Laisvasis Talinas nežino žodžio „draudžiu“(1) 

Renaldas MALYCHAS | redakt@kurjeris.lt

2018-02-24 11:19

Autoriaus nuotraukos

Ir taip – Talinas. Miestas, į kurį nukakti niekad netrūko motyvacijos, bet pritrūkdavo laiko, o ir aplinkybės susiklostydavo taip, kad viešnagę Estijos sostinėje vis stumteldavau keletu laiptelių žemiau. Kelionėms prasto oro, kaip ir prasto laiko, nebūna. Nors tikėjomės, kad po didžiųjų švenčių miestas bus apmiręs, klydome. Centrinėje aikštėje mūsų laukė staigmena, mat vasarį ir estai turi puikią progą šventimui.

Skrydžiai – keturiskart per dieną

Tie, kas bent kartą lankėsi Taline, neleis meluoti, kad tiek senamiestis, tiek naujoji architektūra maloniai stebina. Pasaulyje įvardijamas kaip seniausia Šiaurės Europos sostinė Talinas sugebėjo išsaugoti viduramžių miesto dvasią (senamiestis įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą), o tarp trijų Baltijos sesių gerokai pirmauja pragyvenimo lygio ir ekonomikos augimo srityse. Laimingi estai, laimingi turistai, nes šioje šalyje žmonėms nenurodinėjama, ką ir kada jie turi gerti, ką valgyti, kokius vaistus vartoti ir pan. Laimingi, nes neturi verygų, karbauskių, širinskienių ar pūkų. Nedraudžiama muziejuose atokvėpio minutę ar prie pietų stalo išgerti taurę vyno ar išlenkti bokalą alaus.

Kadangi nuo Tauragės iki Talino – apie 600 kilometrų, mašina tokį atstumą važiuoti žiemą malonumas menkas. Pasirinkome skrydį iš Rygos (lėktuvo bilieto kaina žmogui į abi puses – apie 50 Eur) ir po gero pusvalandžio jau buvome Taline. Aviakompanija „AirBaltic“ skrydžius į Taliną vykdo bent keturis kartus per dieną, todėl atvykimo ir išvykimo laiką galima pasirinkti kaip jums patogu. Taksi pavežėjimas iki senamiesčio – 8 Eur. Važiuojant autobusu ar tramvajumi kaina žmogui svyruoja apie 2 Eur. Viešbutį senamiestyje užsisakėme per paieškos ir rezervavimo programą booking.com, paros kaina dviviečiame kambaryje – 50 Eur (su pusryčiais).

Eglutė – iki valstybės šimtmečio

Pažintį su senamiesčiu pradėjome pasivaikščiojimu siauromis senove dvelkiančiomis gatvelėmis. Visas senamiestis kadaise buvo aptvertas aukšta mūrine tvora, didžioji sienos dalis puikiai išlikusi iki šių dienų. Rotušės aikštėje mūsų laukė maloni staigmena – visu gražumu spindėjo Kalėdų eglė, barai, restoranai ir suvenyrų parduotuvėlės dar alsavo šventinėmis nuotaikomis. Kaip vėliau sakė taksi vairuotojas, Kalėdų eglutė Talino širdyje sužibo dar lapkričio 17 dieną, pirmoji visose Baltijos šalyse. Sostinės valdžia nutarė, kad miestelėnus ir svečius žaliaskarė džiugins net iki vasario 24 d., kai Estija panašiai, kaip ir Lietuva, minės valstybės atkūrimo šimtmetį.

Pagrindinis akcentas aikštėje – rotušė, pastatyta dar XIII a., o kiek atokiau stovinčių Šv. Olavo maldos namų bokštas į dangų šauna daugiau kaip 120 metrų ir yra matomas iš bet kurios senamiesčio vietos. Šalia įsikūręs mūsų viešbutis, todėl pasiklysti buvo neįmanoma. Kadaise ši bažnyčia buvo tituluojama kaip aukščiausias pasaulio statinys. Nuo pavasario iki vėlyvo rudens visi norintys gali pakilti į bokšte esančią apžvalgos aikštelę. Pasigėrėti Talino peizažais dar galima nuo Patkuli ir Kohtuotsa apžvalgos aikštelių, iš kurių atsiveria įspūdingi senamiesčio vaizdai. Netoliese įsikūrusios įvairių šalių ambasados, čia veikia ir Estijos ministro pirmininko biuras, netoliese, Tompea pilyje, dirba parlamentas.

Duoklė skrandžiui

Visas senamiestis tiesiog knibžda įvairių muziejų, kavinių, barų gausa. Galima paragauti įvairių pasaulio virtuvių patiekalų – netrūksta airiškų pub‘ų, indų restoranų, nacionalinės virtuvės gardumynų siūlančių užeigų, čia atsiskleidžia viduramžių virtuvių maisto paslaptys. Kadangi tuščiu skrandžiu ilgai nevaikščiosi, sukame į barą, kurio durininkas maloniai pakviečia vidun. Airiškas Scotland Yard Pub tarytum nukelia mus į Airijos salą, kurioje klesti vietos barų kultūra. Norite sočiai pavalgyti – užsukite į barą su Airijos vėliava. Airiai mėgsta daug ir skaniai prikimšti pilvus. O jei negalite gyventi be jūros gėrybių, jūsų paslaugoms – The Seafood bar, jūros gėrybių ir skanėstų restoranas. Barmenas malonus, atneša ne tik meniu planšetiniame kompiuteryje, kuriame aiškiai iliustruotai išdėstyti patiekalai, bet ir kantriai paaiškina, ką ir kaip valgyti. Jūros gėrybių rinkinys dviem kainuoja 24 Eur, krevečių asorti (labai verta) – 12 Eur.

Olde Hansa – ko gero, vienas lankomiausių restoranų Taline. Šalia Rotušės aikštės įsikūrusi viduramžių paveldu besipuikuojanti užeiga beveik neturi dirbtinio apšvietimo – viskas skendi prieblandoje, šviesos suteikia tik žvakės. Meniu negausus, užtat įspūdingas, kaip sako senoviniais kostiumais pasidabinę padavėjai – tiesiai iš senosios Estijos didikų valgiaraščių, patiekalai čia ruošiami laikantis senųjų receptų. Trys vietoje gaminamo alaus rūšys – medaus skonio tamsus, žolelių skonio stiprus tamsus ir šviesus cinamono skonio alus patiekiamas moliniuose bokaluose. Paragavome baravykų sriubos (5 Eur) ir šaltų didikų užkandžių rinkinio – vietoje keptos purios, ką tik iš krosnies ištrauktos duonos su riešutais, ančių kepenų pašteto, jaučio liežuvio, marinuotos briedienos, tepamo sūrio su putpelės kiaušiniu ir alyvuoge (10 Eur). Mėsos gurmanams siūlomi elnienos ir net lokienos kepsniai. Trijų aukštų restorane gyvai skamba viduramžių muzika.

Čakra. Dar vienas iššūkis skrandžiui indiškoje virtuvėje. Ramus senamiesčio pastato rūsyje įsikūręs restoranas didžiuojasi moline tandoori krosnimi, kurioje kepama vištiena ir ėriena. Dauguma patiekalų aštrūs, meniu jie pažymėti paprikos ženkliukais. Maisto sau ras ir vegetarai, ir jūros gėrybių ar mėsos mėgėjai. Pagrindinių patiekalų kainos svyruoja nuo 12 iki 40 Eur (porcijos didelės, vienos užtenka dviem), užkandžiai: 10–15 Eur.

Toje pačioje gatvėje įsikūrusi Lietuvos ambasada, mūsų šalies plevėsuojančią trispalvę galima pamatyti iš tolo.

Muziejai

2012 metais Taline duris atvėręs muziejus, skirtas jūreivystės ir aviacijos istorijai, vienas moderniausių ir inovatyviausių muziejų šalyje. Radau statistiką, kad šį muziejų per metus aplanko keli šimtai tūkstančių lankytojų. Bilietas nėra labai pigus – suaugusiajam kainuoja 14 Eur, o jei norima apžiūrėti senamiestyje esantį Storosios Margaretos patrankų bokštą, kuriame įkurtas Estijos jūrų muziejus, teks pakloti 16 Eur.

Taigi įspūdingame pastate įrengtoje ekspozicijoje galima apžiūrėti karinę techniką, naudotą per pasaulinius karus, senovinius luotus, hidroplanus, palandžioti po tikrą povandeninį laivą.

Didžiausias muziejaus eksponatas – 1935 m. estų užsakymu Anglijoje statytas povandeninis dyzelinis laivas „Lembit“. Palyginti dar visai neseniai šis laivas buvo sudėtinė Estijos karinio jūrų laivyno dalis ir tarnavo kaip mokomoji priemonė. Antrajame pasauliniame kare rusų okupantai perėmė šį laivą savo žinion ir sėkmingai su juo dalyvavo kare.

Lankytojams suteikta galimybė pasivaikščioti ne tik laivo deniu, bet ir pasižvalgyti po jo patalpas, išvysti kapitonų kajutes, kariškių miegamuosius. Keturiomis kalbomis povandeninio laivo istorijomis įgarsinta kiekviena laivo patalpa.

„Hidrolėktuvų uosto“ muziejuje daug interaktyvių ekspozicijų, papildytų kompiuterine grafika, vaizdo ir garso medžiagomis. Įdomu bus ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Galima išbandyti rankos taiklumą, „ginant“ Taliną priešlėktuvinės gynybos imitatoriumi, pajusti 15 metrų per sekundę vėjo stiprumą, pasimatuoti įvairias jūrininkų karines uniformas, čia pat nusifotografuoti interaktyvioje aplinkoje ir nuotrauką išsiųsti elektroniniu paštu.

Mažiesiems muziejaus baseine įkurtas karinis uostas. Tikrus laivų mūšius vaikai gali imituoti valdydami laivus nuotoliniais pultais. Su vaikų grupėmis dirba animatoriai, persirengę piratais ar jūreiviais.

Prie daugiau nei 200 eksponatų įrengti kompiuteriniai terminalai, kuriuose tiek vaizdu, tiek garsu pateikiama išsami informacija. Visą dominančią informaciją lankytojai gali parsisiųsti į savo elektroninio pašto dėžutes.

Muziejaus kieme lankytojams galima apžiūrėti senovinį ledlaužį. Kapitonų, inžinierių kajutės, variklių skyrius ir sandėliai – visa tai jūrinės šalies istorijos dalelė.

Greta muziejaus – senas Patarei kalėjimas, kuris turistams uždarytas. Statybos pradėtos dar 1828 m. Rusijos caro Nikolajaus I nurodymu. Pastatas su teritorija užima beveik 4 hektarus. Nuo 1867 iki 1919 metų tvirtovė funkcionavo kaip kareivinės, o 1920–2002 metais buvo paversta kalėjimu.

Per keletą viešnagės dienų spėjome aplankyti gamtos, fotografijos ir architektūros muziejus. Džiugu, kad beveik visuose įrengtos edukacinės programos vaikams ir moksleiviams. Net ir, regis, vaikams ne itin įdomiame architektūros muziejuje, kuriame eksponuojami popieriniai pastatų maketai, vaikams įrengta atskira erdvė, kurioje statoma, piešiama ir diskutuojama.

Viešnagė baigėsi, namo iškeliaujame pilna kuprine įspūdžių. Žiemiškas oras nesutrukdė pasimėgauti šiuo puikiu miestu. Turiu vilties, kad dar pasimatysime. Tik jau šiltuoju metų laiku.

Skaityti komentarus (1) Print  |   Send

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras