Ketvirtadienį UAB „Tauragės agrotechnika“ generalinis direktorius Edmundas Abromas su valstybine įmone Valstybės turto fondas atstovais pasirašė buvusio miškininkų medienos apdirbimo cecho pirkimo-pardavimo sutartį. Penktadienį įsigytą turtą įregistravo Registrų centre.

Aplinkiniai žmonės pastebėjo, kad iš UAB „Rosagana“, nebedirbančios nuo 2007 metų gegužės, pradėti gabenti įrenginiai, ir klausia, kas čia vyksta.

Mėsos perdirbimo įmonė „Rosagana“, Taurų kaime pastatyta 2004 metais už Europos Sąjungos ir nuosavas verslininko Romualdo Vasiliausko lėšas (projekto vertė – 8,2 milijono litų, 45 proc. skyrė Europos Sąjunga), nebedirbo nuo 2007 metų gegužės mėnesio. O tų metų rugpjūtį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė jos bankrotą, paskyrė bankroto administratorių – UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą, įsikūrusį Kaune.

Šią vasarą užplūdus netikėtai karščio bangai, ligoninėse padaugėjo besiskundžiančiųjų peršalimu. Dažnai peršalimas – nesaikingo kondicionieriaus naudojimo pasekmė. Tauragėje veikia net kelios kondicionavimo sistemas montuojančios įmonės. „Tauragės kurjeris“ pasidomėjo apie šių įmonių verslo padėtį vasarą.

Pernai ir šių metų pradžioje buvo iškilusi dilema, ar rajonuose išliks verslo informacijos centrai, kam jie priklausys, nes vienas iš jų steigėjų antrajam steigėjui – rajonų savivaldybėms siūlė centrus arba perimti patiems, arba perduoti naujai viešajai įstaigai „Eksportuojančioji Lietuva“. Praėjo lemtingoji data, iki kurios turėjo būti priimti sprendimai – kovo 1-oji, tačiau šalyje beveik viskas liko kaip buvę.

Neretai pirkdami mėsos produktus susimąstome, kiek iš tiesų šiuose produktuose yra grynos mėsos ir kiek jos gardumui padeda įvairūs dažikliai ir skonio stiprikliai, kitaip tariant, įvairūs E. Tauragės maisto gamybos įmonių atstovai tikino tokių priedų gamindami produkciją naudojantys labai retai arba tik tokį kiekį ir tuos, kurie yra patvirtinti remiantis Europos Sąjungos teisės aktais.

Birželio pradžioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Tauragės apskrities skyriaus pareigūnai ir apylinkės prokuratūra baigė tirti bylą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Joje kaltinimai pareikšti UAB „Nomera“ savininkui Vytautui Gedminui. Verslininkui inkriminuojamos dvi nusikalstamos veikos, o jo padaryta bei pareigūnų nustatyta žala siekia 1334824 litus. Tauragės apylinkės teismo teisėjai visi kaip vienas tirti šią bylą atsisakė. Tad tauragiškio likimą spręs Plungės teisėjai.

Finansinė krizė palietė visus, ne išimtis – ir viešojo maitinimo įstaigos. Kavinių darbuotojai skundžiasi sumažėjusiu žmonių srautu, tačiau siūlo įvairas akcijas, mažina patiekalų kainas, taip išlaikydami stabilų lankytojų skaičių. Mažėjantys atlyginimai, augantys mokesčiai, gausus bedarbių skaičius – tai pagrindinės priežastys, kodėl žmonės ėmė dažniau rinktis pietus namie nei kavinėje. „Tauragės kurjeris“ domisi, kaip Tauragės kavinėms pavyksta išsilaikyti rinkoje ir neprarasti esamų klientų.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Vilkyškių pieninės pardavimai net 48 procentais didesni. Pasak AB Vilkyškių pieninė generalinio direktoriaus Gintaro Bertašiaus, šiuos metus tikimasi baigti ne pelningai, bet be nuostolių.

Vos prieš keletą metų Tauragėje užsiimančiųjų videonuoma verslas klestėjo, žmonės nepagailėdavo 3–4 litų filmui išsinuomoti. Sparčiai plintant nelegaliam video ir muzikos failų dalijimuisi internete, muzikos įrašų pardavimas bei filmų nuoma beveik sustojo. Į kovą su piratais 2006 metais stojo Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija LANVA, besirūpinanti intelektinės nuosavybės – filmų, muzikos įrašų, žaidimų – apsauga elektroninėje erdvėje. Tauragės videonuomų savininkai skeptiškai žiūri į savo „gelbėtoją“, gūžčioja pečiais ir liūdnai prognozuoja, jog per porą metų bus priversti trauktis iš verslo.

Tauragės fotografų klubas „Fotojūra“, tęsdamas gražią tradiciją susipažinti su Tauragės rajone dirbančiomis įmonėmis iš arčiau, šią savaitę lankėsi švedų kapitalo bendrovėje „Trelleborg“. Tauragės padalinio generalinė direktorė Aida Zigmantavičienė maloniai sutiko ne tik papasakoti apie įmonės veiklą, struktūrą, bet ir pavedžiojo po gamybines patalpas.

Statistikai užfiksavo, kad pagal nekilnojamojo turto kainų kritimą 2009 metais Lietuva pasaulyje buvo penktoje vietoje. Didžiausias kritimas užfiksuotas Latvijoje (50 proc.), antroje vietoje – Arabų Emyratai (42 proc.), trečioje – Estija (42 proc.), ketvirtoje – Ukraina (36 proc.). Lietuva – penkta, nekilnojamojo turto kainos šalyje smuko 32 procentais.

Tarp pasaulinių lyderių Lietuva pirmavo pagal nekilnojamojo turto kainų burbulo pūtimą, o Lietuvoje tarp lyderių puikuojasi ir Tauragė. Čia per keletą metų butai buvo pabrangę 8–10 kartų.

Šiemet Vilniuje vykusioje parodoje „AgroBalt“ UAB „Tauragės maistas“ pristatė 30 gaminių. Vienas jų – šalto rūkymo kiaulienos nugarinė apdovanota parodos diplomu.

Pasak „Tauragės maisto“ komercijos direktoriaus Žilvino Lenktaičio, parodoje bendrovės gaminiai buvo itin populiarūs. Didelį dėmesį Tauragės mėsos perdirbėjų produkcijai rodė ne tik parodos lankytojai, bet ir Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų atstovai. Prekybininkai išreiškė norą prekiauti „Tauragės maisto“ gaminiais, bet konkrečių sutarčių kol kas nepasirašyta.

Ateities tako ir aplinkinių daugiabučių namų gyventojams pasisekė, nes jie duonos ir įvairių pyrago gaminių bei kitų maisto produktų gali nusipirkti prie daugiabučio namo įsikūrusioje UAB „Molupis ir Ko“ parduotuvėje, kuri, skirtingai negu prekybos centrai, pradeda dirbti pusę aštuntos ryto. Pirkėjai čia visada randa skanių, nebrangių ir šviežių vietinių kepėjų gaminių.

Į konservatyvią Tauragę skverbiasi egzotika – prieš keletą mėnesių miesto centre, Dariaus ir Girėno gatvėje, kavinę atidarė Sergios Tsakalidis iš saulėtosios Graikijos. Užsieniečio kavinė kol kas neturi nei pavadinimo, nei savito meniu, bet Sergios patikino, kad netrukus jis nusipirks naują virtuvės įrangą, atnaujins patiekalų asortimentą ir kavinės interjerą.

Antradienį Tauragės verslo informaciniame centre „SEB banko“ darbuotojai Tauragės rajono verslininkams pristatė programą „Lengvatiniai Europos investicinio fondo kreditai“. Ši programa įgyvendinama Europos Komisijos ir Europos investicijų banko iniciatyva. Pretenduoti į kreditus gali finansinių sunkumų nepatiriančios smulkios ir vidutinės įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 žmonių ir jų metų pajamos neviršija 50 milijonų litų.

Pernai bankrutavo šešiolika Tauragės rajono bendrovių, šiemet per du mėnesius – šešios, kas mėnesį po tris bankrotus.

Kovo 10 dieną Tauragės darbo birža gavo pranešimą, kad UAB „Note Tauragė“ numatomas grupinis darbuotojų atleidimas. Šiuo metu įmonėje dirba 111 darbuotojų. Nuo šių metų liepos 12 dienos planuojama atleisti 22 dirbančiuosius.

Verslo plėtra Tauragėje vyksta laukinio kapitalizmo sąlygomis. Taip galvoja Kęstutis Plyskaitis, „Hefaisto kalvės“ savininkas. Prieš ketverius metus pirmoji Tauragėje menine kalvyste užsiėmusi įmonė šiandien nebeveikia, jai pradėta bankroto procedūra. Jos savininkas ir įkūrėjas įsitikinęs, kad sąžiningas verslas ir civilizuota konkurencija Tauragėje neįmanoma.

Tauragės verslo informacijos centras ir Tauragės rajono ekonomikos mokytojų metodikos būrelis (pirmininkė Jūratė Orlovienė) trečiadienį surengė verslo turnyrą. Jame dalyvavo aštuonios Tauragės mokyklos.

Prieš pusantrų metų prasidėjusi ekonominė krizė skaudžiai smogė ne tik krovinių, bet ir keleivių vežimui. Keleivių vežėjus į bankrotą varo ne tik ekonominė krizė, bet ir mokesčius didinanti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Apie tai, kaip krizės sąlygomis dirba UAB „Tauragės autobusų parkas“, „Tauragės kurjeris“ kalbino šios bendrovės direktorių Rimantą Martinavičių.