 |
| Tauragės krašto muziejaus direktoriaus vieta atiteko Petrui Jokubauskui. R.Malycho foto |
Nugalėtojas už ištvermę vertas rožių. Apskrities garbės ženklo jau nebebus. Kodėl už nuopelnus nenominuojame avansu? Kiek žmonių pasistengtų pastebimai dirbti.
Konkurse muziejaus direktoriaus pareigybei užimti iš pradžių dalyvavo du pretendentai: P.Jokubauskas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritorinio padalinio vadovas Vidas Narbutas. Prieš konkursą pastarasis savo kandidatūrą atsisėmė.
Mero potvarkiu sudaryta komisija, kuriai pirmininkavo administracijos direktoriaus pavaduotoja Aušrinė Norkienė, o nariais buvo Kultūros skyriaus vedėjas Zenonas Komskis ir Tauragės savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėja Redutė Masolienė, P.Jokubauską testavo raštu ir žodžiu. Kandidatas į muziejaus direktoriaus postą surinko 17,2 balo. Kiek balų buvo galima surinkti labai stengiantis, niekas nepaaiškino, tačiau, kad taptum didžiai gerbiamu valdininku, matyt, tiek užtenka. Turėkime galvoje, kad P.Jokubauskas visuomet buvo pareigingas, todėl, be abejo, į konkursą atėjo gerai nutuokdamas muziejininkystės reikalus. Tik, panašu, kad tie reikalai valdžiai nelabai rūpi, nes nerado reikalo į komisiją deleguoti istoriko ar iš kitur pakviesto muziejininko. Bet čia, taip sakant, smulkmena. Kur buvo numatyta Petrą padėti, ten ir padėjo. Nors laimėjimas dar nėra visagalis, konkurso rezultatams posėdyje turi pritarti savivaldybės Taryba. Reikia manyti, kad jame bus patvirtintas ir naujasis Kultūros centro direktorius.
Dabar P.Jokubauskas turi daug darbo. Ant stalo guli Tauragės krašto muziejui perduodamo ilgalaikio turto valdyti, naudoti ir disponuoti juo pasitikėjimo teise sąrašas. Sklaidant šį sąrašą galima aptikti įdomių vietų ir prognozuoti naujo muziejaus direktoriaus veiklos kryptis. Pirmiausia P.Jokubauskas perims guminius batus ir knygą „Pistoletai ir revolveriai“. Šis poėmis, matyt, bus ne šiaip sau, o nukreiptas kovai su vidiniais priešais. O gal kovinės insinuacijos su Vytautu Mažeika užgeso?
Kadangi iš perduodamų vertybių sąrašo, kurį sudaro beveik 300 pozicijų, matyti, kad P.Jokubauskas gyvens pasiturinčiai. Be daugybės vinių ir medvaržčių, kompiuterinės technikos, šviestuvų ir lininių užuolaidų, yra ir šis tas vertingesnio: 11400 Lt vertės automobilis „Suzuki Alhambra“, garažas Bažnyčių g. 20 ir 12000 litų kainuojantis 18,7 kvadratinių metrų kabinetas pagrindiniame pilies korpuse. Jeigu yra kabinetas, vadinasi, jame kas nors sėdės. Anksčiau apie šį kabinetą P.Jokubauskas stengėsi nekalbėti. Pažiūrėsime, ar toks pat tylus bus ir po inauguracijos.
Tame turto sąraše labai norėjome aptikti kokių nors stalo indų, šaukštų, šakučių, krištolinių taurių, tinkamų muziejaus direktoriaus inauguracijos puotai. Deja, nepasisekė, nieko panašaus neaptikome. Iškilmės, ko gero, bus kuklios, kur nors ant kelmelio arba kokioje etnografinėje gričiutėje. Ir svečių, reikia manyti, bus nedaug, gal 40, nes tik tiek knygų „Gyventi gera“ pagal sąrašą pasitikėjimo teise gauna valdyti P.Jokubauskas. Žinote, kaip su tomis knygomis bevaldant atsitinka: valdai, valdai, paskui užsimiršęs padovanoji. Juk esi žmogus, ne barbaras, norisi, kad ne tik tau, bet ir kitam butų gyventi gera. Pirmos direktoriavimo dienos kaip tik tinkamos tokiems apsirikimams, nes gali būti pateisinamos patirties stoka. Kai ateina patirtis, daiktų jau nebedovanojame, bet pasiliekame sau.
