Keli šimtai kilometrų iki oro uosto, kelios valandos skrydžio dangų skrodžiant greičiau nei 800 km per valandą, ir galiausiai tave pasitinka pirmieji saulės spinduliai Sinajaus pusiasalio žinomiausiame kurorte Šarm el Šeiche. Smagu pasinerti į grožybių, kurias esi matęs tik suvenyriniuose paveiksliukuose ar nuotraukose, pažintį. Pagaliau pati aplankiau vieną iš septynių pasaulio stebuklų – iškiliąsias Gizos piramides, pasimėgavau trumpu kruizu ilgiausia (6500 km) pasaulio upe – Nilu, paskyriau bučinį „mirštančiam“ Sfinksui, pasėdėjau ant kupranugario kupros ir dabar žinau, kad antrą kartą ten grįžti nebenorėčiau.

Mano laiko žmonėms sunku matyti Berlyną be juodų limuzinų ir Štirlico. Netgi yra noras, kad vokiečiai būtų panašūs į juos vaidinančius lietuvius ir būtų dubliuoti rusiškai. Išaugome sovietinių filmų ir anekdotų apie Štirlicą pavėsyje. Antai, eina Štirlicas Tiergarten parko takeliu. Priekyje – bala. „Ai, tiek to...“ – pagalvojo Štirlicas. Bet bala pasirodė gilesnė...

Rutinos ir kasdienių rūpesčių pagautas „Tauragės kurjerio“ kolektyvas vieną dieną susėdę nutarė – reikia praskaidrinti kasdienybę kokia nors smagia išvyka. Po maždaug penkiolikos minučių derybų buvo sudėlioti prioritetai: norime kažko azartiško, bet kartu romantiško, kad pavyktų pajusti naujų pojūčių ir pailsėti. Reikalavimus puikiai atitiko kelionės baidarėmis žemyn upe scenarijus.

Liepos 27 d. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste pradėjo veikti TEZ TOUR atstovybė, kurios paskirtis – pasirūpinti nestandartinėmis kelionių situacijomis ir būti šalia savo klientų tuo metu, kai agentūros nedirba. Šis tarptautinio kelionių organizatoriaus padalinys neturės kelionių pardavimo teisės - kaip ir anksčiau, ji priklausys tik keliones platinantiems agentams.

Birdpix.lt klubo siela, tauragiškis fotografas Eugenijus Kavaliauskas dviem savaitėms gaudyti savo svajonės buvo išvykęs į Norvegiją. Grįžęs namo Eugenijus mielai sutiko pasidalyti iš pirmo žvilgsnio romantiškos kelionės įspūdžiais. Klausantis evangelijos pagal Eugenijų atrodo, kad viskas prasidėjo nuo spalvingo paukštelio mormono, kitaip dar vadinamo kirviasnapiu (lot. Fratercula arctica), apie kurį mes esame nedaug girdėję. Kuosos didumo paukštis labai spalvingas, turi labai aukštą, smarkiai iš šonų suplotą snapą. Dar vadinamas šiaurine papūga. Gyvena daugiausia Islandijoje ir Farerų salose, taip pat kitose šiaurinio Atlanto vandenyno dalyse. Peri kolonijomis durpiniame grunte išraustuose urvuose.

Kartais pagalvoji, o dar dažniau  jauti, kad Paryžius – tavo svajonių miestas. Ir ne todėl, kad viliesi kokioje nors šio miesto  gatvelėje rasti D‘Artanjano špagos nuolaužą. Ją jau seniai bus atradę visur šmirinėjantys išeiviai iš Maroko ir pelningai pardavę prie Eifelio bokšto žioplinėjančiam turistui. Kur nors važiuodamas, dažnai vežiesi jaunystėje perskaitytų knygų išmintį. Tai labai patogus daiktas, kuris nieko nekainuoja, tačiau kelionėse labai praverčia.

Kas nors kartą yra lankęsis Čekijos sostinėje Prahoje, niekuomet neužmirš šio Rytų Europos miesto. Įspūdinga architektūra, istorija ir puiki čekiška virtuvė verčia bent mintimis grįžti į senove dvelkiantį miestą, kur šiandien gyvena apie pusantro milijono gyventojų.

„Ryanair“ bendrovės orlaivis pilnas lietuvių. Visi iki Dublino. Paskui kas kaip. Dubline ne visiems namai. Nors ant lūpų dar gyvas lietuviškų lašinių skonis, tačiau lieknas stiuardas kaimynui įšneka sumuštinį. Tautinės besotybės įsikūnijimas dviem kąsniais jį sučiaumoja. Nieko kito nelieka, kaip laikraščiu užsidengti akis.

Nuvykti į Paryžių buvo sena mano svajonė. Tik niekaip tam nerasdavau laiko, kol į elektroninę pašto dėžutę atskriejo kolegos iš Vilniaus, fotografo Jono Staselio pasiūlymas vykti į vieną gražiausių Europos miestų. Vykimo priežastis - itin rimta, jos negalėjau atsisakyti – Prancūzijos sostinėje vyks pasaulinis fotografijos festivalis PARIS PHOTO.

Rudenėjant ir bjurstant orams, pats laikas prisiminti vasaros kaitrą ir bent trumpam pabėgti ten, kur saulė, paplūdimys ir šiltas vanduo. Akys krypsta į žemėlapį internete, o norą pailsėti vien vartantis paplūdimyje keičia troškimas sužinoti ir kažką naujo. Egiptas – būtent ta šalis, kurioje galima suderinti naudą su malonumu. Viena stipriausių kažkada egzistavusių civilizacijų vilioja paslaptingumu ir noru daug kartų per televiziją ar spaudą matytus vaizdus išvysti savomis akimis.

Drįsiu spėti – tie, kas bent kartą keliavo į svečią šalį, jei tik turės galimybių, laiko ir pataupys atostogoms, tikrai darsyk krausis lagaminus. Šis pasakojimas ne apie tai, kai iš namų išveja emigranto kelias, tiesiog negaliu nepasidalyti puikios kelionės akimirkomis. Paskutinės atostogų dienos buvo įsimintiniausios – ilgai planuota išvyka pateisino lūkesčius, tačiau, kaip bebūtų apmaudu, sujaukė mintis. Gal ne patriotiškai dabar pasakysiu, kad gražiau už Švedijos ir Suomijos salas, saleles, įlankas, įlankėles, šešiolikaaukščių kruizinių laivų didybę nieko nesu mačiusi. Mūsų šaliai iki šių Baltijos kaimynių – toli it iki Marso.

Velnias sugalvojo tekinį. Jeigu taip nebūtų nutikę, sėdėtum ramus savo kamarėlėj, žįstum lašinį ar kiaulės skūrą ir pasišviesdamas balana rašytum niekada nepabaigiamą lygybės ir brolybės traktatą „Lietuva – tėvyne mūsų“. Dabar tėvynės pojūtis tapo ratuotas, sparnuotas, pasaldintas svetimose šalyse patirtais įspūdžiais, kainų ir pragyvenimo lygio palyginimais, pastebėjimais, kartais nusivylimais, bet kur kas dažniau tėvynės nenaudai kitose šalyse aptiktais Lietuvos trūkumais.

Kadaise ranka pasiekiamas Kaliningrado kraštas šiandien tarytum Berlyno siena aptvertas nuo svetimų akių. Sudėtingas vizų išdavimo procesas, eilės pasienyje, rusiška tvarka atbaido daugumą keliautojų nuo šio vis dar unikalaus ir savotiško Rusijos kampelio. Bet, kaip sakoma, uždraustas vaisius visada skanesnis: Kaliningrado srityje vis dar pigūs degalai, alkoholis ir tabakas gundo.