Gabrielė Aputytė: „Mintys lengviausiai liejasi rašant prozą“(0)

Raimonda ALYSIENĖ | redakcija@kurjeris.lt

2018-07-27 08:24

Gabrielė Aputytė. Asmeninio albumo nuotrauka

„Versmės“ gimnazijos trečiokė Gabrielė Aputytė jau antrus metus dalyvavo respublikiniame Jaunųjų filologų konkurse, publicistikos ir esė sekcijoje. Nors šiemet dėl asmeninių priežasčių mergina negalėjo dalyvauti IV konkurso etape – darbų gynime, tačiau jos trijų dalių esė „Ieškančioji“ komisija įvertino trečiąja vieta, bronzos medaliu. Kaip sako Gabrielės lietuvių kalbos mokytoja Vitalija Juškevičiutė, kuriančiajai „Versmės“ bendruomenei yra didžiulė garbė, kad Lietuvos rašytojų sąjungos narė Gintarė Adomaitytė gimnazistės esė pirmąją dalį išspausdino kultūros svetainėje „Meno bangos“.

Kurti Gabrielė pradėjo dar pradinėse klasėse. Ir plunksnos imtis ją paskatino mokytojos.

– Manau, įtakos mano kūrybai turėjo ir močiutė Julijona Popendikienė, kuri praeitais metais išleido savo pirmąją poezijos knygą „O metai teka tartum Šunija...“ . Džiaugiuosi, kad turiu į ką lygiuotis, – teigė Gabrielė.  

Paklausta apie kitus pasiekimus, Gabrielė turėjo kuo pasidžiaugti.

– Pirmoje ir antroje gimnazijos klasėse buvau rajoninės lietuvių kalbos olimpiados laimėtoja. 2017-aisiais atstovavau Tauragei respublikinėje lietuvių kalbos olimpiadoje, už puikias lietuvių kalbos žinias buvau apdovanota Švietimo ir mokslo ministerijos pagyrimo raštu. Buvau pastebėta ir Šiaulių universiteto, Maltiečių organizacijos rengiamuose konkursuose, – vardijo gimnazistė. – Jau antrus metus buvau pakviesta į Jaunųjų filologų konkurso respublikinį etapą.

Gabrielė dalyvavo ir konkurse „Lietuvos vaikai kuria pasakas“.  Kelios jos pasakos publikuojamos knygose „Lietuvos vaikų pasakos“.

Gabrielės močiutė savo gražiausias mintis ir jaustus išlieja eilėmis, o merginai, nors ir, kaip pati sako, paeiliuoja, mintys lengviausiai liejasi rašant prozą.

– Galbūt taip jaučiuosi laisviau, – šypteli Gabrielė.

O rašo gimnazistė apie tai, ką jaučia.

– Esu Lietuvos patriotė, domiuosi istorija, todėl šios temos ir atsispindi mano kūryboje. Tikiu laisvos, laimingos Lietuvos idėja ir noriu, kad tuo patikėtų ir kiti žmonės, – drąsiai teigė jaunoji kūrėja. – Kūryba gimsta iš jausmų, ir visai nesvarbu, džiugūs jie ar ne. Geriausia rašyti tada, kai aplink tylu, nėra šurmulio, žmonių. Tam ypač tinka nakties metas.

Gimtoji kalba Gabrielei yra neatsiejama tautinės tapatybės dalis.

– Tikiu, kad be gimtosios kalbos negali egzistuoti laisva valstybė, todėl gerbiu visus, kurie kovojo už lietuvišką žodį, aukojo savo gyvybes vardan ateinančių kartų, – teigė Gabrielė.

Skaityti komentarus (0) Print  |   Send

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras