Elektroninės laikraščio versijos prenumerata

Balsavimas

Už kurį kandidatą į Tauragės rajono savivaldybės mero postą atiduotumėte savo balsą?

 Rezultatai

Julius ir Justas Optai: mokytojai mūsų niekada nepainiodavo(11)

Morta MIKUTYTĖ | morta@kurjeris.lt

2018-11-18 10:04

Iš kairės: Julius Optas, olimpinė penkiakovės čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Justas Optas. Asmeninio albumo nuotraukos

Broliai dvyniai Julius ir Justas Optai – daugeliui tauragiškių gerai žinomi sportininkai. Iki šiol „Tauragės kurjerio“ žurnalistų kalbinami jiedu vengdavo ilgesnio interviu ir tik pasidalydavo varžybų rezultatais. Tačiau jau penkis kartus sudalyvavę Pasaulio svarsčių kilnojimo čempionate ir eilinį kartą namo parvykę su puikiais rezultatais, vaikinai sutiko prisėsti ilgesnio pokalbio.

Ribas jautė ir mokykloje

Iš pradžių su broliais kalbėtis buvo nelengva – jau rašydama straipsnį svarsčiau, ar teisingai nurodyti vardai prie kiekvieno iš brolių citatos. Nors abu tvirtino esantys skirtingi ne tik charakteriu, bet ir išvaizda, retai juos sutikdamas tikrai gali sutrikti – kuris yra kuris? Vaikystę Batakiuose praleidę 23-ejų jaunuoliai tikino – juos tikrai visi pažįstami atskiria ir net mokykloje išvaizdos panašumas nepadėjo, mat kone visus 12 metų lydėję tie patys mokytojai puikiai įsidėmėjo jaunuolių bruožus.

– Mokykloje abu buvom išdykę, bet laikėm pusiausvyrą tarp visai padykusių ir gerai besimokančių vaikų. Kai kurie pedagogai stengėsi mus patraukti į tą geresniąją pusę, patyrėm nemažai spaudimo. Tačiau ryškaus pokyčio nebuvo. Visada supratom, kad negali visąlaik bėgti iš pamokų. Jautėme ribas. Matėme vyresnių mokinių pavyzdžius ir visada stengėmės mokytis iš svetimų klaidų. Mažame miestelyje puikiai matyti, kaip kam sekėsi mokykloje, ką žmogus veikia ją baigęs, ar pavyko ko nors pasiekti, – tikino Justas Optas.

Tėtis skatino būti pasiruošus viskam

Apie mokyklą sportininkai prakalbo ne veltui. Būtent ten jiedu ir atrado mėgstamą sportą ir pradėjo juo rimtai domėtis. Žinoma, domėjimasis sportu prasidėjo namuose, kai tėvo paskatinti vaikinai netinginiavo.

– Tėtis nesistengė mūsų nukreipti būtinai į kurią nors sporto šaką. Tik visada aiškino, kad gyvenime visada reikia būti pasiruošusiam, todėl sportuoti ragino nekreipdamas dėmesio į sporto šaką ar pasiekimus. 2009 metais namuose atsirado skersinis. Pas mus, kai betonavo grindis skersiniui įrengti, tai ir metus įrašė. Lengva atsiminti, kai kasdien matai, – juokavo Julius.

Lauke esantys įrenginiai puikiai tinka fizinei formai palaikyti. Jaunuoliai atviri – prasto oro jiems nebūna, būna tik prasta apranga. Tad darganos nuo kasdienių pratimų neatbaido.

– Pradžia buvo nuo klasikinių dalykų – atsispaudimai, atsilenkimai, prisitraukimai. Ir kai sulaukėme 15-os atsirado svarsčiai, – kalbėjo Justas.

– Pamenu, buvo istorijos pamoka. Pro langą matėsi garažai, mokyklinis autobusas parvažiavo. Ir praėjo kūno kultūros mokytojas, nešinas kažkokiu nauju inventoriumi. Iškart susidomėjau ir panorau išbandyti. Vis įdomiau, nei paprastai. Mokykloje labai akcentuodavo judriuosius žaidimus, bet mes su broliu niekada į juos taip ir neįsitraukėm, – prisiminimais dalijosi Julius.

Mokytojai nematė prasmės

Perkeltine prasme juokaujant galima sakyti, kad į rankas paėmus svarsčius šie taip ir prilipo. Vaikinams patiko, jie tuo domėjosi ir stengėsi. Neilgai trukus sudalyvavo ir pirmosiose varžybose Kuršėnuose – Šiaulių rajono administracijos direktoriaus taurei laimėti. Įdomiausia tai, kad iš pradžių niekam apie tai neprasitarė.

– Nuvežė tėvai. Sudalyvavom ir grįžom. Tada jau įsivėlė į šitą reikalą ir mūsų mokyklos direktorius Rimvydas Varanavičius – suprato, kad mums tai ne vienkartinė pramoga, – sportinės karjeros pradžią prisiminė Justas.

Dvyniai Julius ir Justas sako esantys skirtingi ir charakteriu, ir išvaizda, mokytojai jų niekada nepainiodavę

Beje, nors tai buvo pirmosios varžybos, jos buvo sėkmingos. Justas savo svorio kategorijoje iškovojo antrąją, o Julius – trečiąją vietas. Namo vaikinai grįžo vežini savo pirmaisiais medaliais.

– Nežinau, ar galima taip sakyti, bet gavus pirmuosius medalius apėmė jausmas kaip kokį olimpinį medalį laimėjus. Buvo labai smagu, tas laimėjimas tąkart atrodė labai reikšmingas, – apie pirmuosius 2012 metais iškovotus medalius pasakojo broliai Optai.

Galiausiai prieš akis vyrų laukė ir rimtesnės, reikšmingesnės varžybos, kurioms ruoštis padėdavo mokyklos direktorius R.Varanavičius. Optai prasitaria, kad jis mokykloje buvo jiems atrama.

– Daugelis mokytojų nesuprato mūsų užsiėmimo, važinėjimo į varžybas. Jų nuomone, to niekam nereikia, ateityje iš sporto naudos esą nebus. O direktorius mus suprato, palaikė ir į varžybas lydėdavo, net pats nuveždavo  – teigė Julius.

Stulbinantys sportiniai autoritetai

Baigę mokyklą jaunuoliai ant laurų tikrai nemiegojo. Nors varžybose sekdavosi puikiai, mokslų neužmiršo ir toliau mokslo šaknis krimto kineziterapijos studijose Šiauliuose. Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, ne visai sportininkui tinkantis užsiėmimas. Tačiau broliai nuoširdūs – supratimas apie anatomiją, fiziologiją padeda sportuojant. Kaip sakoma, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi.

– Kuo ilgiau būni šiame sporte, tuo labiau išsigrynini tikslą ir jo sieki. Supranti, kaip jo siekti. Jau pastebėjome, kad pasaulio čempionatuose lyderiauja tie patys sportininkai ir visi stengiasi nepasiduoti, – požiūrį dėstė Justas.

Jam antrino Julius:

– Vienose varžybose Pakruojyje buvo puikus pavyzdys. Pernai važiavau ten į Tarptautinį veteranų turnyrą. Svarsčius kelia neįtikėtino amžiaus žmonės! Dalyvavo 91-erių latvis. Spaudoje paskaitai, kad kur nors kitame pasaulio gale 90-metis pradėjo bėgioti ir tai stulbina visą pasaulį. O čia viskas prieš akis. Tiesiog nuostabu! Ir tarp lietuvių turim garbaus amžiaus sportininkų – vyriausi mums žinomi svarsčių kilnotojai yra apie 70 metų vyrai.

Varžybos šiems vaikinams – svarbi gyvenimo dalis. Kaip kitaip įsivertinti savo pasiekimus, jei ne išbandant jėgas su kitais? Skirtingose kategorijose svarsčius kilnojantys broliai savo tikslų siekia ir pasiekia. 2014 metais Pasaulio svarsčių kilnojimo mėgėjų čempionate Hamburge abu iškovojo pirmąsias vietas. 2017 metais pagerino pasaulio jaunimo rovimo rekordus. O visai neseniai ir „Tauragės kurjeryje“ rašėme, kad Pasaulio svarsčių kilnojimo čempionate Juliui pavyko įvykdyti tarptautinį meistro normatyvą.

– Mes palaikome vienas kitą. Būna gerų dienų, būna ir blogų. Tačiau dažniausiai būna taip – jei padarė brolis, tai galiu ir aš. Tokia motyvacija vienas kitam, – aiškino Justas.

Patys ieško rėmėjų

Studijas vaikinai baigė prieš metus. Dabar dirba vienoje Tauragės įmonių. Justas atskleidė, kad laisvalaikio turi nedaug, mat po darbo neapleidžia sporto ir treniruojasi, vis ruošiasi kokioms nors varžyboms.

– Studijų metai buvo daugiau filantropiniai, kai bendravome su mokiniais, stengėmės juos skatinti. Studento statusas leido daug daryti tiesiog iš iniciatyvos. Dabar teko padaryti pauzę. Tačiau būtinai toliau dirbsim su jaunimu, jei tik leis galimybės, – įvardijo Justas.

Svarsčių kilnojimas – ne krepšinis ir ne futbolas. Net prizines vietas aukšto lygio varžybose pelnę sportininkai iš to neuždirba. Juliui ir Justui – jokia naujiena ieškoti rėmėjų. Broliai juokauja net pasiskirstantys darbais – prieš varžybas vienas griebia telefoną ir skambina, o kitas skuba į susitikimus. Ne visi dosnūs. Jaunuoliai atskleidė, kad sykį vieni pasiturintys rajono verslininkai „išgalėjo“ kelionei į pasaulio čempionatą skirti 100 eurų nuo visos įmonės, kai vieno kaimo bendruomenės nariai surinko 300 eurų. Visgi Optai jau užsigrūdinę ir net neigiamo atsakymo nebesibaimina – visiems visko būna.

Kuo šiuo metu, po pasaulio čempionato, gyvena broliai Optai? Tikrai nenuobodžiauja. Jie tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, savo noru atlieka karinę tarnybą, dalyvauja pratybose.

– Kai darai, kas patinka, nejauti, kad dirbi ar kad sunku, – juokavo Julius.

Su šiais jaunuoliais bendraujant, atsiskleidė vienas jų bruožas, kurio paprastai nesitiki iš tokio amžiaus žmonių. Broliai interviu metu gerai apgalvojo kiekvieną savo žodį ir atsakymą. Paklausti, kodėl taip daro ir kartais vengia paatvirauti, jie neslėpė – stengiasi rodyti gerą pavyzdį jaunesnei kartai.

Skaityti komentarus (11) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras