Apie ypatingą, svarbiausią dviejų seserų gyvenimo įvykį, kai praėjusią vasarą viena tapo kaulų čiulpų donore kitai, norėjau pasikalbėti su abiem seserimis, bet nepavyko. Livija tik trumpai pabuvo namuose, pablogėjus sveikatai vėl buvo priversta išvykti gydytis į Vilniaus Santariškių klinikas. Todėl jaunesnė jos sesuo Salomėja kalbėjo už abi.

Okulisto darbas neapsiriboja tik regos patikrinimu ar akinių priskyrimu. Žmones kamuoja įvairiausios akių ligos ir nuovargis.

– Iš akies rainelės galima gauti informaciją apie visą žmogaus sveikatą. Tačiau tai atskira specializacija, – „Desertui“ sakė Tauragės apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos okulistė Danutė Paulikienė. Tačiau jos patirtis, įgyta dirbant kitose medicinos srityse, pasitarnavo atskleidžiant sunkias ligas. Tauragiškiai, apsilankę šios medikės kabinete, apgaubiami ne tik dėmesiu, bet ir nuoširdžiu rūpesčiu.

Kai rudenėjančiu žolės kilimu nusiridena raudonšoniai, gelsvai žalsvi medumi kvepiantys obuoliai, žinome, kad atėjo ruduo. Vakarėjant smagu juos visus surinkti į didelę pintinę. O po to – pasidalyti su visais, kurie šalia, juk obuolys – vienas vertingiausių, sveikiausių vaisių.

Sąnarių ligos nuo seno kankina žmones, tačiau gydomos jos buvo tik primityviais liaudiškais vaistais. Laikui bėgant, medicina žingsnelis po žingsnelio tobulėjo, įgydama vis naujesnių preparatų gydyti sąnarių ligoms: artrozei, nespecifiniams ar specifiniams sąnarių uždegimams, reumatoidiniam artritui. Tai autoimuninės kilmės lėtinis, nuolat progresuojantis destrukcinis sąnarių uždegimas. Iš visų lėtinių ligų jis labiausiai invalidizuoja. Per dešimt metų 50 procentų ligonių tampa neįgalūs – nebegali judėti, pusę jų liga prikausto prie lovos ar vežimėlio. Todėl medicinos naujovė – endoprotezavimas – tarsi paskutinė stotelė sergantiems sąnarių ligomis, kad ligoniai nors iš dalies galėtų pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Visoje Lietuvoje kasdien beveik 50 žmonių išgirsta, kad jie susirgo vėžiu. Tokie Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenys. Iš viso šia liga serga apie 70 tūkstančių šalies gyventojų. Nuo rugpjūčio Tauragėje pradėjo dirbti chirurgas onkologas mamologas Anatolijus Dementjevas.

Vasarą moterys ir vyrai avi atvirą avalynę, todėl pasirūpinti kojų išvaizda itin aktualu, kad kojos ir pėdos atrodytų ne tik gražios, išpuoselėtos, bet ir sveikos. „Kojų oda reikalauja ne mažiau priežiūros negu viso kūno“, – sako kosmetologė Indrė Balkaitienė.

Alerginis rinitas (šienligė) – viena dažniausių alergijų. Simptomai panašūs į peršalimą, tačiau kitaip nei peršalimas šią ligą sukelia ne virusas, tai alerginis atsakas į specifines medžiagas – alergenus. Šienligė neišgydoma, tačiau tinkamas gydymas gali pagerinti ligonio savijautą.

Daugelis vyresnių žmonių jaučia sąnarių skausmus, o neretą vargina ir sąnarių sutinimas. Atritu, kuriam būdingi šie požymiai, serga nemažai žmonių. Dėl ko kyla artritas? Ar galima šios ligos išvengti? Kaip gyventi susirgus? Tokie klausimai vargina ne vieną žmogų, kada nors pajutusį sąnario skausmą. Atsakymų į šiuos klausimus paprašėme Tauragės apskrities ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytojos reumatologės Astos Piečienės.

Per pasaulį besiritanti kiaulių gripo banga dar ne taip seniai, atrodė, buvo kažkur toli nuo mūsų. Tačiau birželį kiaulių gripo virusas aptiktas ir mūsų šalyje. Pirmasis kiaulių gripo atvejis nustatytas Tauragėje. Kiaulių gripą įtarė Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Virginija Ivaščenkienė. Bendrosios praktikos gydytojos spėjimus patvirtino Lietuvos AIDS centro laboratorijoje atlikti tyrimai.

Įsibėgėjus šiltajam metų sezonui vis dažniau ieškome dingsties nuvykti į gamtą – rinkti pirmųjų grybų į mišką, uogų – pievose ar tiesiog paiškylauti ir padrybsoti šalia tvenkinių. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad gamtoje vienas didžiausių pavojų – erkės. Į visus dominančius klausimus apie šiuos parazitinius voragyvius atsako Tauragės visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Tatjana KARPAČIENĖ.

Neretas žmogus skundžiasi, kad jį vargina rėmuo, kitaip tariant, graužimas po duobute arba krūtinėje, raugėjimas, atpylimas rūgščiu skrandžio turiniu, pykinimas, šleikštulys. Šį jausmą žmonės populiariai vadina padidėjusia skrandžio rūgštimi, skrandžio rūgšties kilimu.

Alijošius (alavijas) auginamas namuose kaip kambarinė gėlė, tačiau danai naudojamas ir liaudies medicinoje. Alavijo lapuose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų.

Norėdamas numesti keletą papildomų kilogramų ir atsikratyti pilvuko rytais bėgioju, darau atsilenkimus ant specialaus treniruoklio. Kad būtų dar efektyviau, vieną dieną per savaitę nieko nevalgau, tik išgeriu 2–3 litrus vandens. Kiek ilgai galima laikytis tokių iškrovos dienų? Kartą per savaitę ištisus metus ar daryti pertraukas? Ką manote apie tokį organizmo valymą ir lieknėjimo būdą, ar tai nekenkia organizmui? Tą dieną, kai badauju, ir kitą dieną nukrinta kraujo spaudimas, tačiau blogai nesijaučiu. Man 41 m.

Balandis nuo seno vadinamas švaros mėnesiu, tačiau išlindus saulutei norisi išsivalyti ne tik namus, bet ir savo organizmą. Stresas, nereguliari ir nesveika mityba, judėjimo stoka žmogaus organizmui daro neigiamą įtaką. Tačiau net ir tuomet, kai jums atrodo, kad gerai išsimiegate, valgote visavertį maistą, saujomis ryjate vitaminus ir sportuojate, vis tiek neišsikapstote iš ligų, kamuoja prasta nuotaika, dažnai jaučiate nuovargį. Kodėl taip yra?

Liaudiški patarimai:
* Pasireiškus pirmiesiems tonzilių uždegimo požymiams, verta pamėginti uždėti varškės kompresą. Saują kambario temperatūros varškės sumaišykite su trupučiu šilto vandens. Tyrę paskleidę ant minkšto rankšluosčio apvyniokite juo kaklą. Ant viršaus apjuoskite tvarstį. Kompresą laikykite 2 valandas.

O gal žinote, kaip kvepia ramybė? Kai įsisukate į beprotišką gyvenimo ritmą, kai laikas bėga, o Jūs nespėjate visko suvaldyti... Sustokite, skirkite šiek tiek dėmesio ir laiko sau, pažadame – gyvenimas Jums nušvis visai kitomis spalvomis! Nors ir trumpam, tačiau suprasite, kad gali būti ir kitaip.

Kartais aistros laivas užplaukia ant seklumos ir, jei tikėsime senovės graikų grožio ir meilės deivės Afroditės vardu pavadintais „išradimais“, tai išblėsusią aistrą galima gaivinti afrodiziakais – įvairiomis augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagomis, skatinančiomis lytinį potraukį, aktyvumą ir potenciją. Šiandien lytinį aktyvumą skatinančios savybės priskiriamos labai įvairiam maistui, tai:

Nuotaikų kaita – tai vienas tokių reiškinių, kurį dažnas mūsų norėtų kontroliuoti. Blogiausia yra tai, kad dažniau gerą nuotaiką pakeičia bloga, nors kiekvienam norėtųsi, jog tada, kai sutinkame seną pažįstamą, jam galėtume atsakyti – „Taip, šiuo metu gyvenu nuostabiai!“

Artėjanti ekonominė krizė verčia nerimauti beveik visus. Trumpalaikis nerimas, pasak tauragiškės psichologės Vaidos Ališauskaitės, netgi gali būti naudingas, tačiau jei jis užsitęsia per ilgai, žmonės tampa nervingi, įsitempę, dėl to pablogėja gyvenimo kokybė, psichinė ir fizinė sveikata. Taigi verta susirūpinti ne tik finansine padėtimi, bet ir išmokti įveikti šį nerimą.

Kodėl šiuo laikmečiu, kai mokslo pažanga pasiekė mažam protui sunkiai nusakomų dalykų ir toliau skverbiamasi į „mikro“ ir „makro“ kosmosą, žmogus gyvena sau, kaip dykumos augalas, gyvuojantis prie mažo šaltinio, kuris tuoj tuoj išseks. Kaip suprasti tai, kad ruošiamos programos, sprendimai su vis didesniais pažadais pasiekti gerų sveikatos rodiklių, lėšoms gauti, o rezultatų kaip nėra, taip nėra.