Karštuoju metų laiku padidėja pavojus apsinuodyti suvalgius sugedusio, nekokybiško arba ligas sukeliančiais mikroorganizmais užteršto maisto. Iškyla į gamtą gali apkarsti ne tik dėl to pašvinkusio kumpelio, kurį taip gaila buvo išmesti, bet ir neapdairiai arba iš nepatikimų prekiautojų įsigijus mėsos.

Prasidėję karščiai per dieną priverčia išgerti ne tik rekomenduojamą vandens dienos normą – 1–2 litrus. Tik ar susimąstome, kokį vandenį geriame? Vieni žmonės renkasi filtruotą, kiti – įsigyja vandens buteliuose, yra ir tokių, kurie visiškai nekreipia dėmesio į vandens sudėtį ir užterštumą ir geria vandenį iš čiaupo ar šulinio. „Tauragės kurjeris“ pasidomėjo, kokį vandenį iš tiesų gerti sveika ir kokio vandens turėtume vengti.

Neretai pirkdami mėsos produktus susimąstome, kiek iš tiesų šiuose produktuose yra grynos mėsos ir kiek jos gardumui padeda įvairūs dažikliai ir skonio stiprikliai, kitaip tariant, įvairūs E. Tauragės maisto gamybos įmonių atstovai tikino tokių priedų gamindami produkciją naudojantys labai retai arba tik tokį kiekį ir tuos, kurie yra patvirtinti remiantis Europos Sąjungos teisės aktais.

Prasidėjus vasarai Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos vis daugiau gauna klausimų dėl galimybės gydytis sanatorijose. Tiek telefonu, tiek interneto svetainės www.vlk.lt skyrelyje "Užduokite klausimą" gyventojai teiraujasi, ar galima gauti reabilitacinio gydymo siuntimą sergant įvairiomis ligomis, ar pageidaujamoje gydytis sanatorijoje yra vietų, nuogąstaujama, ar teisingai pasielgė gydytojas nesiųsdamas gydytis į Birštoną, Druskininkus, Palangą ir kt.

Katarakta – akies lęšiuko drumstumas, ypač dažnas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Nors ši liga gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, visgi dažniausia kataraktos pasireiškimo priežastis – amžiniai pokyčiai akies lęšiukyje. Bėgantys metai neigiamai veikia lęšiuko struktūrą, susiformuoja drumstys, lemiančios palaipsninį regėjimo silpnėjimą. Dažniausiai katarakta pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms, būna abipusė, tačiau skirtingo intensyvumo. Ligos varginami žmonės skundžiasi atsiradusiu rūku prieš akis, dvejinimusi žiūrint viena akimi, spalvų bei kontrasto suvokimo pasikeitimu, nebetinka anksčiau nešioti akiniai. Žmogui darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti savo pamėgtais užsiėmimais – mezgimu, nėrimu, siuvinėjimu ir kt. Ligai progresuojant, rūkas akyse stiprėja, išlieka tik šviesos jutimas, galiausiai regėjimas visiškai išnyksta.

Apskrities gydytojai Birutei Bagdonavičienei liko dirbti tik du mėnesiai su trupučiu – nuo šių metų liepos 1 dienos Tauragės apskritis nustos egzistavusi. Bet ji vis dar rūpinasi, kaip keturių apskrities savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos įveiks sunkmetį ir nesibaigiančios medicinos reformos padarinius.

Su Tauragės apskrities ligoninės ortopedu traumatologu Tomu Lingaičiu sutartu laiku susitikti nepavyko, nes tuo metu jis šilališkiui operavo traumuotą koją. Suprantama, kad medikų darbas nepamatuotas, neturi laiko cenzo ir dirba jie nuolatinėje įtampoje, tad pokalbio su jaunu, įvairiais garbingais mediko laipsniais apipintu žmogumi teko laukti daugiau nei keturias valandas.

Apie ypatingą, svarbiausią dviejų seserų gyvenimo įvykį, kai praėjusią vasarą viena tapo kaulų čiulpų donore kitai, norėjau pasikalbėti su abiem seserimis, bet nepavyko. Livija tik trumpai pabuvo namuose, pablogėjus sveikatai vėl buvo priversta išvykti gydytis į Vilniaus Santariškių klinikas. Todėl jaunesnė jos sesuo Salomėja kalbėjo už abi.

Okulisto darbas neapsiriboja tik regos patikrinimu ar akinių priskyrimu. Žmones kamuoja įvairiausios akių ligos ir nuovargis.

– Iš akies rainelės galima gauti informaciją apie visą žmogaus sveikatą. Tačiau tai atskira specializacija, – „Desertui“ sakė Tauragės apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos okulistė Danutė Paulikienė. Tačiau jos patirtis, įgyta dirbant kitose medicinos srityse, pasitarnavo atskleidžiant sunkias ligas. Tauragiškiai, apsilankę šios medikės kabinete, apgaubiami ne tik dėmesiu, bet ir nuoširdžiu rūpesčiu.

Kai rudenėjančiu žolės kilimu nusiridena raudonšoniai, gelsvai žalsvi medumi kvepiantys obuoliai, žinome, kad atėjo ruduo. Vakarėjant smagu juos visus surinkti į didelę pintinę. O po to – pasidalyti su visais, kurie šalia, juk obuolys – vienas vertingiausių, sveikiausių vaisių.

Sąnarių ligos nuo seno kankina žmones, tačiau gydomos jos buvo tik primityviais liaudiškais vaistais. Laikui bėgant, medicina žingsnelis po žingsnelio tobulėjo, įgydama vis naujesnių preparatų gydyti sąnarių ligoms: artrozei, nespecifiniams ar specifiniams sąnarių uždegimams, reumatoidiniam artritui. Tai autoimuninės kilmės lėtinis, nuolat progresuojantis destrukcinis sąnarių uždegimas. Iš visų lėtinių ligų jis labiausiai invalidizuoja. Per dešimt metų 50 procentų ligonių tampa neįgalūs – nebegali judėti, pusę jų liga prikausto prie lovos ar vežimėlio. Todėl medicinos naujovė – endoprotezavimas – tarsi paskutinė stotelė sergantiems sąnarių ligomis, kad ligoniai nors iš dalies galėtų pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Visoje Lietuvoje kasdien beveik 50 žmonių išgirsta, kad jie susirgo vėžiu. Tokie Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenys. Iš viso šia liga serga apie 70 tūkstančių šalies gyventojų. Nuo rugpjūčio Tauragėje pradėjo dirbti chirurgas onkologas mamologas Anatolijus Dementjevas.

Vasarą moterys ir vyrai avi atvirą avalynę, todėl pasirūpinti kojų išvaizda itin aktualu, kad kojos ir pėdos atrodytų ne tik gražios, išpuoselėtos, bet ir sveikos. „Kojų oda reikalauja ne mažiau priežiūros negu viso kūno“, – sako kosmetologė Indrė Balkaitienė.

Alerginis rinitas (šienligė) – viena dažniausių alergijų. Simptomai panašūs į peršalimą, tačiau kitaip nei peršalimas šią ligą sukelia ne virusas, tai alerginis atsakas į specifines medžiagas – alergenus. Šienligė neišgydoma, tačiau tinkamas gydymas gali pagerinti ligonio savijautą.

Daugelis vyresnių žmonių jaučia sąnarių skausmus, o neretą vargina ir sąnarių sutinimas. Atritu, kuriam būdingi šie požymiai, serga nemažai žmonių. Dėl ko kyla artritas? Ar galima šios ligos išvengti? Kaip gyventi susirgus? Tokie klausimai vargina ne vieną žmogų, kada nors pajutusį sąnario skausmą. Atsakymų į šiuos klausimus paprašėme Tauragės apskrities ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytojos reumatologės Astos Piečienės.

Per pasaulį besiritanti kiaulių gripo banga dar ne taip seniai, atrodė, buvo kažkur toli nuo mūsų. Tačiau birželį kiaulių gripo virusas aptiktas ir mūsų šalyje. Pirmasis kiaulių gripo atvejis nustatytas Tauragėje. Kiaulių gripą įtarė Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Virginija Ivaščenkienė. Bendrosios praktikos gydytojos spėjimus patvirtino Lietuvos AIDS centro laboratorijoje atlikti tyrimai.

Įsibėgėjus šiltajam metų sezonui vis dažniau ieškome dingsties nuvykti į gamtą – rinkti pirmųjų grybų į mišką, uogų – pievose ar tiesiog paiškylauti ir padrybsoti šalia tvenkinių. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad gamtoje vienas didžiausių pavojų – erkės. Į visus dominančius klausimus apie šiuos parazitinius voragyvius atsako Tauragės visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Tatjana KARPAČIENĖ.

Neretas žmogus skundžiasi, kad jį vargina rėmuo, kitaip tariant, graužimas po duobute arba krūtinėje, raugėjimas, atpylimas rūgščiu skrandžio turiniu, pykinimas, šleikštulys. Šį jausmą žmonės populiariai vadina padidėjusia skrandžio rūgštimi, skrandžio rūgšties kilimu.

Alijošius (alavijas) auginamas namuose kaip kambarinė gėlė, tačiau danai naudojamas ir liaudies medicinoje. Alavijo lapuose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų.

Norėdamas numesti keletą papildomų kilogramų ir atsikratyti pilvuko rytais bėgioju, darau atsilenkimus ant specialaus treniruoklio. Kad būtų dar efektyviau, vieną dieną per savaitę nieko nevalgau, tik išgeriu 2–3 litrus vandens. Kiek ilgai galima laikytis tokių iškrovos dienų? Kartą per savaitę ištisus metus ar daryti pertraukas? Ką manote apie tokį organizmo valymą ir lieknėjimo būdą, ar tai nekenkia organizmui? Tą dieną, kai badauju, ir kitą dieną nukrinta kraujo spaudimas, tačiau blogai nesijaučiu. Man 41 m.