Ką gi, kultūrinis badas ir neraštingumas stačia galva drebtelėjo į tą visuomenės dalį, kuri dažniausiai būna pasinėrusi verslo labirintuose. Ir kultūrinius renginius jie lanko tik tuos, kurie pasidabinę skambiais vardais. Bet štai vietinės reikšmės renginiai mažiau įdomūs, o kai kurių kokybė nuvilia taip, kad eksperimentuoti daugiau nebesinori.

Gyvenu Dariaus ir Girėno g. 32-ajame name. Ne tik aš, bet ir daugelis kaimynų nebegalime kęsti naktį tiesiai į mūsų langus šviečiančio prožektoriaus nuo priešais stovinčio 30-ojo namo.

Apie tai, kad Ateities take vakarais sausakimša nuo pristatytų automobilių ir kad vakarais sugrįžus į namus nėra kur pastatyti savo mašinos, kalbėta ir rašyta ne vieną kartą. Kadangi prie kai kurių Ateities tako daugiabučių nėra automobilių parkavimo aikštelių, vairuotojai nakčiai savo keturratį turtą palieka užvairavę dviem ratais ant šaligatvio. Kitu atveju iš po nakties gali rasti nubraižytą automobilio šoną arba nulaužtą veidrodėlį. Be to, kiti automobiliai nebegali pravažiuoti siauriais užstatytais pravažiavimais. Deja, policija užsimojo bausti tuos, kurie automobilius palieka užvairavę dviem ratais ant šaligatvio.

„Tauragės kurjeryje“ perskaitęs straipsnį „Lifto mokestis Tauragėje – šokiruojantis“ buvau nustebintas, kad J.Tumo-Vaižganto gatvės 134-ojo devynaukščio vienam gyventojui per mėnesį už liftą, kaip sakė daugiabučio savininkų bendrijos pirmininkas Stanislovas Žilionis, tenka mokėti 18 litų. Anot S.Žilionio, šis mokestis didelis ir gyventojai tuo nepatenkinti. O ką reikia sakyti mums, Gedimino g. 29 namo gyventojams, jei už liftą vienam žmogui išeina mokėti apie 27 litus?

Tuščias, apleistas buvęs katilinės sklypas, kuris dabar priklauso UAB „Maxima LT“, prie vienos pagrindinių miesto gatvių atrodo apgailėtinai. Be to, gaila, kad šitoks plotas neišnaudojamas. Mintis, kaip šį sklypą bendrovė galėtų išnaudoti, kilo rugsėjo pirmąją, kai šiame lauke buvo sustatyti prie Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos netilpę automobiliai.

Perskaičiau labai gražų, „nesavanaudišką“ ponios Zofijos pasisakymą „Karštojoje linijoje“ apie tiltelio tarp T.Ivanausko ir Beržų gatvių reikalingumą. Tik bėda su žiniomis apie tiltelio istoriją ir kitų tos miesto dalies gyventojų nuomonę. Ne visi tuo tilteliu naudojosi ir ne visi nori jo atkūrimo, juo labiau, kad vos prieš 30 metų toje vietoje tebuvo paprasta apipuvusi lenta.

Man septyneri. Atvažiavau į Tauragę pasisvečiuoti pas senelius. Rugpjūčio 10 dieną sumaniau pasimatuoti senovinius močiutės papuošalus, tarp jų radau ir seną antpirštį. Užsimoviau jį ant piršto, o numauti nebegalėjau. Nepadėjo nei šaltas vanduo, nei muilas. Pirštukas ištino ir ėmė mėlynuoti. Seneliai iškvietė greitąją pagalbą.

Noriu pareikšti savo ir kitų Maironio, Sodų, Klevų, Pakrantės, Beržų, kitų tos miesto dalies gatvių gyventojų nuomonę dėl neseniai „Karštojoje linijoje“ pasirodžiusio komentaro apie maždaug prieš pusantro mėnesio nuardytą tiltelį per kanalą tarp T.Ivanausko ir Beržų gatvių „Tiltelis per kanalą nereikalingas“. Mūsų nuomone, šis tiltelis dar ir kaip reikalingas. Šių gatvių senyvo amžiaus žmonėms šis tiltelis ir takas per jį sutrumpina kelią, einant į bažnyčią, poliklinikas, turgelį, autobusų stotį ir didįjį turgų šeštadieniais.

„Tauragės kurjeryje“ perskaičiau straipsnį „Skaudviliškiai gina savo laidojimo namus“, kuriame atkreipiau dėmesį į tai, kad nuo gyvenamųjų namų šarvojimo salės turi būti 100 metrų atstumu. O kas darosi Tauragėje? Prezidento gatvėje laidojimo namai yra tarp gyvenamųjų namų ir net Visuomenės sveikatos centro kaimynystėje.

Noriu pasiskųsti Tauragės šilumos tinklų darbu. Kur tai matyta, kad karštas vanduo atjungiamas beveik trims savaitėms? Kas jiems leidžia taip savivaliauti? Kodėl Vilniuje šilumininkai apsidirba greičiau?

Teko laidoti artimą žmogų. Savivaldybės administracijos kabinete, kur tvarkėmės laidojimo pašalpą, susidariau nuomonę, kad mūsų savivaldybėje valdininkų tikrai per daug. Kol viena darbuotoja mums tvarkė dokumentus, kita tame pačiame kabinete su kažkuo asmeniniais reikalais plepėjo telefonu, paskui su iš kito kabineto atėjusia kolege dalijosi patirtimi apie „Oriflame“ produktus.

Seniau „Snoro“ banko bankomatas Vytauto gatvėje buvo įrengtas pačiame banke. Jau kurį lauką bankomatas iškeltas į lauką. Tikriausiai taip buvo padaryta žmonių patogumui, kad pinigus iš bankomato būtų galima išsiimti visą parą, o ne tik banko filialo darbo valandomis. Norėjo, kaip geriau, tačiau iki galo visko neapgalvojo. Išėjo taip, kad dabar pinigus iš bankomato galima pasiimti tik tamsiu paros metu, nes dieną, kai šviečia saulė, bankomato ekrane nematyti jokių nuorodų ir užrašų. Jau keletą kartų nuėjau nuo šio bankomato nieko nepešusi.

„Iki“ prekybos centre (Gedimino g.) prie gėrimų skyriaus kabo lentelė su užrašu „Dektinė“, reklamuojama kaina. Pirkėjai turėtų susivokti, kad tai degtinė. Bandžiau prašyti kasininkės, kad praneštų atsakingam asmeniui, bet ji paaiškino, kad taip turi būti.

Kai perskaičiau „Tauragės kurjeryje“ dviejų žmonių skundus, kad negavo laiškų ir siuntinių, nusprendžiau ir aš parašyti. Mums prieš Kalėdas tą pačią dieną buvo išsiųsti du laiškai iš Čikagos. Vieną laišką, kuriame buvo atvirukas su sveikinimais, gavome, o kitas, kuriame buvo dokumentas, nepasiekė mūsų. Pažįstami iš Čikagos tuo pačiu metu išsiuntė laiškus ir mūsų dukters šeimai į Panevėžį. Ji laišką gavo.

Į Jovarus iš Tauragės miesto centro autobusas važiuoja keturis kartus per dieną – 6.30, 7.30 ir 16.30, 17.30 val. Tačiau vakare iki miesto centro autobusas nebevažiuoja, nuveža tik pusę kelio.

Nejaugi Tauragės autobusų parko vadovai nepagalvoja, kaip neturintieji automobilių turi grįžti į Jovarus iš miesto centro ar iš Jovarų nuvažiuoti į centrą vidury dienos? Juk reikia ne tik apsipirkti, bet ir pas gydytoją nuvažiuoti. Nejau visą dieną turim praleisti mieste?