 |
| Nors pagrindinis Eugenijaus Kriaučiūno darbas - rūpinimasis gyvūnais, vyras turi ir daugybę kitų užsiėmimų. R.Malycho foto |
Lyg prieš dešimt metų Paskutinį kartą su E.Kriaučiūnu kalbėjome jo gyvenamajame name įrengtame medicinos kabinete, kur jis dieną naktį priiminėja ne tik kačiukus ir šuniukus, bet ir mažutes pelytes ar gražuoles gulbes. Va, pavyzdžiui, pokalbio dieną E.Kriaučiūnas buvo nemiegojęs beveik visą naktį, nes atliko dvi operacijas – vienai kalaitei iš Panemunės Cezario pjūvio pagalba padėjo ateiti dviem jos palikuonims, kokerspanielei iš Raseinių – aštuoniems. Ir pokalbio metu teko stebėti, kaip medikas švirkštu atliko eilinę procedūrą šunytei iš Šilalės.
E.Kriaučiūno darbo kabinetas, regis, mažai kuo pasikeitė prieš matytą dešimt metų atgal: ant sienos Lenino, Stalino „galvos“, ne vienas šuns portretas, o iš kampo lyg gyvomis, lyg negyvomis akimis kaip amžinas paminklas žvelgia didžiulis gražus šuo, tarytum stebėtų ir laimintų šeimininko kasdienį darbą. Baltas chalatas, instrumentai ir nuolatinis laukimas tų, kuriems reikia veterinaro pagalbos.
Gimė tvartelyje, kaip ir Jėzus
Gimė E.Kriaučiūnas 1953 metais Jurbarke, darbininkų šeimoje. Dabar juokauja, kad į pasaulį atėjo kaip Jėzus Kristus – gimė tvartelyje. Taip jau susiklostė aplinkybės, kad tvartelis buvo jo atsiradimo vieta.
Baigė 1-ąją Jurbarko vidurinę mokyklą, vėliau – Veterinarijos akademiją, vedė Salomėją, abiem gimė duktė Doleta. Toliau – armija, grįžęs dirbo Mėsos kombinate, Taurų paukštyne ir t.t. Tačiau gyvenimas jį greit pastatė į vietą. Supratęs, kad jo pašaukimas – padėti gyvūnams, daugelį metų ir iki šiol dirba veterinarijos gydytoju. Dabar jau nesuskaičiuoja, kiek pagydė gyvūnėlių, kiek su nuoskauda palydėjo Anapilin. Paklaustas, ar kaip medikas yra tvirtas ir ar nesopa širdies, kai reikia atlikti tokią nemalonią egzekuciją – eutanaziją, pašnekovas atsako:
– Tai pati baisiausia procedūra, kokią tenka atlikti. Visko esu matęs: sudarkytus gyvuliukų kūnus, kraujo klanus, tačiau eutanazija – baisiausias momentas. Nemeluoju, ašarą nubraukiu, kai kitam gyvenimui siunčiamą mylimą draugą – šunį – apsikabinę verkia liūdnai pagarsėję ne tik šalyje, bet ir pasaulyje vyrai. Tuomet suprantu, kad jiems žmogų nužudyti kur kas lengviau, nei netekti keturkojo draugo. Tačiau graudu ne dėl tų vyrų, bet dėl gyvūnų, kuriems atimamas gyvenimas dėl ligos. Tuomet dar kartą suprantu, koks artimas draugas gali būti šuo ar kitas keturkojis.
Už meilę gyvūnams 2007 metais E.Kriaučiūnas pelnė „Tauragės kurjerio“ skelbtą „Geradario“ nominaciją.
Politika – hobis
Regis, visai neseniai, prieš porą dešimtmečių buvęs partkomo (partijos komiteto – aut. p.) sekretorius E.Kriaučiūnas su garsiu komunistu Vladislovu Švedu tik laimingo atsitiktinumo dėka antikomunistų per plauką buvo neišmestas į Jūrą. Kovoja ir savo įsitikinimų E.Kriaučiūnas nekeičia ir dabar, bet jau kiek kitaip, nebe taip karštai. Šiandien politika jam tapo tik hobiu. Dabar jis – socialistas, jau 15 metų idėjinis jų vadas Tauragėje. Visoje šalyje, E.Kriaučiūno teigimu, jų esą 2500. Prieš porą mėnesių socialistai šalyje pradėjo vienytis su frontininkais. Šis procesas vyksta ir Tauragėje. Šiuo metu tauragiškiai rengiasi steigiamajam susirinkimui, po kurio balotiruosis į valdžią.
Vyras daug kalbėjo apie šou elementus Seime, apie Arūno Valinsko „prisijuokavusią“ partiją, tris moteris valdžioje ir dar apie daug ką. Bet tai plati tema, kurią pašnekovas galėtų dėstyti dieną naktį, o rašinio tikslas – ne tas.
Beje, kad dėl politinių pažiūrų sulaukdavo ir sulaukia nepalankių replikų iš aplinkinių, partijos oponentų, pašnekovas neneigia:
– Visko būna, tačiau aš esu įvaldęs taktiką, kaip su rungtyniautojais politikoje bendrauti, – šypsodamasis prisipažįsta vyras. Bet tai taip pat ilga šnekta ir lai lieka ji pašnekovo nematomu ginklu.
Moterys pagal E.Kriaučiūną
Sentencijomis, citatomis ir eilėmis kalbantis vyras su malonumu prašneko ir apie moteris, kurios, jo manymu, dar visai neseniai turėjo problemų su loginiu mąstymu:
– Nuo Platono laikų buvo manoma, kad moterys neturi loginio mąstymo centro, – tikino savo teorijomis tvirtai tikintis vyras. Prieš dešimt metų bendraujant su E.Kriaučiūnu medikas buvo net schemą, kurioje detalizavo moters smegenų veiklą, neprilygstančią vyrams, nubraižęs. Prisipažinsiu, pasijutau dešimčia laiptelių žemiau už vyriškąją giminę. Supratau ir tai, kad mano vieta – tik virtuvėje, prie puodų ir vaikų. Tąkart pašnekovo nuomonė atrodė tvirta ir neapskundžiama. Šį kartą Eugenijus moterų atžvilgiu buvo kur kas švelnesnis.
Įvairiausiais medicinos terminais E.Kriaučiūnas dėstė faktus, kad moterys visgi turi loginį mąstymą, nes esą medicina kai kuriuose aspektuose klydo. Savo kalbą vyras iliustravo lietuvių spaudoje publikuotais straipsniais.
Be moterų, gyvuliukų ir politikos
Paklaustas, ką veikia be darbo ir politikavimo, pašnekovas atsakė:
– Esu mokyklos Jurbarke, kurioje mokiausi, mecenatas. Jau šešti metai iš eilės finansuoju po du gerai besimokančius abiturientus tolimesniems mokslams. Mėgstu pasportuoti, ypač patinka aktyvus sportas. Neseniai pradėjau vaidinti Liaudies teatre. Kai režisierius Sigitas Kancevyčius man pasiūlė suvaidinti geradarį pjesėje „Susitikimas su angelu“, iš karto sutikau. Nes supratau, kad man ten nieko vaidinti nereikės, nes toks esu gyvenime, – pasakojo vyras.
Eugenijus mėgsta eiles, labiausiai patriotines. Atmintinai moka iki 50 eilėraščių, dainų. Jam patinka koviniai filmai, ypač rusų apie Afganistano karą.
– Koks aš esu, lai sprendžia žmonės, bet tikrai yra malonu, kad turiu mylimą žmoną, dukrą, gražuolę tinginę katę Perlą. Džiaugiuosi, kad žmonės manimi, kaip mediku, pasitiki, kad už mano gerus darbus Laukuvoje laikomos Gerumo mišios, – minorine gaida pokalbį baigė Eugenijus Kriaučiūnas.
