 |
| Jeigu pavyktų susitarti su skandinavais, „Lignesos“ produkcija iškeliautų į platesnius vandenis. R.Malycho foto |
Jubiliejų pasitinka neramiomis nuotaikomis Šių metų kovo 15 dieną UAB „Lignesa“ švęs 15 metų jubiliejų. Trylika metų J.Dungveckiui viskas ėjosi lyg sviestu patepta. Kaip smulkus šeimos verslas nuosavo namo rūsyje gimusi įmonė per 13 metų taip išaugo, jog 2008 metų pradžioje joje dirbo 382 žmonės, dirbančiųjų skaičius „Lignesoje“ išaugo beveik šimtą kartų. Tačiau nuo praėjusių metų pradžios įmonės rodikliai pradėjo važiuoti į pakalnę.
– Įprasta manyti, jog ekonominė krizė Lietuvoje prasidėjo 2008 metų pabaigoje, o gyventojai ją pajuto 2009 metų pradžioje. Lietuvos žuvies perdirbėjai artėjančią krizę pajuto jau 2007 metais, tuomet šalyje buvo žuvies produktų perteklius. 2008 metų pradžia Lietuvos žuvies perdirbėjams nieko gero neatnešė. Jau tuomet reikėjo mažinti gamybą ir atleisti dalį įmonės darbuotojų, bet vis tikėjomės, jog situacija pasitaisys. Ji „pasitaisė“ 2009 metų pradžioje, kai Pridėtinės vertės mokestis (PVM) šviežiai žuviai buvo pakeltas nuo 5 iki 19 procentų, o po to ir iki 21 procento. Valdžiai tokiu būdu „pataisius“ verslo sąlygas, teko sparčiai mažinti gamybą ir atleidinėti iš darbo žmones. 2009 metų pradžioje „Lignesoje“ dirbo 382 žmonės, o 2010 metų pradžioje jų beliko 274. Jei situacija prastės ir toliau, šiemet gali tekti atleisti dar 70 žmonių, – pasakojo J.Dungveckis.
Eksportuoja ketvirtadalį produkcijos
Prieš keletą metų bendrovė teikė projektą Europos Sąjungos finansinei paramai gauti gamybai modernizuoti. Jos negavus, buvo nutarta gamybą modernizuoti be ES lėšų. Už savas lėšas įmonė įsigijo naujų įrenginių, įmonės teritorijoje įrengti 600 ir 2000 tonų talpos šaldytuvai. Dabar bendrovei trūksta tik produkcijos realizacijos rinkų.
Tris ketvirtadalius produkcijos „Lignesa“ realizuoja Lietuvos prekybos tinkluose, 26 procentai gaminių išvežama į užsienį. Anot Jono Dungveckio, ne taip paprasta įtikti užsieniečių skoniui, nes, pavyzdžiui, vokiečiai žuvų nerūkina, o ispanai valgo tik šviežius jūros produktus. Užsienyje tauragiškiai realizaciją taiko į buvusios Sovietų Sąjungos gyventojus, nes jų valgymo įpročiai panašūs į lietuvių. Žuvų gaminius „Lignesa“ eksportuoja į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Estiją. Teko vežti gaminius ir į JAV, Australiją, Izraelį.
Prisikapstyti iki valdžios sunku
Jonas Dungveckis – Tauragės rajono savivaldybės Tarybos narys (Liberalų ir centro sąjungos partijos atstovas), Tauragės apskrities verslininkų asociacijos narys. Drauge su kitais Tauragės apskrities verslininkais jis valdžiai rašė ne vieną raštą su pasiūlymais, kaip gerinti verslo sąlygas ir atgaivinti Lietuvos ekonomiką, bet geri norai vaisių nedavė.
– Didžiojoje Britanijoje darbininkų atlyginimai keletą kartų didesni nei Lietuvoje, tačiau maisto produktai ten kainuoja panašiai kaip ir pas mus. Ten maisto produktams taikomas nulinis PVM tarifas, o pas mus maisto produktams vyriausybė užkrovė 21 procento PVM tarifą. Daugumoje Vakarų Europos šalių nėra PVM maisto produktams arba jis nedidelis. Pavyzdžiui, Lenkijoje žuvų produktams taikomas 13 procentų pridėtinės vertės tarifas. Todėl lietuviai neretai suka apsipirkti į šią kaimyninę šalį. Ten pigesnė ne tik žuvis, bet ir pieno produktai, mėsa, kuras. Kai išvažiuoja pirkėjai, „išvažiuoja“ ir pinigai. Į biudžetą nesurenkama mokesčių, Lietuvos gamintojai neturi darbo, todėl mūsų valdžia turėtų peržiūrėti PVM tarifų dydžius, – įsitikinęs „Lignesos“ direktorius.
Gailisi, kad įmonės nepardavė
Prieš trejetą metų skandinavai Jonui Dungveckiui siūlė „Lignesą“ parduoti. Suma – įspūdinga, pasak įmonės vadovo, galėtų prilygti nedidelės savivaldybės metų biudžetui.
– Tuomet drauge su šeima svarstėme, ką daryti. Nutarėme įmonės neparduoti, nes joje dirba abi dukterys, auga anūkai, kurie ateityje galės perimti įmonę. Daug darbo į įmonę įdėta, todėl parduoti buvo tiesiog gaila. Dabar manau, kad suklydome nepardavę, nebereikėtų šiuo metu sukti galvos, galėčiau eiti į užtarnautą poilsį, – samprotavo Jonas Dungveckis.
Geradariai skandinavai niekur nedingo, jie ir dabar siūlo „Lignesą“ parduoti, tačiau ir kaina už ją siūloma keturis kartus mažesnė nei 2007 metais.
Kovą – lemtingos derybos
Už švedą, daną, norvegą lietuviai dirba nei mažiau, nei prasčiau, tačiau darbininko atlyginimas Lietuvoje 5–10 kartų mažesnis nei Skandinavijos šalyse. Darbuotojui mažas atlyginimas – trūkumas, darbdaviui – privalumas. Nedideli lietuvių atlyginimai gali tapti privalumu skandinavams svarstant, kur perkelti didelės kvalifikacijos nereikalaujančią gamybą.
Išsigelbėjimu „Lignesai“ galėtų tapti pasiūlymas įmonėje perdirbti žuvį iš Skandinavijos. Verslo planas būtų paprastas – skandinavai atveža „Lignesai“ 3000 tonų žuvies, įmonė ją sukrauna savo sandėliuose, per maždaug pustrečio mėnesio perdirba, o po to skandinavai žuvį išsiveža ir realizuoja savo nuožiūra. „Lignesai“ reikėtų tik dirbti, o skandinavai pasirūpintų, kur žuvies nupirkti ir kur ją parduoti.
– Mus toks skandinavų pasiūlymas domintų, aišku, reikia tik sutarti dėl atlygio už darbą, kad įmonė galėtų rentabiliai dirbti. Šiuo metu per mėnesį perdirbame 500–600 tonų žuvies. Dirbdami visu pajėgumu per mėnesį galėtume perdirbti apie 1200 tonų žuvies. Tuomet įmonėje galėtų dirbti apie 400 žmonių. Jei pavyktų susitarti su skandinavais, darbo atsirastų dar 130 žmonių. Viskas spręsis kovą, nes tuomet skandinavai atvyksta apžiūrėti įmonės ir spręs, ar pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, – netolimais ateities planais dalijosi Jonas Dungveckis.
