Prisimenu, ir seniau pasitaikydavo tokių žioplų klaidų (anksčiau tas vienas laikraštis tebuvo). Kartą neapsikentusi dėl to skambinau į redakciją. Tikėkit, niekas su manim nenorėjo kalbėti. Siuntinėjo nuo Ainošiaus pas Kaipošių. Būdavo ir taip, kad skaitai straipsnį ir jo pabaigos niekur nerandi. Pasijunti taip, kaip pietaudamas atsikandi kąsnį, o likusią dešrą šuo nuneša. Nuo to karto „Tauragiškių balso“ neskaitau. Suprantu, šį laikraštį kaip reklaminį siuntinėja. Žinokit, jokiais „Stragutės“ rūkymo kumpiais, dovanų kuponais, marškinėliais ar skilandžiais nesuviliosit. Aš noriu skaityti laikraštį įdomų, turiningą ir be klaidų. Todėl, „Tauragiškių balso“ darbuotojai, nedarykit klaidų. Ir skaitytojų bus daugiau. Aš ne prieš autorių Tadą Meiželį. Jo straipsniai įtaigūs, mieli. Ir šiandien atsimenu jo straipsnį apie pėdas pirmajame sniege ir gyvenime.
„Tauragės kurjeryje“ klaidų nėra. Esu jo nuolatinė skaitytoja.
Eleonora Bakšienė, Aneliškės k.
