Žinomas visuomenininkas pasigedo kolegos įvertinimo(0)

kurjeris.lt inform. | redaktore@kurjeris.lt

2019-08-14 14:32

Tauragiškiams žinomas kultūros darbuotojas, visuomenininkas Eugenijus Šaltis savo feisbuko paskyroje pasidalino mintimis apie prieš keletą savaičių Anapilin iškeliavusio Roberto Krapo atminimo įamžinimą. Kultūrininko nuomone, velionio darbai nebuvo tinkamai nušviesti. „Tauragės kurjeryje“ spausdinome Genovaitės Urmonaitės tekstą apie Robertą Krapą, jį taip pat pridedame.

„Kažko skauda širdį“

Savo feisbuko paskyroje tauragiškiams gerai žinomas Eugenijus Šaltis šiandien pasidalino mintimis apie Anapilin išėjusį Robertą Krapą. E.Šaltis rašo: „Kai einu pasivaikščioti rytais prie vasaros estrados, tai pamatau a.a. Roberto Krapo darbus. Visai neseniai išėjęs Amžinybėn žinomas žurnalistas, liaudies teatro aktorius, vienas iš badmintono žaidimo pradininkų Tauragėje, šaudymo, bėgimo ristele entuziastas, pagaliau medžio drožėjas man atrodo mažai pagerbtas. O juk jis buvo pripažintas Lietuvoje kaip vienas iš geriausių laikraščio maketuotojų, žinomas karikatūristas.“

Visuomenininkas savo svarstymuose dėsto pasigedęs platesnio rašinio apie kolegos nuveiktus reikšmingesnius darbus Tauragės žurnalistikai.

Eugenijus Šaltis. Asmeninio albumo nuotrauka

„Gal aš ką nors praleidau, nepamačiau, nepaskaičiau? Jei taip yra, tai atsiprašau, bet kolegų žurnalistų, tautodailininkų dėmesio savo išėjusiam kolegai pasigedau. Pačiose laidotuvėse nedalyvavau, dieną prieš jas atėjau atsisveikinti su buvusiu kolega (teko labai neilgai dirbti kartu „Tauragiškių balse“, žinoma, stebėti jo aktorinius darbus), kur jis buvo pašarvotas. Nežinau, gal kas laidotuvių metu kalbėjo prie jo kapo, gal prisiminė Roberto darbus. O jų jis nuveikė daug ir reikšmingų. Kažkaip nejauku, kai taip tyliai išeina Tauragės legendinės asmenybės. Nesakau, kad reikia kažkokio triukšmo, ar ažiotažo, bet visuomenė, jaunimas turi žinoti, su kokiais žmonėmis teko gyventi viename mieste“.

E.Šaltis taip pat pasidalino talentingo žmogaus medžio dirbinių nuotraukomis.

„Tauragės kurjeryje“ spausdinome režisierės Genovaitės Urmonaitės tekstu apie Robertą Krapą:

Į amžinąją šviesą palydint Robertą Krapą

1979 m. vasario 1 d. atvykus dirbti į Tauragės liaudies teatrą autobusų stotyje su tulpėmis rankose pasitiko tuometinis teatro režisierius Antanas Naraškevičius ir vienintelio rajono laikraščio „Leniniečių balsas“ (vėliau pavadinimai kito) žurnalistas bei teatro aktorius Robertas Krapas. Pasitiko su gražiais žodžiais ir šypsena... Jų niekada neužmiršau ir jau nebeužmiršiu...

Vakar atostogaujant gimtinėje ir vaikščiojant po Pakruojo dvarą pasiekė žinia apie Roberto išėjimą. Prisiminti turiu labai daug ką, o kelis žodžius parašyti labai lengva. Kaip lengva ir šviesu buvo su Aktoriumi, drįstu sakyti, ne bendrauti, o draugauti. Nuotraukų čia neturiu, bet pabandysiu vieną nuotraukos vaizdą aprašyti. 1983-iųjų metų vasara. Tauragės liaudies teatras spektaklį „Kaip išsirinkti žmoną iš panų milijono“ vaidino Pakruojyje, o po to nuvyko į dar gana stipriai apleistą Pakruojo dvarą. Kažkaip meniškai sukritome ant centrinių dvaro rūmų laiptų. Edmundas Mažrimas nufotografavo. Aukštai sėdi Hilarija Gudžiūnienė, Janina Deimantavičienė, Gražina Butkutė, Balys Misius, Juozas Grigaliūnas, Algimantas Širka, Antanas Naraškevičius... Gal dėl to, kad buvo nedidelio ūgio, Robertas pusiau gulomis įsitaiso ant žemiausio laiptelio.

Šiandien jis atsistojo ir nuėjo aukštyn pas draugus, kurie jo laukia nuostabiuose Edeno soduose. Ir tikiu – jie kalbėsis, kokie šaunūs Roberto vaidmenys: Kaulius, Untulis, siuvėjas Bitė, Valkata... Būtinai aptars jo straipsnius apie premjerinius spektaklius. Tai buvo išsami premjerinio teatro spektaklio analizė su siužeto vingių aprašymu, kiekvieno aktoriaus vaidmens analize, pastabos apie dekoracijas, ką, beje, pats Robertas, sukūręs scenografiją keletui teatro spektaklių, tapęs, labai gerai išmanė... Plunksnos valdymas, nuoširdumas, geras humoro jausmas, ypatingas apsiskaitymas, meilė scenai mus, tuomet jaunuosius teatralus, labai žavėjo...

Tariame Sudie su meile ir pažadu visada prisiminti, branginti, perduoti dabar jau už mus jaunesniems kūrėjams tai, ką per savo Gyvenimą dovanojote mums.

Į Jūsų su nuostabiąja Almute (beje, taip pat buvusia pirmųjų liaudies teatro spektaklių aktore) sodą Bernotiškėje dviračiu prisiskinti saldžiųjų geltonųjų kaip saulė trešnių jau nebeatvyksiu. Tačiau tikiu, kad tie, kurie kelis dešimtmečius buvo teatro scenoje, yra AMŽINAI GYVI. Savo meilėje ir darbuose Žemei.

Tauragės liaudies teatro kolektyvo vardu režisierė Genovaitė Urmonaitė

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras