Daugumos Tauragės rajono ūkininkų gyvenimas panašus: jie sunkiai dirba po 16–18 valandų per parą, aria, akėja, melžia karves, pyksta dėl mažų pieno, grūdų, kiaulienos supirkimo, didelių kuro ir trąšų kainų. Todėl laikraščio redakcija nuolatos ieško netradiciniu verslu užsiimančių ūkininkų: auginančių stručius, eršketus, toną sveriančius jaučius ar kitus egzotiškus gyvūnus. Praėjusią savaitę „Tauragės kurjeris“ aplankė Stragutės kaime besidarbuojantį ūkininką, kuris užsiima elnių veisimu bei kavinės verslu.

Maždaug už trejeto kilometrų nuo Baltrušaičių yra toks Drūtaviškės kaimas. Taip nuo seno jį vadina vietos gyventojai, nors oficialiuose dokumentuose rašoma Drūtaviškių kaimas. Šio kaimo centras buvo ant kalno, kur kolūkio laikais stovėjo fermos su daržinėmis ir siloso duobėmis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, čia buvo įkurta žąsų auginimo įmonė, kurioje pirmu smuiku griežė du Izraelio piliečiai. Dabar toje vietoje stūkso tik siaubingi griuvėsiai, kurie asocijuojasi su karu arba praūžusia galinga gamtos stichija. Vienoje šių fermų pusėje pagal keliuką į Gaurę stovi išsirikiavusios kelios sodybos, o kitoje – nusileidus nuo kalno, Drūtaviškės (Drūtaviškių) kaimas tęsiasi, tačiau pakalnėje to paties kaimo dalį ir šiandien žmonės vadina kitaip – Degimu. Kažkada čia buvo nemažai vienkiemių, bet ne visi tuomečiai jų šeimininkai atsispyrė melioracijos vajui.

Tauragės kaimiškosios seniūnijos Kuisių kaime ūkininkaujantis Aivaras Martinaitis žalmargių pieningumą bando pakelti vienos radijo stoties grojamos muzikos pagalba. Kad karvės duotų daugiau pieno, šiuolaikinis mokslas siūlo imtis įvairiausių priemonių. Ir mokslininkai, ir ūkininkai nuolat suka galvas, kad primilžis būtų kuo didesnis. Kai kas mano, kad leidimas žalmargėms klausytis muzikos pavirs papildomais pieno litrais.

Tauragėje, Pramonės gatvėje, įsikūrusi UAB „Tauragės agrotechnika“ – seniausia ir didžiausia bendrovė, prekiaujanti įvairia žemės ūkio technika. Atėjus sunkmečiui bendrovė veiklos nestabdo, atvirkščiai – ją plečia.

Žygaičių seniūnijos Šikšnių kaime gyvenantys Irena ir Zigmas Plauškai abu turi zootechniko specialybes. Irena baigė Šilutės žemės ūkio technikumą, Zigmas – Šilalės rajono Pajūrio žemės ūkio technikumą. Du diplomuoti zootechnikai susipažino Žygaičių kolūkyje, kur dirbo baigę technikumus. Žlugus kolūkiams Irena ir Zigmas pradėjo ūkininkauti. Šeimos ūkis prasidėjo nuo 13 hektarų, kuriuos Irena paveldėjo iš tėvų. Šiuo metu Plauškai turi 36 hektarus nuosavos žemės, dar 50 hektarų nuomoja iš žmonių ir 18 hektarų – iš valstybės.

Žemės ūkio kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“(vadovas Remigijus Kelneris) surengtos respublikinio švietėjiško konkurso „Geriausia melžėja“ Pagėgių krašto melžėjų varžybos. Kaip „Tauragės kurjeriui“ sakė Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis, pernai pirmą kartą tokios varžybos vyko Piktupėnų žemės ūkio bendrovėje (vadovas Algirdas Leščinskas).

Šiandien svečiuojamės pas Trumpiškių kaimo ūkininkus Birutę ir Michailą Mirošničenko.

Šiemet orai rajono žemdirbiams nesutrukdė kulti žiemines grūdines kultūras. Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus duomenimis, baigiami kulti rugiai, žieminiai rapsai, kvietrugiai ir žieminiai miežiai. Kaimo reikalų skyrius nuo rugpjūčio 8 dienos renka ūkininkų, auginančių daugiau negu 50 hektarų grūdinių kultūrų, duomenis apie derlių ir teikia juos Statistikos departamentui. Tokių ūkių rajone yra per trisdešimt. Grūdus augina apie 110 ūkininkų.

Vienas šmaikštuolis, paskambinęs į „Tauragės kurjerio“ redakciją, pranešė sensacingą naujieną: esą Pabūdviečių kaime gyvenantis žemdirbys ėmė auginti medvilnę. Skaitytojas  pats pro šalį važiavęs ir matęs Lietuvoje pradėtą auginti naują kultūrą.

Važiuojant iš Tauragės į Tilžę geltonuojantys žydinčių rapsų laukai maloniai glosto akį. Ypač dideli jų plotai stebina ties Piktupėnais. Pagėgių savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad žemės ūkio kooperatyvas „Piktupėnų javas“ – vienas rapsų auginimo lyderių Tauragės apskrityje. Nuo šio žemės ūkio kooperatyvo nedaug atsilieka ir kitos žemės ūkio bendrovės bei pajėgesni ūkininkai.

Gaurės seniūnijos Stirbaičių kaime gyvenantys Leonas ir Algimantė Maskolaičiai ūkininkauti pradėjo 1992 metais. Tuomet jie turėjo 5 karves ir 2,5 hektaro nuosavos žemės. Per 17 metų Maskolaičių ūkis gerokai išaugo. Dabar jie laiko 25 melžiamas karves, turi 12,5 hektaro nuosavos žemės ir dar 30 hektarų nuomoja.

Žygaičių seniūnijos Aukštupių kaime gyvenantys Vincas ir Injolė Gužauskai turi 33 hektarus nuosavos žemės ir dar 12 hektarų nuomoja. Sutuoktiniai Gužauskai laiko šešias melžiamas karves, tris telyčias, augina keletą hektarų kvietrugių, kuriuos sušeria žalmargėms. Pasak Vinco Gužausko, jie turi viską, ko reikia pienininkystės ūkiui: du traktorius, padargus gyvulių pašarui gaminti, pakankamai ganyklų, keletą hektarų ariamos žemės, kurioje užsiaugina grūdų gyvuliams šerti.

Moters telefono skambutis apie, jos nuomone, Lylavėnų kaimo fermoje blogai prižiūrimus galvijus (purvini nuolat vaikšto lauke, neseniai prie kelio gulėjo nugaišę galvijai, visa tai vyksta regioninio parko teritorijoje) privertė skubėti – kartu su Tauragės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais važiuoti į nurodytą vietą.

Batakių seniūnijos Gerviečių kaime ūkininkaujantys Daiva ir Bronius Dirmeikiai laiko 34 melžiamas karves, turi 60 hektarų nuosavos žemės ir dar 15 hektarų nuomoja. Ūkininkauti Dirmeikiai pradėjo 2001-aisiais, kai perėmė Broniaus tėvų ūkį.

Tauragės miškų urėdas Paulius Martinavičius neslepia, kad, sumažėjus medienos paklausai ir kainai, reikėjo mažinti darbuotojų atlyginimus ir investicijoms skirtas lėšas, atsisakyti kai kurių darbų. Tačiau šiuos metus Tauragės miškų urėdija tikisi išgyventi be nuostolių.

Plačiai kalbama, kad Europos Sąjungos paramą gavusieji, iš bankų kreditų paėmę dideli pieno ūkiai pateko ant bankroto ribos. Pieno savininkų skundai ir mėsos perdirbimo įmonių liūdnas pavyzdys rodo, kad tai ne tuščios kalbos. Daug ką pasako ir pasikeitęs valdančiųjų požiūris į ūkių dydį: pirma buvo akcentuojama, kad kuo ūkis didesnis, tuo jis perspektyvesnis, dabar tikinama, kad racionaliausias yra nedidelis šeimos pieno ūkis.

Manoma, kad arklio pasaga neša laimę, todėl ją radę lietuviai namo parsineša ir matomoje vietoje pakabina. Tauruose gyvenantis kalvis Valerijonas Verpečinskas per 55-erius darbo kalvėje metus yra nukalęs ne vieną dešimtį tūkstančių pasagų, matyt, tarp jų buvo ir laimingų, bet sau laimingos pasagos jis nepasiliko. Bent taip sako kalvis.

Apie žygaitiškį ūkininką Alvydą Merkelį žino nemažai rajono gyventojų: jis laiko didžiausią galvijų bandą, nuolat tobulina savo fermą, tačiau mažai kas žino, kad jo pėdomis eina dvidešimtmetis sūnus Matas. Tėvai jam dovanojo žemės, padėjo įsitaisyti galvijų prieauglio. Istorija kartojasi – Alvydui su žmona Regina ūkininkavimo pradžioje padėjo jų abiejų tėvai.