašytojas yra Vytautas V.Landsbergis. Jo knygos penktokei atrodo labai šmaikščios, įdomios, jose ji atranda įvairių gyvenimiškų dalykų.

Vakarė Šimelytė, šeštokė

Šiųmetėje lietuvių kalbos olimpiadoje laimėta pirmoji vieta – ne vienintelis Vakarės laimėjimas. Pernai mergaitė rajono mokyklų penktųjų klasių mokinių konkurse „Mažasis diktantas“ laimėjo antrąją vietą, o Vilniuje nacionaliniame „Mažojo diktanto“ ture buvo trečia.

– Manau, kad gimtosios kalbos taisykles daug lengviau išmokti, kai pats nori ir susikaupi. Jei esi išsiblaškęs ir visiškai nenori – kur kas sunkiau. Ir žaidimas, jei susijęs su dalyku, kurį reikia išmokti, gali padėti mokytis, – paklausta, kas jai padeda mokytis, sakė Vakarė. – Ką patarčiau bendraamžiams, kaip lengviau išmokti taisyklių? Reikia norėti, susikaupti. Jei pats norėsi, tai net nepastebėsi, kaip greitai išmoksi. O kai išmoksi, būsi patenkintas savimi.

Skaitydama knygas Vakarė sužino visokių posakių, vaizdingų žodžių. Mėgstamiausi jos lietuvių poetai yra Justinas Marcinkevičius ir Salomėja Nėris.

– Man labai patinka kūrinys „Eglė – Žalčių karalienė“, – atskleidė šeštokė, kurią moko lietuvių kalbos mokytoja Gražina Mėlinauskienė.  

Gimtoji kalba Vakarei labai svarbi.

– Man ji reiškia labai daug. Gimtoji kalba man siejasi su gimtine, ji labai graži. O gražiausias žodis yra „ačiū“, – sakė Vakarė.

Vakarė Šimelytė

Ignas Norkus, septintokas

Ignas, kurį gimtosios kalbos moko Aušra Bambalienė, sako, kad taisyklės sunkios ir reikia susikaupti jas mokantis. O geriau išmokti sekasi pritaikant kažką naujo – labiausiai padeda, kai pamokos temai pritaikomi žaidimai.

– Gimtoji kalba – tai kalba, kuria kalba mano šeima, draugai, visa tėvynė. Gimtoji kalba man reiškia Lietuvą, – teigė Ignas.– Ir pats gražiausias žodis man – Lietuva. Jis man reiškia tėvynę, vietą, kur gimiau, gyvenu, augu ir praleisiu laiką.

Paprašytas patarti bendraamžiams, kaip lengviau išmokti taisyklių, sako, jog bėda, kad bendraamžiai dažniausiai neišmoksta taisyklių, nes nesusikaupia, o vienu metu atlieka kelis darbus. 

Didžiausią įspūdį Ignui paliko Vytauto Račicko „Zuika padūkėlis“.

– Bet ją skaičiau, kai buvau mažesnis. Po jos dar neperskaičiau labai geros knygos, labiau patikusios, – drąsiai teigė Ignas.

Ignas Norkus

Kornelija Mikalauskaitė, aštuntokė

Ar sunku išmokti gimtosios kalbos taisyklių?
Nei sunku, nei lengva, bet, prisipažinsiu, sunkiau jas pritaikyti nei išmokti. Ir... protingiausi žodžiai, ištarti mano gyvenime, yra „išplėstinis dalyvinis pažyminys“.

Kas padeda mokytis?
Aišku, kad mokytoja! (Kornelijos mokytoja – Aušra Bambalienė, – red.) O šiaip dar brolis pamoko, kai neturi ką veikti. Žinau kelis metodus, bet nenusiritau dar tiek, kad pradėčiau kažkokias nereikalingas (meluoju... jos reikalingos) taisykles rašinėti ant lapukų, naudoju seną gerą „kalimą“.

Ką tau reiškia gimtoji kalba?
Nors ir nesu kokia fanatikė, bet jaučiu atsakomybę... na, jaučiu, jog turiu puoselėti lietuvių kalbą, nes ją užmiršime. O man ji tampa vis svarbesnė. Aišku, kad svarbesnė, gi nerašysiu knygų arabiškai!

Ką gali patarti bendraamžiams, kaip lengviau išmokti taisyklių?
Turėkit penkiomis minutėmis vyresnį brolį, svarbu, kad ir protingesnis būtų! Juokauju... Nesistenkit visko „iškalti“ (sakau iš patirties, aš jau profesionalė „kalime“) – pati nemoku kalbos dalių, apsaugok Dieve mane nuo mano mokytojos, ji to nežino! Ai, šiaip neturiu ką patarti, pati tik porą taisyklių moku.

Koks žodis tau pats gražiausias?
Tikrai nesakysiu, kad patinka visi žodžiai. Esu nučiuožusi kūrėja, „rašytoja“ ir dar visokia kitokia, tai kaip užplaukia, tokie žodžiai ir patinka. O! Mėgstu rašyti jaustukus. Ir ištiktukus. O dar neseniai sakiau, kad nemoku kalbos dalių... Na, pasižiūrėsiu, kaip vadinasi šios dvi internete, bus toks internetinis nušvitimas...

Gal turi mėgstamiausią lietuvių rašytoją?
Visada bijojau skaityti lietuvių rašytojų knygas, nes tikėjausi, kad nuvils. Bet praėjusią vasarą reikėjo perskaityti lietuvių rašytojo knygą, nes dalyvavau vasaros skaitymo iššūkyje. Visiškai nenusivyliau Monikos Mikėnaitės knyga „Anapus sienos. Tarsi Feniksas iš pelenų“. O šiaip... daugiau ir neskaitysiu lietuvių knygų, vis dar baisu... Geriau kada nors pati parašysiu ir bandysiu įtikinti tokius kaip aš, jog lietuviai visai gerai rašo.

Koks lietuvių literatūros kūrinys (gal pasaka) paliko didžiausią įspūdį?
Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“. Geriausias ten Pinčukas buvo... prie dūšios toks...

Tavo kiti pasiekimai, susiję su lietuvių kalba.
Ai, nemoku aš tos lietuvių kalbos! Tik va... nutinka kartais, kad būnu „apsišvietusi“, bet tada ir naktį šviečiu – neina kitiems užmigt, tai netyčia ir laimiu kažką. Bet, kalbant rimtai, dalyvauju lietuvių kalbos konkursuose ir olimpiadose nuo penktos klasės. Visada ruošiuosi meninio skaitymo konkursams, 2017 metais mokykloje laimėjau pirmąją vietą. Dalyvauju ir olimpiadose, o šiemet net pavyko laimėti pirmąją vietą rajone. Taip pat išbandau jėgas kitokiuose lietuvių kalbos konkursuose, šiais mokslo metais dalyvavau respublikiniame mokinių konkurse-parodoje „Laiškas adventui 2017“, o 2016 metais mano laiško adventui ištrauka net buvo publikuota laikraštyje.

Kornelija Mikalauskaitė

Mantridas Veisas, ketvirtokas

Puikiai „Mažojo diktanto“ konkurse sekėsi progimnazijos ketvirtokui Mantridui – rajoniniame ture jis buvo antras, o nacionaliniame laimėjo pirmąją vietą.

Išmokti taisyklių berniukui nesunku, kai to nori ir sieki savo tikslų. Mantridui mokytis padeda mama ir mokytoja Roma Krapavickienė.

– Gimtoji kalba man reiškia meilę, grožį, bet labiausiai bendravimą su žmonėmis, kurie visada padės, – teigė Mantridas.

Bendraamžiams berniukas pataria nekreipti dėmesio į savo klaidas, o iš jų mokytis ir jų nekartoti.

Mėgstamiausias Mantrido rašytojas yra Vytautas Račickas, nes jo knygos esančios įdomios ir labai gražios, o didžiausią įspūdį padarė lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“.

– O pats gražiausias lietuvių kalbos žodis man yra „šeima“ – jis ne tik gražus, bet ir pilnas meilės, – įsitikinęs Mantridas.

Mantridas Veisas

Skaityti komentarus (1) Print  |   Send

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras