Sausį buvo sugriauta rajono valdančioji koalicija, atsistatydino meras. Atsistatydinimą lydėjo skandalų šleifas. Praėjo pusantro mėnesio, skandalai nutilo, nurimo, lyg nieko nebūtų buvę. Tai gal gandai teisingi, kad skandalai turėjo tam tikrą tikslą – kažkam reikėjo aukštų postų, o juos pasiekus dirbtinis triukšmas tapo nebereikalingas? „Tauragės kurjeris“ kalbina buvusį merą Robertą PIEČIĄ.

Jonas Dungveckis – žuvies perdirbimo įmonės UAB „Lignesa“ savininkas, sporto, kultūros renginių rėmėjas. Šį kartą „Tauragės kurjeris“ jį kalbina daugiau ne kaip verslininką, o kaip politiką – rajono Tarybos narį, antrą kadenciją Taryboje atstovaujantį Liberalų ir centro sąjungai.

Ervinas Peteraitis gimė 1939 metais spalio 12 dieną. Su žmona Nijole, kuri daugiau kaip keturiasdešimt metų dirba Lietuvos televizijoje, užaugino du sūnus – Lauryną ir Skirmantą. 1962 metais Ervinas iš Tauragės išvyko studijuoti į Vilnių, kur su trijų metų pertrauka gyvena iki šiol, tačiau save su pasididžiavimu vadina tauragiškiu.

Tauragėje yra toks auksinių rankų meistras Valentinas Mackevičius, kuris automobilio prietaisų skydelį perdaro taip, kad jis atrodo it naujas.

Keturis kartus Europos ir keturis kartus Pasaulio Lotynų Amerikos šokių ansamblių viena iš nugalėtojų, po kartą – vicečempionė, daugelio šokių varžybų Lietuvoje nugalėtoja ir prizininkė, buvusi Klaipėdos sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ šokėja Brigita Grinvaldaitė-Banienė prieš šešerius metus Tauragėje atidarė sportinių šokių klubą „Spindulys“. Čia šokio subtilybių moko jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones. Šilto žvilgsnio, maloni jauna moteris ant parketo pradėjo sukiotis penkerių metukų ir nepajuto, kaip šokis jai tapo gyvenimo simboliu: hobiu, užsiėmimu, gyvenimo būdu, bendravimu su aplinka, kitais žmonėmis, pačia savimi.

Dabar, kai šiek tiek pradėjome abejoti klimato kaitos teorijomis, šaltukui gnaibant skruostus ar nosį, lauksargiškė, anksčiau dirbusi medicinos seserimi, dabar – slaugytoja, Zita Skarulskienė gali tik pasidžiaugti, kad jai dabar iki darbo tik keli žingsniai. Į atokesnį kaimą ar vienkiemį retkarčiais irgi tenka nuvažiuoti, bet tik vejamai didelio reikalo. Darbo privačiame Kristinos Gedminienės šeimos gydytojos kabinete tikrai pakanka. Kaip sako šio kabineto savininkė, dabar jau nieko keisto, kad į Lauksargius atvažiuoja žmonės net tik iš gretimų seniūnijos kaimų, bet ir iš Tauragės. Imdamasi privačios praktikos K.Gedminienė nei savo, nei slaugytojos Z.Skarulskienės kompetencija neabejojo, todėl ir pakvietė Zitą bendradarbiauti. Pasirodo, pasirinkimas buvo tinkamas. Kas ištikus negandai geriau supras ar atjaus lauksargiškį? Žinoma, lauksargiškė. Gyvendamas pamatai, kad ligas ne vien vaistai gydo.

Apie gerai Tauragei žinomą žmogų Eugenijų Kriaučiūną ne kartą rašė vietinė ir respublikinė spauda. Vargu ar ką benustebintume narstydami po kaulelį jo gyvenimą: nuo veterinaro iki politiko, nuo šeimos galvos iki mecenato ar nuo sportininko iki teatralo. Viskas yra žinoma. Kalbėta ir apie tai, kad jis yra žmogus, turintis tvirtą nuomonę įvairiais klausimais, galintis karštai diskutuoti bet kokiomis temomis, žmogus, sukūręs ne vieną gyvenimiškos tiesos formulę, kuriomis naudojasi pats ir pataria jas įsisąmoninti kitiems. Turi jis ir jautrią širdį, apie ką dažnai nutylima. Pakalbėsime apie viską po truputį, nes bene kasdien į E.Kriaučiūno gyvenimą įsisuka nauji vėjai, sujaukdami ir taip margą iškalbingojo vyro savastį.

Eidama iš bendrabučio Vytauto gatvėje aistringai norėjau turėti daug pinigų arba bent mažytę neblogai veikiančią firmelę, kad galėčiau padėti senai pažįstamai Laimai, atsidūrusiai beviltiškoje padėtyje. Galiu tik padejuoti ar nusivylimo ašarą nubraukti, bet nuo to niekam lengviau nebus. Yra dar vienas kelias – paprašyti gerų žmonių pagalbos, todėl ir papasakosiu ne eilinę Laimos Eičaitės-Jonauskės istoriją.

Sunku net įsivaizduoti, kad ateinantį pirmadienį ir visas kitas ateinančias darbo dienas Tauragės rajono savivaldybėje nebebus vyresniosios specialistės Albinos Stankevičiūtės, užsiimančios gyventojų priėmimu. Ji nutarė atsidėti poilsiui ir visuomeninei veiklai.

Teisininkės diplomą turinti Silvija Bautrėnienė, dirbusi prokuratūroje, policijoje, teisme, prieš keletą metų tapusi notare, sako, kad jei vėl reikėtų rinktis profesiją, rinktųsi tą pačią. Laimingi tie žmonės, kurie po beveik trisdešimties profesinės veiklos metų taip gali pasakyti.

Sigita Šimkuvienė prieš dešimt metų Tauragėje buvo gerai žinoma mokytoja, aktyvi visuomenininkė, moteris, kuriai iki politikės vardo buvo likusios gal tik „penkios minutės“. Ji buvo prisilietusi prie įvairių meno šakų, rašė straipsnelius į vietinius laikraščius, su vaikais kurdavo spektakliukus, vaidino Liaudies teatre. Ne kartą jai yra tekę persikūnyti ir į Kalėdų Senelį ar kitokius personažus. Šiandien Sigitai ir pačiai sunku pasakyti, kiek ji yra išugdžiusi jaunųjų tauragiškių, prisidėjusi prie jų savimonės tobulinimo, pasaulio pažinimo, gerų jausmų ugdymo dirbdama Jovarų vidurinėje, pradinėje mokyklose ir Vaikų dienos centre.

Tauragės rajono moksleivių draugija „Asorti“ ir Tauragės moksleivių kūrybos centras šiemet vykdė pilietinio ugdymo projektą „Pavyzdžio jėga“. Jį finansavo Pilietinio ir tautinio ugdymo fondas. Projekto tikslas – aptikti ir deramai įvertinti žmones, kurių gražūs ir geri darbai, kilnūs ir sąžiningi poelgiai įkvepia augančią kartą sekti geru pavyzdžiu. 

Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ rajono skyriaus vadovas Sigitas Kancevyčius laimėjo konkursą užimti atsilaisvinusią Tauragės viešosios bibliotekos direktoriaus vietą. Dėl to kilo įvairių gandų. Apie visa tai „Tauragės kurjeris“ kalbasi su Sigitu KANCEVYČIUMI.

Nebūtina gimti turtingoje šeimoje, nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų būti viskuo aprūpintam ir apsuptam prabangos, kad sukūręs savo šeimą galėtum turėti viską, ką nori, – taip pokalbį pradėjo Genovaitė Sinskienė, šiuo metu Klaipėdos senamiestyje turinti savo viešbutį ir restoraną. Daug svarbiau ir maloniau, jos teigimu, kai visko pasieki pats, savo pastangomis ir darbu.

Ekspertų teigimu, krizė šalyje provokuoja dar didesnę emigracijos bangą. Jos pradžią jau jaučiame. Pokalbio su trumpam iš Airijos į Lietuvą su šeima grįžusia tauragiške leitmotyvas buvo vaikai, nors planavau daugiau kalbėtis apie pinigus.

– Abu turėjome darbus, galėjome ir Lietuvoje šiaip taip pragyventi. Bet norint daugiau uždirbti, tekdavo arti taip, kad aš vaikus dažnai matydavau tik miegančius, – tvirtino trisdešimt ketverių metų Janina Rekštienė.

Rugsėjo pabaigoje Tauragėje, Islandijos g. 7, pradėjo veikti smulkių naminių gyvūnų viešbutis. Jo savininkas – veterinarijos gydytojas Tomas Bartušis, savo sodyboje turintis smulkių gyvūnėlių gydyklą, pagal iškvietimus gydantis ir ūkininkų gyvulius.

Vis dažniau tenka įsitikinti, jog Tauragė garsi talentais. Dar neseniai „Tauragės kurjeris“ rašė apie jauną atlikėją Jomantę Šležaitę, garsinančią mūsų miestą Ukrainoje bei Italijoje. Dabar Jomantė – didžiosios scenos žvaigždutė, besimėgaujanti „Triumfo arkos“ gerbėjų siunčiamomis ovacijomis. Dar vienas jaunasis talentas, kilęs iš Tauragės, – Liudas Mikalauskas, savo jėgas šiuo metu bandantis šokių aikštelėje projekte „Šok su manimi“.

Tauragiškiai, pasakodami apie savo kraštą ir iš jo kilusius žymius žmones, neturėtų pamiršti ir skulptoriaus bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Regimanto Midvikio. Šis žmogus pelnytai laikomas vienu talentingiausių ir kūrybiškiausių šiuolaikinių Lietuvos skulptorių. Prieš interviu su R.Midvikiu svarsčiau, nuo ko reikės pradėti ir kaip nepamiršti paklausti visų, iš anksto apgalvotų klausimų, nes šio žmogaus sukauptas gyvenimo bagažas nemenkas, o atliktus darbus būtų sunku suskaičiuoti. Geriausiai žinomas jo kūrinys – paminklas Karaliui Mindaugui, puošiantis sostinę. Daugelis turbūt ne kartą matė ir paminklą pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui Klaipėdoje, Lietuvininkų aikštėje. Kalbėdamasi supratau, kad šis žmogus – ne tik gabus menininkas, bet ir šilta asmenybė, net ir pokalbio metu stojus tylai tai išdavė jo akys.

Okulisto darbas neapsiriboja tik regos patikrinimu ar akinių priskyrimu. Žmones kamuoja įvairiausios akių ligos ir nuovargis.

– Iš akies rainelės galima gauti informaciją apie visą žmogaus sveikatą. Tačiau tai atskira specializacija, – „Desertui“ sakė Tauragės apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos okulistė Danutė Paulikienė. Tačiau jos patirtis, įgyta dirbant kitose medicinos srityse, pasitarnavo atskleidžiant sunkias ligas. Tauragiškiai, apsilankę šios medikės kabinete, apgaubiami ne tik dėmesiu, bet ir nuoširdžiu rūpesčiu.

Kuo daugiau teko pažinti Reginą Gudjonienę, tuo labiau stebėjausi jos plačia veikla – Tauragės apskrities ligoninės vyriausioji ekonomistė ne tik kruopščiai atlieka jai priklausančias pareigas, bet ir rašo projektus gauti Europos Sąjungos paramai, kartais atlieka vertėjos iš vokiečių kalbos pareigas. Per keletą metų ji Mykolo Romerio universitete įgijo du magistro diplomus.