Imtynių treneris – apie futbolą (9)

Kaip sako J.Sabutis, jis nuo mažens domėjosi futbolu, senasis miesto stadionas tiesiog traukte traukė, tačiau pritrūko drąsos įsilieti į šios sporto šakos sūkurį. Imtynių intensyviai ėmėsi 8-oje klasėje: atvažiavo keletas trenerių iš Kūno kultūros akademijos (tauragiškis Kęstutis Šegžda ir šiauliškis Algimantas Žukauskas) ir ėmė formuoti jaunų imtynininkų grupes. Sąlygos Tauragėje tuo metu buvo ne pačios geriausios, tačiau treniruotės puikiai klostėsi apie 6 metus. Keletui savaičių vykdavo į Olimpinį centrą sostinėje.

Kaip imtynininkas pripažintas kandidatu į sporto meistrus ir pakviestas į Lietuvos rinktinę. Tačiau viskam sutrukdė nugaros trauma ir..., žinoma, šaukimas atlikti karinę tarnybą.

Su Jonu įsišnekome apie futbolą. Treneris neslėpė, kad futbolą tebežaidžia iki šiol. Taigi kokią vietą futbolas užima J.Sabučio gyvenime?

– Ar populiarus futbolas M.Mažvydo pagrindinėje mokykloje? Ar žinote, kokie žymūs futbolininkai mokėsi šioje mokykloje?

– Taip, populiarus. Tai rodo ir rezultatai. Kadangi mūsų mokykla yra pagrindinė, mokiniai mokosi tik iki 10 klasės – tikrieji talentai tik formuojasi, yra dar labai jauni, neturi tų aukštų pasiekimų. Galiu paminėti Sigitą Jukną, brolius Sigitą ir Vaidą Bendikus, Egidijų Savicką, Deividą Sakalčik, brolius Tamulevičius, Julių Meištininką ir kt. Pagrindų sportininkai išmoksta pas tokius trenerius kaip Jonas Stažys, Bronius Kičas ar Andrius Bendikas.

– 2011 metais patyrėte mažą stebuklą – tapote „Ežiogolo“ futbolo turnyro nugalėtojais. Pakalbėkime apie futbolą žaidžiančius vaikus.

– „Ežiogolo“ žaidynes jau septinti metai iš eilės organizuoja Lietuvos futbolo federacija (LFF). Šis projektas yra LFF ilgalaikės masinio vaikų futbolo vystymo programos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ dalis. Pernai varžybos sulaukė rekordinio skaičiaus – 813 komandų ir 12 000 dalyvių. Tai vienas masiškiausių turnyrų Baltijos šalyse. Į superfinalą Kaune, kuris vyko futbolo akademijos maniežo teritorijoje, pateko po dešimt apskričių varžybų nugalėtojų. Tarp vyresniųjų pirmą kartą triumfavo Simno gimnazijos (Alytaus rajonas) moksleiviai, kurie iki tol du kartus pripažinti stipriausiais jaunesniųjų grupėje. Jaunesniųjų grupėje 2011 m. nugalėtojų laurus nuskynė mūsų pagrindinės mokyklos auklėtiniai.

– Kaip kilo idėja dalyvauti šiose žaidynėse?

– Pagrindinis iniciatorius buvo A.Bendikas. Jis ir liko mūsų koordinatorius. Nenoriu prisiimti nuopelnų vienas, nes nugalėtojus į pergales vedė ir mokytoja Rasa Savickienė. Abu ruošiame vaikus šiam nuotykiui. Juk reikia pamokyti elementarių futbolo technikos triukų, kaip, pvz., kamuolio stabdymo, varymo, smūgiavimo ir pan. Tenka žaisti su gana stipriomis futbolo komandomis, paruoštomis profesionalių trenerių. O dalyvauti stengėmės nuo pat pirmųjų organizuotų žaidynių. 2007 m., berods, su 1995 m. gimusiais mokiniais irgi pasiekėme „Ežiogolo“ finalus. Tada likome ketvirti. Be to, kai kurie praėjusių metų laimėtojai dalyvavo žaidynėse ir anksčiau. Tačiau norint dalyvauti yra daug reikalų ir vargo.

– Ar tikėjotės laimėti? Ką gi laimėjo čempionai?

– Pasiekti finalą gal ir tikėjomės. Juk visad reikia tikėti. Bet laimėti... Hmm... Tai buvo džiugi staigmena. „Atsiteisėm“ su Mažeikiais, nes anksčiau su Tarailių mokyklos mokiniais vis kovodavome su mažeikiškiais Olimpiniame festivalyje. „Šaltinio“ mokykla irgi buvo kažkada pasiekusi finalą. Man svarbiausia buvo gauti sportinių aprangų, inventoriaus, nes jos labai reikalingos. Tad ir laimėjome jų, dar kitos atributikos, čempionų taurę, medalius, 200 pakvietimų visai mokyklai į vandens parką. Druskininkuose apsilankė dalis mokyklos bendruomenės. O visus nugalėtojus į namus išvežiojo didžiulis „Hummer“ limuzinas. Viso laimėjimo vertė – apie 8 000 litų. Abi amžiaus grupės pasiekė finalus ir daug laimėjo. Taigi tokių dovanų negauna net profesionalūs futbolininkai, triumfavę pirmenybėse. Tiesiog aukštos klasės žaidynės.

– Ar ir kitų sporto šakų varžybose mokykloje taip aktyviai dalyvaujate?

– Dalyvaujame respublikiniame mokyklų Olimpiniame festivalyje „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“. Tai devynios įvairių sporto šakų estafetės. Yra ir futbolo elementų. Buvome pasiekę ir finalą. O juk Tauragės mokyklos kokius 30 metų nebuvo to padariusios.

– Ar stebite mūsų miesto komandos „Tauras“ varžybas? Domitės Lietuvos ir užsienio futbolu?

– Kai pavyksta, žinoma, stebiu mūsų miesto klubo varžybas. Norėčiau labiau domėtis, tiesiog užimtumas neleidžia. Visada pažiūriu Lietuvos futbolo rinktinės varžybas. Aš už gražų futbolą. Stebiu Europos ir Pasaulio futbolo čempionatus, kuriuose palaikau Portugalijos rinktinę.

– Turite kokią svajonę, susijusią su futbolu?

– Taip. M.Mažvydo pagrindinės mokyklos teritorijoje pastatyti maniežą – įkurti sporto bazę.

 – Kaip jūsų šeima vertina futbolą? Turite du sportuojančius sūnus.

– Abu sūnūs sportuoja. Gytis turi šiokių tokių pasiekimų imtynėse (2007 m. graikų ir romėnų imtynių komandiniame turnyre Daugpilyje iškovojo II vietą – aut.past.). Iš pradžių jis trejus metus lankė futbolo treniruotes pas trenerį J.Stažį. Bendradarbiavome. Dėkingas kolegai už suteiktus pradmenis. Žaisdamas futbolą, fiziškai sutvirtėjo, įgavo jėgų ir grįžo į imtynių treniruotes. Sūnus Orestas nuo penktos klasės lankė imtynių treniruotes, irgi turi šiokių tokių laimėjimų.

– Jūsų linkėjimai tauragiškiams ir futbolo bendruomenei.

– Visai futbolo bendruomenei linkiu, kad stadionai būtų pilni, o mūsų miesto komandai „Tauras“ – kuo geriausių rezultatų.

Kalbino Karolina Stažytė