Cirko patriarchas PetrasVariakojis: „Cirkas gyvas vien entuziazmu“(2) 

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2017-07-16 13:58

Petras Variakojis ir projektų vadovė jo dukra Ieva Variakojytė-Reynshtrom. Renaldo Malycho nuotrauka

Baltijos cirko įkūrėjas ir direktorius Petras Variakojis šiemet mini 60-mečio jubiliejų, Baltijos cirkui – 24-eri, o jo įkurtai Kauno cirko meno akademijai bei vieninteliam Lietuvoje kameriniam stacionariam cirkui – treji. Petras Variakojis ir projektų vadovė jo dukra Ieva Variakojytė-Reynshtrom, vienos seniausių Lietuvos cirko dinastijų atstovai, su „Tauragės kurjeriu“ kalbėdami apie cirko padėtį Lietuvoje ir ateities siekius, buvo atviri: cirkas išgyvena ne pačius geriausius laikus, gyvas jis vien cirkui atsidavusių žmonių entuziazmu.  

Arenoje – ketvirta karta

Petrui Variakojui ėmus pasakoti ilgą ir painią cirko istoriją, kad Baltijos cirkas yra cirko „Vilnius“, kuriame dirbo jo mama ir teta, beje, kilusios ir Tauragės krašto, Skaudvilės, tradicijų tęsėjas, jo dukra Ieva Variakojytė-Reynshtrom ryžtingai pertraukė:

– Visų pirma, šiemet mūsų direktoriaus benefisas – jam 60 metų, jis šio cirko įkūrėjas, ir vis dar visą programą jis arenoje!

Vis dėlto P.Variakojis tęsė:

– Dabar jau ketvirta mano šeimos karta susijusi su cirku, štai mano dešimtmetis anūkėlis jau arenoje. Esu kilęs didelės šeimos, nuo Skaudvilės, mama buvo Vladislava Stankutė. Giminių yra ir Gaurėje, ir Tauragėje. Mama su seserim, būdamos 12–14 m., jau rengė pasirodymus, parengė numerį su vilkiniu šunim, paskui su dviračiu. Gaila, bet apie mano mamą, tetą ir daugelį kitų cirko artistų Lietuvoje mažai kas žino, už Lietuvos jie žinomi daug labiau.

– Na, negalima sakyti, kad taip jau visai niekas nežino, – paprieštaravo I.Variakojytė-Reynshtrom, –  mes užsiimam ir sklaida: Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, veikia ne tik stacionarus cirkas, bet ir cirko muziejus. Per cirko istoriją pasakojam apie iškiliausius artistus, nes didžiuotis tikrai yra kuo. Jie paliko labai turtingą paveldą, turim juos atsiminti. Muziejaus ekspozicijoje gausu istorinio cirko prisiminimų: senojo profesionalaus cirko „Vilnius“ kolektyvo plakatai, pirmasis pieštas ranka Lietuvos cirko plakato eskizas, menantis XX amžiaus 5-ąjį dešimtmetį,  senieji cirko rekvizitai. Didžiuojamės didžiausia klounų kolekcija – užsiregistravome ir į Lietuvos rekordų knygą. Jau ketverius metus dirbame su ugdymo įstaigomis, vyksta edukacinės programos. Veikia ir vaikų cirko akademija, kurioje vaikai mokomi visų cirko žanrų: nuo žongliravimo ar klouno iki gyvūnėlių dresuotojo ar akrobato. Cirko meno akademijoje besimokančių vaikų pasirodymus galima pamatyti dalyvaujant edukacinėje programoje. Vaikai pažiūri pasirodymą, kvieti pabandyti, papasakoji apie žanrą, ką lavina šitas žanras. Turime 60 auklėtinių, į festivalius važiuojame. Kitą savaitę festivalis Rygoje – tikrai parvešim pirmų vietų.

Cirkų daug, o šventės nebeliko

Visa tai daroma, pasak jos, todėl, kad siekiama išsaugoti klasikinio cirko gerą vardą, autoritetą.

– Ilgą laiką Baltijos cirkas kėlė profesionalų cirko meną iš pelenų, nes nieko nebuvo, netgi saviveikla buvo „uždususi“. Atvyko Baltijos cirkas, surinko visus geriausius ir išleido į areną su pasaulinėmis cirko žvaigždėmis. Palapinėje! Tai buvo stebuklas, nes dideliam artistui, žvaigždei pasirodyti palapinėje, kilnojamame cirke, laikoma negarbinga. Tie, kurie dabar atsidarę savo cirkus, praėjo didžiulę mokyklą būtent Baltijos cirke. Ir „Amber“ cirko vadovas, ir visas jo kolektyvas 15 m. atidavė Baltijos cirkui, – pritaria jai P.Variakojis. –  Todėl dalį nuopelnų dėl jo sėkmės galime prisiimti ir mes. Beje, tai vienintelis cirkas, kuriame dar šiek tiek svarbus profesionalumas ir kokybė, visiems kitiems šios sąvokos, deja, nieko nereiškia... Cirkas nėra tik pavieniai būreliai ar saviveikla, tai darbas – kiekvienas pasirodymas iš artisto reikalauja labai daug pastangų, pasiruošimo, profesionalumo.

P.Variakojis klasikinio cirko mokslus baigė Maskvoje, taigi tvirtai žino, kas tai yra cirko menas, bet, pasak jo, esmė ta, kad dabar daugiau susiduriame cirko bizniu.

– Prisikūrė tų mažų cirkiukų, kurie tikisi, kad užteks prisigaminti gražių reklamų ir žmonės eis ir neš pinigus už bet ką. Nei ten kostiumų, nei minties, išmoko žongliruoti ar persiversti per galvą ir mano, kad jau gali už tai imti pinigus. Tačiau taip nėra: cirkas turi būti šventė, pasaka, paslaptis. Tačiau dažnai matome, kaip į areną išeina nesiprausęs žmogus purvinais sudriskusiais džinsais. Kai kurios žiūrovės gražiau atrodo negu artistrai arenoje. Negali bet kas, apsivilkęs kostiumą, laikyti savęs cirko artistu. Pas mus į cirką žiūrima pagal mėgėjiškų cirkų lygį. Atsiprašau, bet, kad galėtum vadintis profesionaliu cirko artistu, turi labai stipriai ruoštis: profesionaliai išmanyti cirko žanrus; mokytis aktoriaus meistriškumo, baleto ir daugybės kitų dalykų. Susirenka žmonės, kurie neatitinka jokių reikalavimų, ir pradeda rodyti numerius. Jie nėra artistai, nesupranta, kad tikram cirke per triuką parodomas mažas meno kūrinys, tai ir yra cirko menas. Rimtas artistas tobulina savo numerius visą gyvenimą! Man labai svarbu kokybė, sudėtingumas.

Baltijos cirko direktorius P.Variakojis džiaugdamasis prisiminė, kad lietuvių kolektyvo vizitine kortele iki pat 1989-ųjų buvo kvapą gniaužiantis pasirodymas su dresuotomis kiaulaitėmis, šokinėjančiomis per ugnį. Šis triukas, pasak pašnekovo, tapo tikra sensacija ir vis dar tebėra neįminta cirko mįslė.

Direktoriui pritarė ir projektų vadovė:

– Kai mes rodydavom pasaulinio lygio programas, žiūrovų būdavo daug. Tai daug kam ir atrodė, kad jie irgi gali atidaryti savo cirką ir tiek pat uždirbti. Nusiperka tą palapinytę, kur net neįmanoma nieko parodyti. Deja, vien noro neužtenka, reikia tam tikro lygio. Skaudžiausia tai, kad vieną ar du sykius pamatę žemo lygio cirko programą žmonės apskritai nusivilia ir nebeateina. Jau nekalbant apie tai, kad tie žemo lygio cirkai kaip galėdami taupo, nevengdami net apgavysčių: salėje nežymimos vietos, neatsiskaitoma už vietą, šiukšlių išvežimą ir visa kita. Paskui kai kurie miestai net įsileisti nebenori... Antai Panevėžyje buvo atvejis, kai atvažiavo cirkas su liūtais, o dokumentai – visai kitų liūtų. Atitinkamos tarnybos... duoda laiko susitvarkyti. Kaip jie gali susitvarkyti? Nesąmonė. Tauragė visą laiką mylėjo cirką. Labai apmaudu, nes dabar, „atsikandę“ dėmesio nevertų programų, nebeateina ir į mūsų pasirodymus. Įvairiausio plauko apsimetėlių veikla itin skaudžiai atsiliepia du dešimtmečius Baltijos cirko kurtai ir puoselėtai profesionalaus cirko kultūrai. Beje, kad šiemet galėtų pradėti sezoną, tėtis pardavė savo žemes...

– Visi mano draugai, kurie dirba su cirkais užsienyje, yra pasiturintys žmonės. Jie rimtai žiūri į cirką ir turi rinką. Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje šimtai cirkų, ir visi jie išgyvena, – svarsto P.Variakojis.

Pasak jo, Baltijos cirkas lygiuojasi į geriausiuosius – taip pat esančius Europos cirkų asociacijoje, kuriai priklauso daugiau kaip 130 cirkų iš 29-ių pasaulio šalių ir įsikūrimo istoriją skaičiuojančius šimtmečiais.

P.Variakojis atskleidė, kad šįmet Baltijos cirko trupėje dirba keletas lietuvių, o didesnę dalį artistų sudaro ukrainiečiai. Pašnekovas teigė besidžiaugiantis ir besididžiuojantis, kad gali padėti neramumų kamuojamos Ukrainos talentams.

Gyvūno negalima priversti, jį galima tik sudominti

Be jokios abejonės, cirke labai svarbūs gyvūnai. Tačiau profesionalaus cirko atstovus labai piktina dabar vis labiau plintantis požiūris, kad gyvūnai cirke kankinami, ir siūlymai apskritai uždrausti juos rodyti cirke.

– Taip sakyti – tiesiog manipuliacija ir spekuliacija. Taip žmonės užsidirba sau politinius taškus. Tie, kurie apie tai kalba, nematę net cirko pasirodymų. Tegu ateina į pasirodymą, į užkulisius. Pažiūrėkit – kol nėra pasirodymų, gyvūnai vaikšto laisvai, draugiškai bendrauja su savo šeimininku. Ar kankinami gyvūnai taip elgtųsi?  Mūsų pozicija labai aiški: turi būti mechanizmas, tvarka, kaip cirke šita sfera turi būti sutvarkyta. Nes jei kalbama apie tai, kad reikia uždrausti gyvūnus cirke, tada reikia kalbėti ir apie gyvūnus tarmybose, ir apie delfinariumus, zoologijos sodus, medicininius tyrimus, ar ten nėra kankinimo. Ar cirke gyvūnas išgyventų 20 metų, jei būtų kankinamas, jei jam būtų blogai? O mes net ir benamius gyvūnus priglaudžiam – jei ne tik įgyja namus, bet ir tampa cirko artistais. Pas mus gyvūnai mylimi ir prižiūrimi, jie kaip šeimos nariai, vaikai. Tai manipuliacija žmonių jausmais, sąmone ir mąstymu. Vadinamieji gyvūnų teisių gynėjai primeta savo nuomonę: rodo baisius vaizdus vaikams, paaugliams. Žinome, kaip lengvai autoritetą turintis žmogus gali paveikti paauglį: parodyk 5 minučių filmuką, ir viskas.

– Cirke ne kiekvienas gyvūnas gali dirbti – jei netinka, jis randa kitus šeimininkus. O kurie talentingi – labai įnoringi. Užsispirs ir nieko nedarys, jei tu jį skriausi. Net namuose žmonės gyvūnus augina prasčiau nei mes: mano poniukas ar ožiukai apvalūs ir blizgantys tikrai ne iš bado. Jei gyvūnas bendrauja, žaidžia, linksmai dirba, tai viskas su jais gerai. Štai mūsų ponis tiesiog striksi prieš pasirodymą, nekantrauja nes jam įdomu. Artistai sugeba su gyvūnais sutarti ir gražiuoju pasiekti to, kas rodoma cirko arenoje. Net ir šunų psichologiją pagal veislę skiriasi, negali vienas žmogus išmanyti visų veislių. Žmonės, nežinantys net fiziologijos gyvūno, su kuriuo užsiima, norėdami pasiekti rezultato, ima jį skriausti. To neturi būti. Gyvūno negalima priversti, jį galima tik sudominti.  Tai ir yra profesionalus cirkas, – įsitikinusi projektų vadovė. – Todėl noriu pasakyti: žmonės, tikėkit stebuklais. Tiktai meilė ir viskas, nieko kito. Reikia labai aiškiai skirti gyvūnų teises ir gyvūnų gerovę. Su tais, kurie rūpinasi gyvūnų gerove, labai gražiai bendradarbiaujam. O kur gyvūnų teisės – tai apie tai, kad tada visai neturėtų būti gyvūnų žmogaus gyvenime.

Beje, sakoma, kad pažangiose šalyse gyvūnų cirke nėra. Pasak P.Variakojo, tai grynas melas: Vokietija, Prancūzija, Monakas, Italija. Ar jos nepažangios? Visur yra gyvūnai cirke, netgi laukiniai. Ir jokio draudimo nėra, tačiau yra reguliavimas, kontrolė, sertifikuoti dresuotojai. Žmogus   turi turėti pažymą iš psichologo, turi būti labai gerai paruošti žmonės, jie turi būti tikrinami, kad ir žiūrovai būtų saugūs, ne tik gyvūnas.

Pokalbio pabaigoje Baltijos cirko vadovai nepamiršo padėkoti Tauragės žiūrovams. Nors į mūsų miestą šiemet jie nebeužsuks, tauragiškiai mielai kviečiami apsilankyti Šiauliuose, ten cirkas bus dvi savaites, arba Kaune, stacionaliame kameriniame cirke ir cirko muziejuje.

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras