Virgilijus
2015-05-18 12:05

Mūsų apskrityje yra daug mistinių senąjį mūsų tikėjimą menančių vietų, ypač jų gausu Šilalės rajone, apie keletą tokių vietų esančių Kaltinėnų apylinkėse (kur esu kilęs), štai kas rašoma: "Kaimo senieji sakydavo, kad "Paklupie velnia tur sava lizda. Kas ein pro pilalę, any baugin. Mums, mažims vaikams, drausdava tin eti. Sakydava, ka velns prystos. Saka, Jankieni sykį buvusi paklaidyta. Ilga numyn nepareji". Kitame pasakojime minimas iš padavimų apie Pagrybio piliakalnį: "Milžins Skuburlas iš Skuburkalnia pamila labai gražią, tik beturtę Gedminiškes mergelę. Any susitikdava Traka girioj, pry Giliosios daubos, ant Yžnias kranta. Kai ji eja syki susitikti su milžinu, jan pasivija meška i užmuši. Milžins palaidoji sava mylemą ant Giliosios daubos kranta, supyli gražų kapą i ilga gedėji. Nu to i Gedminiškes vardas". Šiuos padavimus užrašė ir patį "pasimetusį" piliakalnį surado kraštotyrininkas Vladas Statkevičius. Nuriedėjus ar nužingsniavus minėtu keliu į Tūbines dar 600 m, dešinėn atsišakoja menkesnis kelelis į Vosgirdus. Jis tuoj liuokteli per Upynalės upelį ir dešinėje, už 200 žingsnių, Pundžių miško fone pasimato plikagalvė kalva – alkakalnis, vadinamas Ragankalniu. Jis turi ir piliakalniui būdingų bruožų, tačiau padavimai leidžia manyti, kad ten greičiau būta šventvietės. Pasakojama, esą ant kalvos seniau sulėkdavusios raganos ir mokindavusios visokių kerėjimų. Jos ten ir gyvendavusios, o jeigu kas bandydavęs lipti ant kalno, tą raganos paversdavusios žalčiu, rupūže arba žiurke. Šio padavimo prasmę mitologams dar reikės patyrinėti, tačiau iškart galima pasakyti, kad įvedus krikščionybę raganomis dažnai būdavo išvadinamos moterys, kurios laikydavosi senųjų papročių, gydydavo archajiškais būdais, lankydavosi buvusiose šventvietėse. Ir kaipgi nesilankysi, jei šios dažniausiai būdavo gražiausiose apylinkės vietose. Nuo Ragankalnio taip pat atsiveria malonus akiai kalvotosios Žemaitijos kraštovaizdis. Toliau rašoma apie Pagrybės kaimą " Iš kurios pusės juo atvyktum, jau iš tolo prieš akis iškyla apylinkėse vyraujanti kalva – alkakalnis, vadinamas Didžiąja Aušrine. Anot senųjų vietos gyventojų, Aušrinė – "didelia garbings kalns". Ant jos "senų senovėj žmonys melsdavos, Aušrinei aukas degydava, iš jos laimės prašydava. Kai pradėdava aušti, čia nusileisdava Aušrini žvaigždė i palaimydava maldininkus. Ji buvo didelia graži". Be to, kaip pasakojo viena 1916 m. gimusi senolė, "senia senia mūsų senolia [čia] švinsdava Žemynos švintę. Tos švintes rytmetį, da saulei napatekėjus, balta pasirėdžiusias jaunas mergikes susedava unt Didžiosios Aušrines i šokdamas, dainiūdamas sutikdava tekunčią saulę. Senesni mesdava i ugnį dūnas papenčius i melsdava, ka Žemyna užaugintų sėjamus javus i ka Lauksargis dabotų užsėtus laukus. Tat būdava unksti pavasarį po Švinta Jurgia". Plačiau apie kitus piliakalnius ir mistines vietas tai istorikų Vytenio ir Junonos Almonaičių knygoje "Kaltinėnų apylinkių dievkalniai ir milžinkalniai". Istorikai teigia, kad turimi duomenys byloja apie tai, kad šioje vietovėje seniau buvo visas sakralinis mitologinis kompleksas – lyg kokios pagoniškos kalvarijos.

Lerka
2015-05-18 03:25

Kai uzsimanysiu myzti, atvarysiu ir vienu ypu permysiu balute. Jus esat idiotai...

Anupras
2015-05-17 23:42

Reikia maziau gerti samanes.Haufo pasaka.

as
2015-05-17 19:57

idomi,bet siurpi istorija.

hmm
2015-05-17 15:52

na smagu apsilankyti tokiose vietose, bet del pasiklydimo,tai pamirskite akmens amziu .Kekvienas mobilus navigacija gps turi ...

jznc
2015-05-17 13:45

Kas dar gali pasidalinti Tauragės apylinkių mistinėmis vietomis kažkuom garsėjančiomis,būtų smagu aplankyti,pasisemti kažkiek adrenalino savotiško.

Palikite komentarą