Apie ypatingą, svarbiausią dviejų seserų gyvenimo įvykį, kai praėjusią vasarą viena tapo kaulų čiulpų donore kitai, norėjau pasikalbėti su abiem seserimis, bet nepavyko. Livija tik trumpai pabuvo namuose, pablogėjus sveikatai vėl buvo priversta išvykti gydytis į Vilniaus Santariškių klinikas. Todėl jaunesnė jos sesuo Salomėja kalbėjo už abi.

Vis aktyviau visuomeniniame Pagėgių savivaldybės gyvenime besireiškianti Šereitlaukio kaimo bendruomenė pastatė kuklų Lietuvos 1000-mečiui skirtą atminimo ženklą. Kaip „Pagėgių žinioms“ sakė Šereitlaukio kaimo bendruomenės pirmininkas Arūnas Mockus, idėja pastatyti ženklą kilo bendraujant su kaimo žmonėmis.

Pavargęs nuo viskuo nepatenkintų tautiečių niurnėjimo geistum savo žilstelėjusią galvelę poilsiui tartum koks strutis įkišti į dar neataušusį smėlį. Tačiau tavo norui nelemta išsipildyti, nes prisimeni viename kaime nugirstą bobulytės išmintį, kad jeigu tamstai per krizę viskas taip beviltiškai blogai, kišk galvą į tvorą, tegul užpakalį varnos kapoja. Kapojamojo dalios nenorėtum, todėl iškėlęs galvą dairaisi gražesnio gyvenimo, kokio nors nuotykio ar atradimo, ateinančio sunkmečio vieškeliais.

Penktadienį Algimanto Mackaus gimnazijoje vyko švietėjiška konferencija „Mano mažas miestas Pagėgiai praeity.“ Profesorius, knygotyrininkas Domas Kaunas pasidžiaugė, kad vis dažniau istorikų žvilgsniai pajudina istorijos klodus. Pranešėjas teigiamai įvertino dr. Vytenio Almonaičio bandymus atrasti tikrąją Pagėgių įkūrimo datą. Savo pranešime apie „Spaudą ir knygą senųjų Pagėgių kultūroje“ autorius buvo lakoniškas ir detaliau apsistojo tik ties knygų prekybininko F.Gronau veikla Pagėgiuose. Krašto istorija besidomintiems smalsuoliams buvo malonu išgirsti apie pirmąjį Pagėgių krašto laikraštį „Alyvų lapai“.

Žemės ūkio kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“(vadovas Remigijus Kelneris) surengtos respublikinio švietėjiško konkurso „Geriausia melžėja“ Pagėgių krašto melžėjų varžybos. Kaip „Tauragės kurjeriui“ sakė Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis, pernai pirmą kartą tokios varžybos vyko Piktupėnų žemės ūkio bendrovėje (vadovas Algirdas Leščinskas).

Kriokiškiai – vaizdingoje Jūros upės pakrantėje įsikūręs nuošaliausias Vilkyškių seniūnijos kaimas, garėjantis gražiais kaimo suėjimais. Šeštadienį vykusiame kriokiškiečių spiečiuje, kurio sujudimui vadovavo nenuilstanti bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė, buvo linksma ir senam, ir jaunam, ir medaus buvo. Kaimo šventėse mielai laukiami kraštiečiai, kuriuos gyvenimo keliai iš kaimo išvedė į Lietuvą arba svetur. Pamažu, bet ir jie kartą metuose sugrįžta.

Šį sekmadienį Lietuvoje švenčiamos Tėvo dienos statusas dar nepasikeitė, nors Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui Tėvo dienai suteikti lygiavertį švenčių dienos statusą Motinos dienos atžvilgiu. Vis tik Tėvo diena šventine diena taps tik tuomet, kai Seimas priims sprendimą ją įrašyti į Darbo kodekso švenčių dienų sąrašą.

Artėjant Velykoms daugelis moterų pražysta įvairiais talentais. Ant šventinio stalo gula kvapnūs kulinariniai sugebėjimai, akį džiugina kuklūs floristiniai atradimai ar įmantriausiais raštais išmarginti margučiai. Nuo moteriškos išmonės, kantrybės ir talento priklauso ne tik kasdienio šeimos židinio liepsnos spalva, bet ir šventinis laužas.

Pagėgiuose aštuntą kartą išrinktas labiausiai kraštui nusipelnęs žmogus. Šiemet juo tapo Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis. Metų žmogaus titulą V.Gedvainis pelnė už dvasinį bendruomenės subūrimą ir didelį pasišventimą Pagėgių krašto žmonėms.

Vakar Bitėnų kapinaitėse išlieti pamatai Martyno Jankaus paminklui. Paminklo autoriai - architektai Marija ir Martynas Purvinai, šio krašto tyrinėjimui atidavę brandžiausius savo gyvenimo metus.

Vis giliau į turizmo verslą brendančios IĮ „Agrūnė“ kolektyvas ieško ne tik naujų klientų aptarnavimo formų, bet ir rūpinasi, kad Jūros upe keliaujantiems būtų jauku. Praėjusią savaitę vadybininkės-administratorės Lauros Grodeckienės iniciatyva „Agrūnės“ darbuotojai ir jų talkininkai iš Klaipėdos ir Kauno vykdė švaros žygį „Ekojūra 2008“. Dešimties žmonių komanda penkiomis baidarėmis plaukė nuo Kajėnų iki Mociškių ir upės pakrantėse rinko šiukšles.

Šilgaliuose gyvenanti 95-erių metų Helga Spalvienė ilgo ir skaudaus gyvenimo moteris. Atrodo, atsisėstum drauge su ja didelio medžio pavėsyje ir vartytum senas fotografijas, kur jos tėvas, jos motina, kur per pievas kaip baltas ėriukas bėga Vyčių kaimo laukais jos vaikystė. Tačiau nėra į ką iš arti pasižiūrėti – du per pasaulį nusiritę karai sudegino visas Helgos šeimos fotografijas.

Dūzgiantys uodai, maistas, verdamas ant laužo, čia pat užklumpantis lietus ir vėjas – visa tai įprasta turisto kasdienybė. Birželio 12-15 dienomis šalies mokinių turizmo technikos varžybų dalyviai susirinko prie Rambyno. Bitėnų kaimo poilsiavietėje „Bitutė“ moksleiviai rungėsi sporto rungtyse, o vakarui atėjus palapinių miestelyje pasigirsdavo gitarų aidai ir dainos.

Mažame mieste bet kokie žmogaus pomėgiai kaip ant delno. Jeigu rūkai pypkę ir kartais miestelio gatvėmis praleki motociklu „Magna Honda 750 VF“, - tikrai būsi pastebėtas. Antanas Levickas savo baikeriškos aistros dviračiams žirgeliams ir neslepia. Bet pirmoje vietoje jam - verslas, vyriškas, reikalaujantis kantrybės ir sumanumo.

Gražus savaitgalio oras prie Pagėgių savivaldybės vandens telkinių išviliojo ne vieną dešimtį žvejų mėgėjų. Vos prasidėjęs lydekų gaudymo sezonas bardiniškiui Vaidui Stunguriui padovanojo puikų laimikį. Apie 10 val. ryto užmetęs dugninę meškerę žvejas nesitikėjo bematant kažką pagauti.

Kovo 8-ąją Vilkyškių miestelyje įsikūrė krautuvėlė, prekiaujanti gėlėmis. Klientų trūkumu nesiskundžianti Lina Malakauskienė sako, kad įkurti krautuvėlę paskatino meilė gėlėms ir laisva niša rinkoje.

„Pagėgių žinių“ skaitytojai domisi, kodėl stringa Tarybos nario Gintauto Petrausko kavinės „Pagėgė“ atidarymas. Už G.Petrauską balsavę rinkėjai jo pergalę teisme buvo priversti aplaistyti kavinėje „Peronas“, nes kitos tam reikalui skirtos vietos Pagėgiuose nėra.

Genamas reikalų ne visuomet užbėgi ten, kur iš tiesų reikia. Atsidurti Stoniškių bibliotekoje pavyko laiku ir vietoje. Pirmiausiai nustebino ne ant sienų sukabintos fotografijos, o ant stalo paskleisti kelių kaimų metraščiai. Įsikalbėjome su bibliotekos vedėja Zofija Genutiene. Paslaugi moteris bematant nutarė į biblioteką pakviesti kraštotyros darbų autorių Bronių Bagdoną. Kol žmogus dviračiu važiavo iš gretimo Mažaičių kaimo, turėjau puikią progą detaliau susipažinti su mane sudominusiais darbais: Mažaičių, Stoniškių, Kovgirių, Rukų, Berštininkų kaimų istorijomis. Kompiuteriu atspausdinti, skoningai sumaketuoti kaimų istorijos aplankai tiesiog lipo prie rankų. Iš estetiško pateikimo autorių galėjai įsivaizduoti esant išprususį humanitarą.

Ant užliejamų Jūros krantų nedidelis Kriokiškių (Vilkyškių seniūnija) kaimelis veria tyla ir ramybe. 23 šeimos ten gyvena savo gyvenimą. Ant namų stogų tupintys gandrai, keli lankstantys mokiniai ir šalia kelio medinė nuoroda į Kriokiškių kaimo bendruomenės namus.

Nuo kovo 7 dienos Vilkyškių vidurinė mokykla turi naują vadovą. Juo tapo per 35 metus pedagogo patirties turintis, 4,5 metų Piktupėnų pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas ėjęs vilkyškietis Leonas Mišeikis. Konkursą šioms pareigoms laimėjęs naujasis mokyklos vadovas neslėpė ambicijų siekti daugiafunkcinės mokyklos statuso.