Skaitytojai, ko gero, pastebėjo, kad jau kelinta savaitė vyksta neskubus ginčas dėl politikų atostogų kolizijos. Mat pagal įstatymą Seimo narys, gavęs Seimo nario mandatą ketveriems metams, negali jo sustabdyti savaitei ar kelioms, kad paatostogautų. Taigi Seimo narys yra pasmerktas atlikti savo darbo pareigą be pertraukų ketverius metus. Nekalbėsiu tų vertintojų maniera, kurie nesusimąstę atrėžtų – tegul dirba, vis tiek iš jų jokios naudos.

Anksčiau ar vėliau kiekvienam pasitaiko, kad norime pirkti daugiau nei galime ar norime už tuos pirkinius mokėti. Taip yra todėl, kad paprastai poreikiai auga greičiau nei pajamos, o jei dar turimas pinigų kiekis mažėja, suvaldyti norus ir neišvengiamus pirkinius dar sunkiau. Negana to, parduotuvėse gausu įvairių nuolaidų ir išpardavimo akcijų, skatinančių pirkti. Ir nebūtinai racionaliai apsisprendus. Noras įvaldyti „apsipirkimo meno“ techniką gerokai padidėja tada, kai pajamos mažėja, o atsisakyti įprasto gyvenimo būdo nesinori. Sumaniai apsiperkant išties gali sumažėti išlaidų eilutė „maistas“ ar „kitos nenumatytos išlaidos“, o norint tapti sumaniu pirkėju nereikia įgyti aukštojo mokslo diplomo pinigų taupymo ar leidimo klausimais – pakaks, jei naudositės keliais labai paprastais patarimais.

Lietuvoje apsigyveno nauja mistinė būtybė. Apie ją žino ir darželinukai ir senoliai. Ji gali gyventi ir kaime ir mieste, apsnūdusioje valdiškoje įstaigoje ar vaizdingoje  sodyboje ežero pakrantėje. Toji būtybė kelia pykti ir prakeiksmai jai siunčiami iš aukštų tribūnų ir televizijos ekranų ir regis neliko tokio žmogaus kuris nebūtų ją prakeikęs.

Tik nevartykite tautosakos rinkinių ar egzoterinių praktikų „šviesuolių“ darbų jei norite sužinoti jos vardą. Nes jos vardas – Korupcija.

Daug kalbama apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės aukštus reitingus. Savaip mėgaujamasi lyginant žemus politikų reitingus ir kaip kontrastą Prezidentės populiarumą. Išties, visuomenėje ji yra priimama kaip gero ir solidaus politiko etalonas, kitaip jos neremtų ir jai nesimpatizuotų. Tačiau reitingai (jau esu sakęs) lengvai kyla ir dar lengviau krinta. Dar daugiau – reitingai yra savotiškas politikų ir piliečių sapnas, kuris keičia realybę, užmigdo ant populiarumo pjedestalo ir paverčia neįgaliu.

Jau tiek daug yra pasakyta apie Algirdą Mykolą Brazauską, kad kartais atrodo, jog nebėra ką pridurti. Tačiau susimąstykime apie tai, kodėl tiek daug ir taip intensyviai mes kalbame, ginčijamės, emocingai minime šį politiką? Juk tikrai ne kiekvienas politikas sulauktų tokios didelės emocinės reakcijos po savo mirties. Čia pasireiškia tikras visuomenės, palaikančios ir nepalaikančios A.Brazausko politines pozicijas, jo sprendimus bei kalbas, santykis su politiku.

Dirbti su trapia dauguma Seime nėra lengva, bet įmanoma, – tvirtina Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Bet Seime susidariusi valdančiosios daugumos kolizija, kada aritmetiškai yra beveik vienodas parlamentarų skaičius tiek pozicijoje, tiek ir opozicijoje, išties turi daugelį aspektų, vertų didesnio dėmesio.

Mintimis apie prieš 20 metų atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę dalijasi buvusi Sąjūdžio atsakinga sekretorė, Tauragės garbės pilietė Valerija BUMBULIENĖ.

– Mūsų karta gyveno okupacinio režimo laikotarpiu. Tada jau kaupėsi neapykanta žmonių širdyse dėl vykdomo tautos genocido. Siekti laisvės – tai kiekvieno žmogaus biogenetinė savybė, o lietuviams, iškentusiems ne vieną okupaciją, tai ypač būdinga. Atrodė, kad šitas jausmas buvo pačiame kosmose subrendęs. Tik reikėjo sulaukti tinkamo momento ar ženklo, tas jausmas išplito neregėtu greičiu. Taip gimė Sąjūdis, savo drąsiais ketinimais stebinęs pasaulį.

Stengiuosi klausytis diskusijų per radiją.  Jos griauna stereotipą, kad Lietuvoje labai mažai išmintingų ir  jautrių žmonių rūpesčiams politikų. Diskusijų metu galima išgirsti originalių, drąsių pasiūlymų, įsitikinti, kad bent dalis politikų sugeba diskutuoti, taikliai atsakinėja į klausimus.

Seime, Vyriausybėje ir Prezidentūroje diskutuojama apie aukštojo mokslo reformą, apie tai, kaip vyksta sveikatos apsaugos reforma, kokie yra užsienio politikos prioritetai, tačiau, deja,  įtakingiausius postus valstybėje užimantiems politikams, regis, nekyla klausimas – ar Lietuvoje egzistuoja nuosekli ir skaidri kultūros politika, ar esame aiškiai įvardiję jos prioritetus?

Savo akimis nemačiau prie Generalinės prokuratūros vykusios akcijos, kurios metu jaunos mamos ir jauni tėvai kaltino prokurorus šeimos genocidu. Bet nuotraukos, prisipažinsiu mane sukrėtė… Bet esminė akcijos idėja teisinga. Tai – laidotuvės. 

Pradėkime nuo apibrėžimo. Kleptokratija – tai toks valstybės valdymo būdas, kai valdžia jaučia liguistą potraukį savintis tai, kuo jai patikėta rūpintis.

Tauragės vienmandatėje rinkimų apygardoje tauragiškių išrinktas teisininkas Stasys Šedbaras Seime – jau metus. „Tauragės kurjeris“ domisi, kokius darbus Seimo nariui, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui jau pavyko įgyvendinti, kada Lietuvai pavyks išsikapstyti iš krizės ir kas, anot jo, keistina Tauragėje.

Seimo narės A.Baukutės vyras K.Rupulevičius tapo žindančiu tėvu – išėjo  tėvystės atostogų. Valstybei tai kainuos keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių litų ir ačiū už tai pirmiausia reikia pasakyti aplinkos ministrui G.Kazlauskui, kuris, net ir žinodamas apie K.Rupulevičiaus nusikaltimus, neatleido savo patarėjo iš darbo, o laukė, kol šis parašys pareiškimą dėl tėvystės atostogų.

 Jei kalbėtume mokykline terminija, dabartinė valdžia rugsėjo pirmąją turėtų leisti toje pačioje klasėje ir kartoti kursą. Antriems metams ji save paliko grubiai kartodama jau padarytas klaidas, kai jau antrą kartą šiemet stipriai kelia mokesčius. Brangs viskas, o biudžeto piniginė nepadidės. Viešųjų finansų ne tik nežinota, bet ir neišmokta. Didesni mokesčiai slopina ekonominį aktyvumą, sumenkina žmonių norą verstis ekonomine veikla, skatina juos pereiti į šešėlį ir nemokėti mokesčių. Tai ekonomikos aksioma, tarsi „ačiū“ su „Ū“ ilgąja. Biudžeto pajamų surinkimas buvo daug mažesnis, negu planuota praėjusių metų pabaigoje, ir dėl to net kelis kartus teko apkarpyti biudžeto pajamų planus. Išlaidas gi karpyti sekasi daug sunkiau – tam reikia ir geležinio ryžto atsisakyti nereikalingų funkcijų, ir žinių arba bent įrankių sužinoti, kurios iš 25,6 mlrd. Lt siekiančio valstybės biudžeto išlaidų yra panaudojamos ne taip ir ne ten, kur reikia.

Ar susimąstėte, kur taip netikėtai – vos per pusmetį, na, gal šiek tiek daugiau – pradingo pinigai? Ar teko kada susimąstyti, kaip močiutės iš Stulgių atsiimtas iš banko 10000 litų indėlis prisidėjo prie to, kad kokioje nors rajono biudžetinėje įstaigoje šį balandį galėjo vėluoti 100000 litų atlyginimų fondo pinigai?

Nepasakysiu nieko naujo - socialinės apsaugos ir darbo ministras R.Dagys man nepatinka. Nepatinka kaip politikas, nepatinka kaip ministras. Man nepriimtina jo deklaruojama šeimos politika, artima draugystė su “Respublika” bei V.Blinkevičiūtės stilių primenantys viešieji ryšiai.

Nuo pat antradienio ramybės neduoda vienas, straipsnis, kurį perskaičiau “Lietuvos ryte”. Vadinosi jis “Kovotojas su korupcija pasijuto visagalis” – apie Klaipėdos jūrų muziejaus skelbtą akvariumo rekonstrukcijos konkursą, kuris buvo paskelbtas 2008 pabaigoje, bet dabar yra sustabdytas ir nagrinėjamas teisme.

"Reikia pasižiūrėti iš vidaus kaip ten atrodo, tuo labiau, ar taip, ar taip - vis tiek sėdžiu visą laiką, domiuosi, tai kodėl nesėdėti viduje? Man atsibodo kaip šuneliui (žinot, kaip vadinami komentatoriai) loti, o karavanas eina. Atsibodo būt tuo šuneliu, loti, o norisi užšokti ant kupranugario kupros ir pabandyti šiek tiek karavaną pasukti į kitą pusę..."

Iš pirmo žvilgsnio visiškai kvailas ir neracionalus sprendimas – A.Valinsko vardo judėjimo reitingai beveik susilygino su socialliberalų ir valstiečių liaudininkų, paties A.Valinsko populiarumas – tarp V.Blinkevičiūtės ir J.Veselkos. Sekmadienį buvo formaliai patvirtinta tai, kas jau gana seniai buvo aišku: Arūnas Valinskas dalyvaus prezidento rinkimuose

Žinot ką? Man labai liūdna… Ne todėl, kad jausčiau kokias nors simpatijas dabartinei valdžiai (juk žinote mano požiūrį į du naujos koalicijos teistus asmenis:). Bet, atvirai prisipažinsiu, jog tikėjausi, kad naujoji koalicija ne tik pradės reformas, kurių Lietuvai jau labai seniai reikėjo, tačiau ir pademonstruos kitą požiūrį į valdžios funkcijas, valdžios ir piliečių santykį, pagaliau į save, kaip į valstybei tarnaujančius, o ne vien valdančius. Tikėjausi moralės ir etikos, kurios pastaruosius keletą metų Lietuvos valdžiose būdavo vis mažiau ir mažiau…