 |
| Lylavėnų fermoje – ne visi galvijai suženklinti. J.Strikaitienės foto |
„Laukinių“ galvijų laikymui reikalavimai mažesni Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausieji veterinarijos gydytojai inspektoriai Kazys Domarkas ir Mindaugas Davidonis sakė žinantys apie šią fermą, jo savininkas gyvena toli nuo fermos – Kunigiškiuose. Jis laiko mėsinius galvijus, kurie nėra reiklūs priežiūrai – nebijo šalčio, bet kokiu oru gali būti lauke, o veršingoms karvėms tokie pasivaikščiojimai būtini, jos lauke ir veršiuojasi. Tik galvijams neturi trūkti pašaro ir vandens, turi būti sudaryta galimybė nuo blogo oro pasislėpti po stogu. Esą iki šiol su šios fermos galvijais jokių bėdų nekilo.
Lylavėnuose prie fermos vaikštinėjo būrelis galvijų ir veršiukų. Fermos aplinka iš tiesų atrodė nepatraukliai – ant teritorijoje suverstų apipuvusių šieno ritinių pradėjusi augti žolė, patvoryje, prie pat kelio į Balskus, – krūva plastmasinių pakuočių atliekų. Ferma įsikūrusi Pagramančio regioninio parko teritorijoje.
Šiek tiek vėliau pasirodęs ir mums prisistatęs šio parko ekologas Tomas Kalašinskas sakė jokių pastabų fermos savininkams neturintis, esą ūkinė veikla vykdoma tinkamai. Jam neužkliuvo nei už fermos tvoros, prie kelio, riogsanti krūva plastmasinių pakuočių, nei tolėliau prie kelio į Balskus jau kito šeimininko palikta atliekų krūva.
Gaišo galvijai ar ne?
Visi tądien aptvare ganęsi galvijai buvo gyvi ir atrodė sveiki. Kadangi fermos savininkai gyvena toli, ieškojome artimiausių kaimynų. Vienoje sodyboje nieko nebuvo, iš kitos išėjo moteris. Ona Stungurienė prisipažino su šios fermos savininku palaikanti ryšius: jis prašęs pranešti, jei iš aptvaro išsiveržtų galvijai ar kas nors blogo jiems nutiktų. Pasak moters, savininkas į fermą atvažiuoja kas dvi–tris dienas, parūpina galvijams pašaro.
Moteris tvirtino, kad su galvijais viskas gerai. Tikino stebinti juos iš toliau, į fermą neinanti, bijanti seno buliaus. Tačiau paklausta, ar matė pastipusių karvių su veršeliais, O.Stungurienė pripažino, kad neseniai jai dėl to teko kviesti fermos savininką. Tik ji tiksliai nežinojo, viena ar dvi karvės tuomet nugaišo, kas nutiko veršiukams, nes arti nebuvo priėjusi.
Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai sakė, kad ne retenybė, kai besiveršiuojanti karvė nugaišta, dažniau ši nelaimė nutinka mėsinių veislių besiveršiuojančioms karvėms. Tačiau specialistai stebėjosi, kad jie apie tai negavo jokios informacijos.
– Savininkas informaciją apie bet kokį gyvulių skaičiaus pasikeitimą – pirkimą, pardavimą, apsiveršiavimą, nugaišimą – Maisto ir veterinarijos tarnybai privalo pateikti per savaitę, kritęs galvijas turi būti utilizuojamas Rietavo įmonėje, – sakė K.Domarkas.
Karvės be „auskarų“
K.Domarkas šioje fermoje pastebėjo kitą pažeidimą – ne visi galvijai buvo suženklinti – buvo be „auskarų“. K.Domarkas pažadėjo, kad netrukus fermoje bus atliktas patikrinimas, o savininko už galvijų nesuženklinimą laukia bauda.
„Tauragės kurjerio“ pakalbintas Kunigiškiuose gyvenantis ūkininkas Petras Vaitiekus, Lylavėnuose išsinuomotoje fermoje auginantis mėsinius galvijus, sakė, kad balandį kritusi karvė su dviem veršiukais iš fermos prie kelio buvo ištempta todėl, jog to prašė Rietavo utilizavimo įmonės atstovai, kad jiems būtų patogiau paimti ir išvežti gaišenas. Pasak ūkininko, besiveršiuodama pastipo karvė ir dvynukai veršiukai.
– Ne savo malonumui jų lavonus ištempiau prie kelio, o prašant utilizavimo įmonės darbuotojams. Neilgai jie prie kelio gulėjo, gal kokią dieną. Iš utilizavimo įmonės greitai turiu gauti dokumentus, tuomet nuvažiuosiu pas veterinarus ir nurašysiu kritusią karvę, – aiškino P.Vaitiekus.
Ūkininkas sakė toje fermoje nebeketinantis auginti mėsinių galvijų, nes tokia veikla nebeapsimoka. Rudenį jis ketina visus galvijus parduoti.
