Pasiūlymų pasidomėti vargstančiais žmonėmis žurnalistai sulaukia iš daug ko, bet pirmą kartą man itin jautrią temą pasiūlė vienas antstolis, nors įsivaizduojame, kad pastarieji tik vykdo savo sunkias pareigas, jiems nė motais žmonių nelaimės. Turėjo atsitikti kas nors ypatingo, kad pareigūnas taip įsijaustų į neįgalaus žmogaus problemas, jog ieškotų jam pagalbos.

Liudą Pavilionį, pagyvenusį, aukštą, liekną, žilaplaukį vyriškį, Tauragėje daugelis pažįsta kaip sporto entuziastą. Sportui jis atidavė keletą dešimtmečių – pats sportavo, vadovavo sportininkams, dabar yra sportininkų renginių lankytojas ir rėmėjas – palaiko ir remia anūką Mindaugą Pavilionį, kyokushin karatė įvairaus rango varžybų čempioną ir prizininką. Sportui atiduoti dešimtmečiai įvertinti L.Pavilioniui suteikiant Tauragės garbės piliečio vardą.

„Tauragės kurjeris“ buvusį Gaurės seniūną, ūkininką Kęstutį BALAŠAITĮ pakalbino ne tik apie prasidėjusį derliaus nuėmimą, bet ir apie pernai įkurtą Žemaičių partiją, kurios rajono skyriui jis vadovauja.

Molčanovai Tauragėje daugeliui žinomi kaip jauna, gausi, roką mėgstanti šeima. Kad jie visada kartu ir su šypsena – taip pat pažįstamas vaizdelis. Kartą per koncertą pastebėjus jų „mažėlio“ (trylikamečio) Džiugo galvą, kyšančią už mušamųjų instrumentų, ir atliekantį vokalą, pasidarė aišku – vienas jų tikrai draugauja su roku. Pasikalbėti su septynių asmenų šeima, kurią visur lydi ir kalaitė Doli, susitinkame parkelyje prie katalikų bažnyčios. Ant suolelio susėsti visi netelpame.

Nors vienmandatėje apygardoje tauragiškiai renka tik vieną Seimo narį, Tauragėje savo biurą turi, rinkėjus priiminėja ir pagal Tautos prisikėlimo partijos sąrašą į šalies Parlamentą patekusi Vilniuje gyvenanti ir dirbanti buvusi tauragiškė Donalda Meiželytė. Seimūnė atsako į „Tauragės kurjerio“ klausimus.

Sąskaitos už komunalines paslaugas, pabrangę maisto produktai, sumažėjusios pensijos – dalykai, dėl kurių retkarčiais pabamba pensininkai, tai kasdienybė. Tačiau yra tokių žmonių, kurie sugeba ne tik užsitikrinti stabilų gyvenimą, bet ir atrasti lėšų pramogoms. Tokia yra tauragiškių Stasės ir Petro Pocių šeima. Žmonės, kurie mane pasitiko šalia spalvoto namelio, visiškai kitokios asmenybės, jie į gyvenimą žvelgia su optimizmu.

Pirmasis įspūdis išvydus Laurą jos nepažįstantiems atrodo klaidingas. Jauna, simpatiška, gležnutė moteris, spaudžianti prie savęs kaip du vandens lašai į pačią panašų sūnelį Augustėlį, tarsi paskęsta minioje. Nemėgstanti išskirtinio dėmesio, liaupsių, reklamos, bet be galo mylinti viešą savo darbą Laura Marozienė toli gražu nėra pilka pelytė. Ji – moteris, dalyvavusi ne viename grandioziniame projekte ne tik Tauragėje, bet ir šalyje, mielai kviečiama surengti įvairias šventes, įvairiausių profesijų žmonių, žvėrelių personažais linksminti vaikų, suaugusiųjų netikėčiausių susibūrimų metu. O jei trumpai, ji – režisierė, scenaristė, aktorė, renginių vedėja, gabi moteris, kuri vos spėja ten, kur yra laukiama su įgimtuoju talentu tarnauti scenai, žmonėms.

Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos valstybei apdovanojo 23 žmones. Dar 10 žmonių apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančius žmones. Tarp apdovanotųjų – Rolandas Žalgevičius.

Gegužės viduryje Rydštato burmistro Geraldo Kummerio kvietimu Vokietijoje lankėsi oficiali Tauragės savivaldybės delegacija, kuri dalyvavo 15 metų bendradarbiavimo tarp Rydštato ir Tauragės bei Rydštato ir Sortino (Italija) paminėjimo renginiuose. Šventės ceremonijoje buvo apžvelgtas 15 metų bendradarbiavimo kelias tarp trijų valstybių savivaldybių, aptartos tolesnio bendradarbiavimo perspektyvos. Ko gero, oficialiems Tauragės savivaldybės atstovams dar nespėjus iš Vokietijos grįžti namo, į Rydštatą išvyko žymiai didesnė tauragiškių delegacija, kurią sudarė Tauragės ligoninės gydytojai, slaugytojos, Vokietijos bičiulių draugijos nariai, žurnalistai, savivaldybės atstovai. Šiltų susitikimų įspūdžiai iš pirmų lūpų.

Vijurko pagreičiu gyvenanti Onutė Biknerienė tauragiškiams pažįstama ir kaip mokytoja, ir kaip aktorė, ir kaip šokėja, ir kaip keliautoja, ir kaip labai geras, malonus žmogus. ,,Geras kamuolinis žaibas. Su ja niekada nebūna nuobodu“, – taip ją apibūdina mokytoja, kolegė Jolanta. Kiek Onutei metų, neverta spėlioti – jos veide tarsi parašyta, kad metai jai neegzistuoja. Nesvarbu, kad ji yra močiutė, kad baigė savo darbo „kadenciją“ su mokiniais, kad kalendoriniai metai negrįžtamai žingsniuoja į priekį, – ji spėja į taktą su kur kas jaunesniais už save. Dabar O.Biknerienė gyvena tik sau, be įsipareigojimų.

Informacinių technologijų (IT) mokytoja Regina Remeikienė nėra iš tų pedagogų, kurie nuolat jaučiasi nuvarginti savo darbo, būna irzlūs, dejuoja dėl mažo atlyginimo, nuolatinės įtampos. Aišku, jei jai būtų leista pakoreguoti šalies švietimo sistemą, ji įneštų ne vieną pataisą. Kukli, kupina vidinio žavesio, šilto balso mokytoja, greit minėsianti pusės šimto metų jubiliejų, ne iš karto sutiko kalbėti apie save, tačiau mano žemaitiško užsispyrimo genama pokalbiui pagaliau skyrė laiko.

Motinos dienos proga Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė į Prezidentūrą buvo pakvietusi apie 40 mamų, išauginusių daugiau negu dešimt vaikų. Čia joms buvo įteikti garbingi apdovanojimai. Tarp pakviestųjų buvo ir Taurų kaimo gyventoja Valentina Jancevičienė, išauginusi net penkiolika vaikų. Prezidentei įteikinėjant V.Jancevičienei medalį, visi, buvusieji salėje, plojo atsistoję.

Jie keliasi anksti ryte, ima šluotą į rankas ir kimba į darbus. Mums dar sapnuojant spalvotus sapnus, gatvėse triūsia jie – kiemsargiai, šlavėjai ar tiesiog gatvių valytojai. Kol susiruošiame į darbus, mokyklas ar darželius, gatvės jau būna iššluotos ir paruoštos naujam dienos šiukšlinimui. Anksčiausiai už visus prabundančių miesto sanitarų darbe laukia ne tik šiukšlės, bet ir pavojai.

Taurų kaimo gyventoja Juozapa Pukelienė balandį atšventė devyniasdešimtąjį gimtadienį. Didžiausias jos pomėgis – nerti vąšeliu, pilnas didžiulis stalčius pridėtas servetėlių, takelių. Duktė Marija taip pat gimusi balandį, jai ką tik sukako penkiasdešimt metų. Reabilitacijos centro-mokyklos „Pušelė“ ikimokyklinukų mokytoja taip pat kuria įvairius dailius darbelius, bet didžiausias jos pomėgis – karpiniai. Įstaigoje, kurioje dirba, ji rengia nuolat veikiančias parodas. Prieš Velykas vieną sieną papuošė juodos su balta ir keleto spalvų karpiniai, „vitražiukai“, – kaip sako Marija.

Žalgirių gimnazijos dvyliktokas Martynas Aužbikevičius – vienas talentingiausių miesto jaunuolių, savo ateitį siejantis su animacija ar dizainu. Vos spėjęs pagaminti reklaminį plakatą dažais išmargintomis rankomis jis atskubėjo į Tauragės miesto aikštę, kur prakalbome apie didžiausią jo pomėgį – grafiti. Martynas ranka rodo priešais mus išpuoštas ligoninės garažų sienas, pasakoja istorijas, kad dėl tokių šedevrų dažnai būna palydimas kreivais praeinančiųjų žvilgsniais.

2007 metų duomenimis, UAB „Dunokai“ ekspertizei gabeno 55 mirusių žmonių kūnus. Vėlesniais metais šie skaičiai sumažėjo: 2008-aisiais gabenti 42 kūnai, praėjusiais metais – 41. Šiemet per pirmuosius 4 mėnesius vežta 17 kūnų. Šį, ne itin malonų, bet būtiną darbą nuo 2005 metų atlieka tie patys žmonės – Valdas Navardauskas ir Salam Alijev.

Su Tauragės apskrities ligoninės ortopedu traumatologu Tomu Lingaičiu sutartu laiku susitikti nepavyko, nes tuo metu jis šilališkiui operavo traumuotą koją. Suprantama, kad medikų darbas nepamatuotas, neturi laiko cenzo ir dirba jie nuolatinėje įtampoje, tad pokalbio su jaunu, įvairiais garbingais mediko laipsniais apipintu žmogumi teko laukti daugiau nei keturias valandas.

Tauragėje gerai žinomas fotomenininkas, Moksleivių kūrybos centro foto-video studijos „Kadras“ vadovas Romualdas VAITKUS dar gyvena egzotiškame Tailande patirtais įspūdžiai. Fotografo archyvą papildė daugiau kaip keturi tūkstančiai užfiksuotų akimirkų, o įspūdžiais prikalbinau jį pasidalyti jaukioje pilies pusrūsyje įkurtoje fotostudijoje.

Irena Kalvanaitė-Pavilanskienė 1969 m. baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, įgijo teorinių disciplinų ir fortepijono dėstytojos diplomą. Vėliau baigė Vilniaus muzikos ir teatro akademiją, tapo muzikologe. Jai teko stažuotis Kijevo konservatorijoje, tarptautiniuose vargonų meistriškumo ir improvizacijos kursuose, dėstytojavo Šiaulių konservatorijoje ir Šiaulių pedagoginiame universitete, vadovavo folkloro ansambliui „Venta“, Vilniaus tautinių bendrijų namų vokiečių bendruomenės ansambliui.

Praėjo kiek daugiau nei savaitė nuo prokurorų profesinės dienos kovo 30-ąją. Gaisrininkų (šv. Florijono) ir policijos (Angelų sargų) dienas visi gerai žino, o į prokurorų šventę retas kuris atkreipė dėmesį. Tie, kuriems netenka susidurti su teisėsauga, sunkiai apibrėžtų ir pačių prokurorų, kaip darbuotojų, veiklą. Tuo tikslu „Tauragės kurjeris“ kalbina Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Gražvydą ŽEBELĮ.