Pavasario polaidis dažnai atidengia blogai atliktus statybininkų darbus. Vietoje žibučių, žiūrėk, ir išlenda kokia nors niekdario špygelė. Apie Tauragės kultūros centro rekonstrukciją ne kartą kalbėta ir rašyta. Keiksnodami statybininkus vis tik perkirpome rekonstruotų rūmų atidarymo kaspinėlį ir galvojome, kad pagaliau turėsime jaukią vietą renginiams ir koncertams. Kol rūmai dar nenugriuvo, su ta mintimi ir gyvename. Tačiau dažnai vaikštantiems į triukšmingus renginius pats laikas pasirūpinti gyvybės draudimu. Kartais kyla pavojingas pagalvojimas, kad tie rūmai vieną kartą žnektels. Čia ne balandžio 1-osios pokštas. Nuo šalčio trupančios ir aižėjančios Kultūros centro cokolinio aukšto sienos bei laiptai kelia nelabai džiugias mintis. Užtenka atidžiau apsidairyti, kad pamatytum pastatą kamuojančius šašus. Panašu, kad ne tik šios žiemos įšalas, bet ir nekokybiškai atlikti statybininkų darbai lenda į paviršių.

Nors daugeliui sričių finansavimas šiemet sumažėjo arba jo visai neliko, Kultūros rėmimo fondas jau paskelbė 1-ojo etapo rezultatus, t.y. kokie projektai bus dalinai finansuojami iš Kultūros rėmimo fondo. Kaip jau įprasta, iš Tauragės apskrities liūto dalį vėl pasiėmė Jurbarko rajonas.

Pagaliau pasibaigė kelis mėnesius trukęs Tauragės krašto muziejaus direktoriaus skyrimo spektaklis. Po vienos „Tauragės kurjerio“ publikacijos Petras Jokubauskas taip gražiai išvadavo muziejų iš varveklių nelaisvės, kad net buvo miela žiūrėti į tokį žmogaus pasišventimą. Tuomet visi Tauragės kultūriniai sluoksniai garsiai sušuko: „Jis vertas šito kryžiaus“. Penktadienį P.Jokubauskas pagaliau laimėjo taip trokštamas pareigas.

Plačiai per masines informavimo priemones paskelbta žinia apie šiųmetę Knygų mugę, atrodo, sulaukė tautos dėmesio. Ne tik tautos, ir Prezidentė, ir Premjeras visą mugę skersai išilgai perėjo. Taigi, perėjo, o ten pat organizuotuose susitikimuose, diskusijose su rašytojais, leidėjais, bibliotekininkais vyravo vien tik laidotuvių nuotaika.

Šventes švęsdami ir kasdieniškai užkandžiaudami kai ką ir pamatome. Šit eidamas per Tauragę pamatai miesto kultūrai ištiestą žemės ūkio ranką – ir tau neapsakomai saldu pasidaro, lyg kokios sulos būtum atsigėręs ar nemokamo pieno. Regi gal ne ranką, gal tik dviprasmiškai iškeltą pirštą, kurį per Užgavėnes vaizdavomės kaip didžiausią šalyje sukočiotą Morę. Džiaukimės, kad tie šieno „ruliukai“ besistiebdami į kultūrines aukštumas nepaslydo, nenuvirto, kam nors neužvožė.

Tradiciškai penktąjį kartą Vasario 16-osios išvakarėse į Tauragės apskrities viršininko administraciją rinkosi žmonės iš visos apskrities. Čia vyko ne tik Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo, 92-ųjų metinių minėjimas, bet ir paskutinį kartą pagerbti apskričiai nusipelnę žmonės.

Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną šventėme Lietuvos valstybės atkūrimo 92-ąsias metines ir pažymėjome žiemos palydėtuvių šventę – Užgavėnes. Miestuose ir kaimuose plazdėjo valstybinės vėliavos, degė laužai, šoko, dainavo, po namus vaikštinėjo persirengėliai. Šiemet Užgavėnės Tauragėje buvo švenčiamos daug aktyviau negu ankstesniais metais. Galbūt todėl, kad sutapo dvi šventės, buvo daug laisvadienių, o žiema šiemet tokia arši, jog išties reikia varyti iš kiemo. Galbūt ir sunkmetis paragino eiti švęsti į gatves, o ne sėdėti prie vaišių stalo namuose ar kavinėse.

Vasario 14-ąją, švento Valentino dieną, Tauragės jaunimas sugalvojo atšvęsti itin triukšmingai. Nuo 16 val. po miestą zuja sunkvežimiai, kuriuose jaunimas linksminasi, bei visiems miestelėnams siunčia meilės bučinius. Gražią akciją vainikuos renginys centrinėje miesto aikštėje, kurioje nuo 17 val. rinksis visi įsimylėjėliai.

Seime, Vyriausybėje ir Prezidentūroje diskutuojama apie aukštojo mokslo reformą, apie tai, kaip vyksta sveikatos apsaugos reforma, kokie yra užsienio politikos prioritetai, tačiau, deja,  įtakingiausius postus valstybėje užimantiems politikams, regis, nekyla klausimas – ar Lietuvoje egzistuoja nuosekli ir skaidri kultūros politika, ar esame aiškiai įvardiję jos prioritetus?

Pamažu artėjame prie vasario pradžios. Kaip žinia, praėjusiais metais Tauragės rajono savivaldybės politikai ir miesto „kultūriniai sluoksniai“ Petro Jokubausko lūpomis davė suprasti, kad Kultūros centro reorganizacijos cirkas pasibaigs vasario 1 dieną. Nutarėme pasidomėti, kaip sekasi pagrindinių ir antraeilių vaidmenų atlikėjams. Galima sakyti, jog kultūros fronte nieko naujo. Apie kultūrinės situacijos įtaką masių politinei savimonei su Kultūros ir sporto skyriaus vedėju Zenonu Komskiu nediskutavome. Tarsi nuobodžiaudamas jis pasakė, kad iki vasario liko nedaug laiko, tad būkime mandagūs palaukti, nes kas buvo pažadėta, atsistos į savo vietas. Suprask, kam reikia, tas taps tuo, kuo privalo tapti. Ir ne šiaip sau, o pagal įstatymą.

Gruodžio 30 dieną Požėrūnų kaime iškilmingai pristatytas Tauragės konvencijos paminklo maketas. Trimis šūviais iš 200 metų senumo patrankos Tauragės konvencijos paminklo maketo pristatymą pasipuošę prieš porą šimtų metų buvusios grafo Tyzenhauzo raitosios artilerijos uniforma pagerbė Kauno istorijos klubo nariai.

Šiemet sukako 90 metų, kai 1919 metų gruodžio 25 dieną Tauragėje vyko pirmasis viešas tarpukario Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas (vadovas kapelmeisteris Juozas Gudavičius). Kaip „Tauragės kurjeriui“ sakė šios datos paminėjimo iniciatorius Tauragės apskrities viršininko administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Eugenijus Šaltis, ši data ypač reikšminga Tauragės miesto kultūros istorijoje.

Penktadienį fotografijos mėgėjai, draugai, bendradarbiai, kultūros darbuotojai su gėlių puokštėmis, atminimo dovanėlėmis rinkosi Kultūros rūmų fojė pagerbti žinomo Tauragės fotomenininko Vytauto Butkaus, pristačiusio pirmąjį fotografijos albumą ir asmeninę fotodarbų parodą. Albumas buvo išleistas tuomet, kai Vytautas minėjo 50-ties metų jubiliejų.

Tauragės viešojoje bibliotekoje viešėjo fotografijos, televizijos ir kino kritikas Skirmantas Valiulis. Svečią diskutuoti tema „Nerodyti lietuviški filmai. Kodėl?“ pakvietė Tauragės pilietinės visuomenės instituto „Civitas“ klubo koordinatorė Meilė Parnarauskienė.

Lapkričio 13-ąją, kaip ir visuomet, kai Tauragės fotografijos galerijoje atidaroma nauja paroda, miesto pilies teritorijoje knibždėte knibždėjo žmonių. Šį kartą pilies kiemelyje savo pirmąją asmeninę parodą „Apie moterį“ pristatė klubo „Fotojūra“ narė Ingrida Mockutė-Pocienė.

Du darbai – užauginti medį ir užauginti žmogų – daug kuo panašūs. Ir sodinantieji, ir auginantieji visada kupini gerų minčių, prasmingų tikslų ir kilnių svajonių. Bet likimo lemta taip, kad tik ateinančios kartos gali pamatyti, ar visiems sumanymams buvo lemta išsipildyti, ir skinti subrendusį vaisių. Žmonės, pasiryžę tokiai kilniai misijai, turi būti kantrūs ir visa širdimi mylėti savo darbą.

Keturioliktajame Europos Tarybos remiamo tarptautinio jaunimo fotografijų konkurso „Kultūros paveldas fotografijoje“ leidinyje „International Heritage Photographic Experience 2009“ puikuojasi ir septyniolikmečio tauragiškio Tauragės profesinio rengimo centro mokinio Tomo Stalausko pavardė. Senųjų Tauragės kapinių prie stačiatikių cerkvės vaizdą įamžinęs ir šią nuotrauką konkursui išsiuntęs vaikinas nesitikėjo, kad jo nuotrauka atsiras viename iš dviejų šiemet Lietuvai skirtų Katalonijoje (Ispanija) išleistos knygos puslapių.

Savo darbo vietą palieka ilgametis Skaudvilės kultūros namų direktorius Romualdas Jurkšaitis.Pasak Romualdo Jurkšaičio, atėjo laikas, kai norisi gyventi sau, todėl jis išeina į užtarnautą pensiją:

– Visose srityse turi būti kartų kaita, todėl ir pasitraukiu. Tai mano asmeninis apsisprendimas, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo per trisdešimtį metų Skaudvilės kultūros namams atidavęs R.Jurkšaitis.

Penktadienį Tauragės fotogalerijoje atidaryta keliautojo ir fotografo Raimondo Puišio fotografijų paroda „Lietuviškos viršūnės Pamyro kalnuose“. Šiuo renginiu Tauragėje paminėta 30-ąjį kartą švenčiama Pasaulinė turizmo diena.

Kultūros centro laukia permainos. Turbūt galima sakyti – Kultūros centras amžinai laukia permainų. Tokios kalbos ir planai jau ne vienerius metus sklando savivaldybės vadovų kabinetuose. Pastarosiomis dienomis jie vėl atgijo – žadama, kad artimiausio savivaldybės Tarybos posėdžio metu Tauragės kultūros reforma pagaliau bus pradėta. O štai pirmadienį iš atostogų grįžęs Kultūros centro vadovas Petras Jokubauskas galvos dėl to nesuka. Jo teigimu, jei postą teks palikti, jis dėl kėdės nekovosiąs.