Po karo Hitleriui priklausęs automobilis atsidūrė Austrijoje, vėliau – mašinų muziejuje Las Vegase (Jungtinės Amerikos Valstijos), o po to šį automobilį nupirko Vokietijos kolekcininkas, ir jis stovėjo kolekcininko garaže Bylefelde.
Pagal specialų užsakymą, specialiai Hitleriui buvo pagaminti trys „Mercedes-Benz“ automobiliai. Vieną jis pasiliko sau, o kitus du padovanojo: vieną – Rumunijos diktatoriui Antanesku, kitą – Ispanijos diktatoriui Franko.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui sovietinė kariuomenė užėmė Rumuniją ir Hitlerio dovanotas automobilis tapo sovietinių karių trofėjumi. Po keliavimo iš rankų į rankas (pulkininkai atimdavo karo trofėjus iš leitenantų, po to generolai trofėjus atimdavo iš pulkininkų ir t.t.) šis automobilis atiteko sovietinio saugumo vadovui, liūdnai pagarsėjusiam Lavrentijui Berijai. Pasakojama, kad Lavrentijus Berija savo garaže turėjo apie 50 trofėjinių automobilių.
1953 metais mirus Stalinui po kelių mėnesių buvo sušaudytas vienas artimiausių jo parankinių – Lavrentijus Berija. Tuomet šio tirono garaže stovėję trofėjiniai automobiliai buvo paskirstyti Sovietų sąjungos sričių komunistų partijos komitetams. Hitlerio dovanotas Antanesku priklausęs automobilis atiteko tuometinio Leningrado miesto komunistų partijos komitetui.
Maždaug apie 1960-uosius Leningrado miesto komunistų partijos komitetui buvo skirta kelios dešimtys naujų „Volga“ automobilių. Buvo duotas nurodymas senus automobilius nurašyti, supjaustyti ir išvežti į metalo laužą. Į juodąjį sąrašą pateko ir Hitlerio Antanesku dovanotas prabangus limuzinas.
Unikalų automobilį bandė išgelbėti tuometinis Leningrado partijos komiteto automobilių garažo vedėjas, žydų tautybės jaunuolis Kiselmanas. Jis prašė šį automobilį parduoti jam, bet gavo neigiamą atsakymą. Tuomet Kiselmanas maldavo unikalaus automobilio nenaikinti, o atiduoti jį į muziejų. Jis pažadėjo pats tą automobilį suremontuoti ir perduoti į muziejų, tačiau partinė vadovybė buvo nepermaldaujama, ir unikalus automobilis buvo supjaustytas bei nuvežtas į metalo laužą.
Po kurio laiko Kiselmanas metė tarnybą Leningrado sovietinių vadovų garaže, pradėjo dirbti dėstytoju sukarintoje Leningrado priešgaisrinės technikos mokykloje ir ištarnavo iki papulkininkio laipsnio. Mėgiama Kiselmano tema buvo pasakoti kursantams jaunystės prisiminimus, kaip jis nesėkmingai bandė išgelbėti unikalų Hitlerio dovanotą automobilį.
Hitlerio automobilio Kiselmanui išgelbėti nepavyko, tačiau sumanus žydas sumetė, ką daryti, kai mokyklos valdžia bandė iš jo vadovaujamo Priešgaisrinės technikos skyriaus atimti naujutėlaitį priešgaisrinį automobilį. Sužinojęs mokyklos vadovybės planus Kiselnamas drauge su keliomis dešimtimis kursantų per naktį apie 12 tonų sveriantį automobilį išardė, sunešė į kabinetą ir vėl surinko. Vėl ardyti automobilį ir ant kursantų kuprų iš klasės temti jį į gatvę mokyklos valdžia nesiryžo.
