| |
 |
| |
Tauragės apskrities viršininko administracija Tauragės apskritis, apimanti Žemaitijos etnografinio regiono pietinę dalį, kuri atkurta 1995 metais. Tauragės apskrities plotas – 4411,5 kv. km. Iš jų 96 kv. km. užima miestai ir gyvenvietės, 75 kv. km. - pramonės įmonės ir keliai, 2480 kv. km. - žemdirbystės plotai, 1289 kv. km. - miškai, 103 kv. km. - vandenys, 368 kv. km. - kitos paskirties plotai. Gyventojų skaičius 1 kv. km. sudaro 30,4. Vyrų gyvena 47,6 proc., moterų - 52,4 proc. Apskritį sudaro Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonų bei Pagėgių savivaldybių teritorijos. 2001m. gyventojų surašymo duomenimis apskrityje gyveno 134 273 gyventojai. Pagal gyventojų skaičių apskritis yra mažiausia šalyje, o pagal plotą priešpaskutinėje vietoje po Telšių apskrities. Apskrities administracijos centras – Tauragė. Tauragės apskritis yra žemės ūkio kraštas. Miškai sudaro apie trečdalį apskrities teritorijos. Gamybos ir eksporto apimčių požiūriu svarbiausios Tauragės apskrityje yra tekstilės ir drabužių siuvimo, maisto ir gėrimų pramonė, medžio dirbinių ir medienos apdirbimo pramonės šakos. Apskrities teritoriją kerta geležinkelio linija Radviliškis ( Šiauliai ) – Sovetskas ( Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis ). Šiauriniu apskrities paribiu eina Vilniaus – Klaipėdos greitkelis, pietine apskrities siena teka Nemuno upė, tinkanti upių laivininkystei vystyti. 1998 m. Tauragės apskritis priimta į Europos regionų asamblėją. Nuo 1999 m. apskritis dalyvauja Euroregiono “SAULĖ” darbe. Į jį įeina Tauragės, Šiaulių apskritys, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities trys rajonai (Sovetsko, Nemano ir Slavsko), Jelgavos rajonas (Latvija), Skonės apskritis (Švedija). | | Tauragės rajono savivaldybė Rajono teritorija - 117900 hektarų. Iš jų 52,75 % tenka žemės ūkio naudmenoms, 35.19 % užima miškai, 1,61 % - vandens telkiniai, 2.12 % - miestas ir gyvenvietės, 1,44 % - pramonės įmonės bei keliai, 6,89 % - kitos paskirties žemės. Iš viso rajone - 55860 gyventojų. Etninė sudėtis: 97 % - lietuvių, 1,80 % - rusų, 1,2 % - kitų tautybių. Rajone yra 8 seniūnijos, autobusų stotis, geležinkelio stotis, 5 ikimokyklinės įstaigos, 22 pradinės, 12 pagrindinių, 11 vidurinių mokyklų, specialioji mokykla, profesinio rengimo centras, 18 kultūros centrų, 11 katalikų bažnyčių, muziejus, sporto centras, 28 sveikatos apsaugos įstaigos, 25 akcinės bendrovės, daugiau kaip 110 uždarųjų akcinių bendrovių, per 40 žemės ūkio įmonių, apie 1100 individualių ir keliasdešimt kitų įmonių. |  | Šilalės rajono savivaldybė Rajono savivaldybės teritorija užima 1 188 kv. km, žemdirbystės plotai - 68,3 tūkst. ha, miškai – 29,5 tūkst. ha, vandenys – 3 tūkst. ha. Rajone yra 31 570 gyventojų: mieste – 6281, kaime – 25 289. Rajoną sudaro 14 seniūnijų: Bijotų, Bilionių, Didkiemio, Kaltinėnų, Kvėdarnos, Laukuvos, Palentinio, Pajūrio, Šilalės miesto, Šilalės kaimiškoji, Tenenių, Traksėdžio, Upynos ir Žadeikių. Kaimo vietovėse gyvena daugiau kaip 80 proc. gyventojų. Šiuo metu įregistruoti 2365 ūkiai. Rajono teritorijoje yra apie 300 vietinės bei respublikinės reikšmės kultūros ir istorijos paminklų , 28 piliakalniai, 4 alkakalniai, 4 kūlgrindos, 4 kulto akmenys, 59 senkapiai bei pilkapiai. Valstybė saugo Padievyčio, Bilionių, Medvėgalio landšaftinius, Jūros botaninį draustinį, Bijotų ir Pajūrio parkus. | | Jurbarko rajono savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybė suskirstyta į dvylika seniūnijų, tai – Eržvilko, Girdžių, Jurbarkų, Jurbarko miesto, Juodaičių, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Smalininkų, Šimkaičių, Veliuonos, Viešvilės. Savivaldybėje yra du miestai – Jurbarkas, Smalininkai, septyni miesteliai – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė ir 355 kaimai. 2008 01 01 duomenimis, Jurbarko rajono savivaldybėje gyveno 35164 gyventojai, iš kurių Jurbarko mieste – 13304, Smalininkuose – 600 gyventojų, kaimiškoje rajono dalyje – 21260 gyventojų. Nacionaliniu požiūriu – 98,7 proc. gyventojų sudaro lietuviai, 0,5 proc. rusų, 0,2 proc. vokiečių, po 0,1 proc. – ukrainiečių, lenkų, čigonų bei 0,3 proc. gyventojų, apklausos metu savo tautybės nenurodžiusių.
| | Pagėgių savivaldybė 2000 m. buvo įsteigta Pagėgių savivaldybė, priklausanti Tauragės apskričiai. Jos teritorija ‑ 54 tūkst. ha ir apima tik dalį prieš II pasaulinį karą egzistavusios Pagėgių apskrities plotą. Savivaldybė išsidėsčiusi istorinėse Skalvių genties šiaurinėse žemėse ir gali būti laikoma garbingos baltų genties sostine. Susikūrus Pagėgių savivaldybei jai priklausė 3 seniūnijos: Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių. 2000 spalio 9 d. Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl dar 2 seniūnijų steigimo: Lumpėnų ir Natkiškių. Lumpėnai ir jų teritorija buvo atskirti nuo Vilkyšių, o Natkiškiai su savo teritorija – nuo Pagėgių seniūnijų. Taigi šiandien Pagėgių savivaldybei priklauso Stoniškių, Natkiškių, Pagėgių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijos, apjungiančios 101 kaimą. Visoje jos teritorijoje gyvena 12 208 gyventojai, 2 393 iš kurių ‑ Savivaldybės centre Pagėgiuose. | |
|
|
|
|