 |
 |
| Jonas Vanagaitis ir Marija Brožaitė-Vanagaitienė |
Paskui popierinės servetėlės kampu nubraukusi ašarą poetė kapinių takeliu išeitų į Amžinybę, tik kitoje vietoje, kitoje žemėje, palydėta kitais žodžiais. Mažoji Lietuva liūdnomis akimis ją palydėtų dėkodama už meilę ir knygas.
Šeštadienį, minint 140-ąsias žymaus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, laikraštininko, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio gimimo metines, Bitėnų kapinaitėse buvo perlaidoti jo ir jo žmonos Marijos Brožaitės-Vanagaitienės palaikai. Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje kunigas Mindaugas Kairys aukojo mišias. Prieš pradedant melstis Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė nužvelgė J.Vanagaičio gyvenimo ir veiklos kelią. Istorikas, Klaipėdos universiteto docentas Vygantas Vareikis supažindino iškilmių dalyvius su J.Vanagaičio veikla Lietuvos šaulių sąjungoje. J.Vanagaičio vaikaitis Romas Šležas pasidalijo prisiminimų trupiniais apie J.Vanagaičio parengto almanacho „Kovos keliais“ leidybą 1938 metais.
Mažąją Lietuvą atsigręžti į Didžiąją Lietuvą paskatino lietuviškos spaudos draudimas ir jaunos nacionalinės inteligentijos pastangos suartinti perskirtas tautos dalis. Mažosios Lietuvos miestai tapo draudžiamos spaudos leidimo ir gabenimo per sieną baze, sąjūdžio veikėjų tarpine stotimi tarp Rytų ir Vakarų. Ten gimė visų srovių ir spalvų lietuviškoji politinė periodika, pasiekusi ne tik skaitytojus tėvynėje, bet ir lietuvių išeivių telkinius Rygoje, Tartu, Sankt Peterburge, Maskvoje, Varšuvoje, Berlyne, Berne, Londone, Čikagoje, Niujorke, Toronte ir daugelyje kitų pasaulio vietų. Tautos konsolidacijos procese aktyviai dalyvavo daug Mažosios Lietuvos visuomeninio ir politinio sąjūdžio veikėjų. Tarp iškiliausių minėtinas gydytojas Vilius Bruožis, Prūsijos landtago deputatas kunigas Vilius Gaigalaitis, Vokietijos reichstago deputatas ūkininkas Jonas Smalakys, rašytojas Vydūnas, dvarininkas Dovas Zaunius, verslininkas Jonas Vanagaitis.
J.Vanagaitis gimė 1869 m. rugsėjo 23 d. Ragainės apskrities Pabudupių kaime. Mirė 1946 m. Matenburgo (Vokietija) perkeltųjų asmenų stovykloje, tačiau J.Vanagaitis pageidavo, kad jo palaikai būtų palaidoti Mažosios Lietuvos žemėje. Šiam kraštui puoselėti ir lietuvybei skleisti J.Vanagaitis paskyrė didesnę savo gyvenimo dalį. Nuo 1903 m. jis dalyvavo „Birutės“ lietuvių draugijos veikloje, vėliau kurį laiką buvo jos vadovas. „Birutės“ draugijoje įvyko ir pirmasis Mažojoje Lietuvoje lietuvių dainų koncertas, kurį surengė Tauragės choras. Apie 800 klausytojų susirinko iš įvairių vietovių.
1905 m. kaip Prūsų Lietuvos atstovas J.Vanagaitis dalyvavo Vilniuje surengtame Didžiajame Vilniaus Seime. 1909–1913 m. redagavo laikraštį „Birutė“. Jo iniciatyva „Birutės“ draugijos biblioteka ir muziejus perduoti Lietuvos mokslo draugijai Vilniuje. J.Vanagaitis buvo vienas „Santaros“ steigėjų, įkūrė lietuvių išeivių biurą, padėjusį lietuviams grįžti į Lietuvą.
Nuo 1918 m. J.Vanagaitis – Prūsijos lietuvių tautinės tarybos narys. Ši taryba apeliavo į lietuvišką mažlietuvių kilmę ir šios kilmės pagrindu siekė sujungti lietuvių gyvenamąsias žemes. Tų pačių metų lapkritį J.Vanagaitis kartu su bendraminčiais pasirašė Tilžės aktą. 1922 m. lapkritį J.Vanagaitis tapo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu, jo sekretoriumi. Nuo 1924 iki 1940 m. buvo Šaulių sąjungos Klaipėdos komiteto sekretorius. 1938 m. jo iniciatyva buvo išleistas reprezentacinis istorinis albumas „Kovų keliais“.
Pagrindinė J.Vanagaičio veiklos vieta buvo Klaipėda. Ten, tuometinėje Žaliojoje gatvėje 2 (dabar –J.Karoso g. 13), jis buvo pasistatęs namą. Deja, jokio atminimo ženklo ant šio pastato nėra. Iniciatyvos įamžinti J.Vanagaičio atminimą uostamiestyje imasi Mažosios Lietuvos reikalų taryba. Ši taryba organizavo mokslinę konferenciją Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje. Konferencijoje dalyvavo kultūros istorikai iš Vilniaus: Vytautas Šilas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas dr. Algirdas Matulevičius, taip pat klaipėdiškiai muzikologė prof. Daiva Kšanienė, literatūrologai doc. Jurgis Mališauskas ir Marijus Šidlauskas.
J.Vanagaičio ir jo žmonos palaikų perlaidojimą Bitėnų kapinaitėse, vykdydami senelio valią, inicijavo JAV gyvenantys J.Vanagaičio vaikaičiai Marija Kavaliauskaitė-Murphy ir Romas Šležas. Vanagaičiai palaidoti šalia kitų šio krašto šviesuolių – Vydūno, Valterio Kristupo Banaičio, Martyno Jankaus ir jo šeimos narių. Bitėnų kapinaitės jau tapo Mažosios Lietuvos panteonu.
2007 m. į tuometinį Pagėgių savivaldybės merą Kęstą Komskį kreipėsi JAV gyvenantys J.Vanagaičio vaikaičiai M.Kavaliauskaitė-Murphy ir R.Šležas, prašydami sudaryti sąlygas, kad Bitėnų kapinaitėse būtų perlaidoti jų senelių palaikai. Dėl J.Vanagaičio, kuris buvo palaidotas Vokietijoje, Kaselio miesto kapinėse, palaikų perlaidojimo meras sudarė darbo grupę, kurioje dirba M.Jankaus muziejaus, savivaldybės Kultūros skyriaus specialistai, administracijos atstovai. Nutarta perlaidojimą organizuoti, kai bus minimos J.Vanagaičio 140-osios gimimo metinės.
Pagėgių kultūros centras parengė projektą „Mažosios Lietuvos politinio veikėjo, laikraštininko, lietuvybės puoselėtojo Jono Vanagaičio ir jo žmonos Marijos Vanagaitienės perlaidojimo ceremonija“. Iš Kultūros ministerijos šiam projektui buvo gautas finansavimas, dalį lėšų šiai ceremonijai skyrė J.Vanagaičio artimieji. Paminklinį akmenį suprojektavo architektai Marija ir Martynas Purvinai. Jie, beje, yra ir kompleksinio Bitėnų kapinaičių sutvarkymo projekto autoriai.
Giedant Pagėgių evangelikų liuteronų chorui (vadovė Evelina Norkienė) Mažosios Lietuvos panteone – Bitėnų kapinaitėse supiltas dar vienas atminimo kauburėlis.
