Politikų pažadai atsimušė į realybę – pinigų keliams užteks vos puskilometriui(19) 

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2019-04-05 07:02

Kaip paklodę betampysi, nuo to ji ilgesnė netaps. Prieš rinkimus kandidatai į Tauragės savivaldybės merus ir tarybą visi kaip vienas įvardijo, kad problema Nr. 1 Tauragės rajone yra neasfaltuoti keliai. Minėti liūdni duomenys, kad Tauragės mieste vis dar neasfaltuota maždaug pusė gatvių, o kaimuose asfalto dar mažiau. Maža to, kaimo žmonės, ypač pavasarį ir rudenį, ne tik sunkiai išvažiuoja, bet ir išbrenda duobėtais, pažliugusiais keliais. Rinkėjų ir debatų vedėjų kamantinėjami kandidatai mušėsi į krūtinę, kad visomis išgalėmis stengsis rasti pinigų keliams asfaltuoti, tačiau teisybės žmonės neišgirdo – pinigų šiems darbams yra apverktinai mažai. 

Iš pradžių miestui planavo daugiau 

Konkretūs skaičiai, kiek kainuoja išasfaltuoti 1 km gatvės Tauragės mieste bei kaimų gyvenvietėse, ir tai, kiek Tauragė šiems darbams turi pinigų, paaiškėjo praėjusią savaitę tarybai tvirtinant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų Tauragės rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams, tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo tvarkos aprašą. Vyriausybės skirtos lėšos pagal šią programą Tauragę pasiekia pavasarį. Tačiau už šiuos pinigus darbų galima nuveikti apverktinai mažai. 

Iš pradžių svarstomoje tvarkoje buvo numatyta, kad Tauragės miesto keliams asfaltuoti ir prižiūrėti numatoma skirti 60 proc. visų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Likusieji 40 proc. atitektų kaimiškosioms seniūnijoms. Pinigine išraiška tai sudarytų maždaug 764 tūkstančius Eur miestui ir 509 tūkst. Eur – kaimų gyvenvietėms. Tačiau politikai suabejojo tokiu skirstymu ir nusprendė priimti palankesnį sprendimą kaimų gyventojams – šįkart ir pozicija, ir opozicija sutarė, kad iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gaunamas lėšas reikia skirstyti po lygiai – pusę miestui, pusę – kaimiškosioms seniūnijoms. 

Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Aivaras Preikšaitis politikams dar bandė aiškinti – jei lėšos bus paskirstytos lygybės principu, šiemet savivaldybei pritrūktų apie 130 tūkst. Eur Stoties gatvės renovacijos darbams užbaigti, pinigų trūktų ir atnaujinamai A.Strazdo gatvei. Kai kurie liberalai kolegas mėgino tikinti, kad kaimiškosioms seniūnijoms keliams prižiūrėti tenka papildomų lėšų – iš žvyrkelių priežiūros (šiemet planuojama apie 200 tūkst. Eur), sodų bendrijų (apie 40 tūkst. Eur) programų. Be to, kaimų žmonės naudojasi ir miesto keliais – juk neretai atvažiuoja į miestą įvairiais reikalais. 

Nedideli ginčai taip ir liko tik ginčais – mero Sigito Mičiulio siūlymu (beje, šiai minčiai pritarė ir didžiausias jo politinis oponentas socialdemokratas Pranas Petrošius) lėšos nuo šiol bus skirstomos po lygiai. 

1 km – 1 mln. Eur 

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas gražu. Tačiau realybė nelabai linksma. Statybos skyriaus vedėjas A.Preikšatis tarybai pažėrė įdomios statistikos. Jo teigimu, apskaičiuota, kad išasfaltuoti 1 km gatvės Tauragės mieste, įrengiant visą būtiną infrastruktūrą – lietaus kanalizaciją, šaligatvius, apšvietimą, kainuoja 1 milijoną eurų. 1 km kaimo kelio asfaltavimas pigesnis – atsieina apie 200 tūkst. Eur. 

Aritmetika paprasta – jei šiemet Tauragės miestui ir kaimams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos atitenka maždaug po 600 tūkst. Eur, tai už šias lėšas geriausiu atveju mieste bus galima išasfaltuoti puskilometrį, kaimuose gal kokį kilometrą. Reikia nepamiršti, kad šie pinigai skiriami ne tik asfaltui kloti, bet ir keliams remontuoti, juos prižiūrėti žiemą. 

Statybos skyriaus vedėjas Aivaras Preikšaitis. Arnoldo Vydmanto nuotrauka

Gaurės seniūnas Vidmantas Skirius: „Kandidatai prieš rinkimus moka rinkėjams nuglostyti pečius“

Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška: „Mūsų seniūnija per metus keliams asfaltuoti ir prižiūrėti gauna apie 120 tūkstančių eurų. Tų pinigų, žinoma, kad neužtenka“

 

Tai ką tuomet reiškia politikų pažadai spartinti gatvių asfaltavimą ir surasti šiems darbams papildomų pinigų? Kur jų politikai ieškos? O gal visai ir neieškos, tik siekdami valdžios postų žmonėms dantis užkalbėjo? Gal todėl savivaldybės ataskaitose neminima, kiek kilometrų kelių per metus buvo išasfaltuota – statistika pateikiama mistiniais kvadratiniais metrais. Štai pernai Tauragės mieste buvo išasfaltuota 15 tūkst. kv. m, kaimuose – 47 tūkst. kv. m. Kiek tai būtų kilometrais, neįvardijo niekas.  

„Tauragės kurjeris“ susisiekė su savivaldybės Statybos skyriaus vedėju A.Preikšaičiu – gal žurnalistai ko nors nesuprato? 

„Tauragės kurjeris“. Savivaldybės tarybos nariams minėjote konkrečias sumas, kiek Tauragė planuoja gauti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Suma jau aiški? Tauragė žino, kiek bus skirta lėšų? 

A.Preikšaitis. Preliminariai. 

TK. Kada šios lėšos pasieks Tauragę? 

A.P. Šią savaitę turėtų patvirtinti. Kol kas atsakymo dar negavome.  

TK. Gal mes negerai supratome – jei miestui ir kaimui preliminariai teks po 600 tūkstančių eurų, o jūs sakėte, kad mieste išasfaltuoti 1 kilometrą gatvės kainuoja 1 milijoną eurų, tai tų lėšų neužteks nė kilometrui išasfaltuoti? 

A.P. Tai taip. Ir tai, jei nėra kokių nors ypatingų sąlygų, gatvės kilometrą išasfaltuoti su visomis komunikacijomis – apšvietimu, lietaus kanalizacija šiuo metu kainuoja 1 milijoną eurų.  

TK. Kodėl kaimuose pigiau – 200 tūkstančių eurų? 

A.P. Kaime nereikia kloti lietaus nuotekų tinklų, apšvietimo nedarome, šaligatvių, nėra visokių elektros kabelių iškėlimų. 

TK. O be šios programos keliams asfaltuoti savivaldybė gauna dar iš kur nors lėšų? 

A.P. Ne. Kiekvienais metais savivaldybė truputį prisideda iš savo biudžeto. Dabar tų skaičių nepasakysiu, bet tikrai iš biudžeto išeina pinigų kelių remontui, priežiūrai. Čia nekalbu apie prisidėjimus prie Europos Sąjungos projektų. 

TK. Tai tikėtis, kad šiemet bus labai daug išasfaltuota turbūt būtų nerealu? 

A.P. Labai daug nebus, bet šiek tiek bus išasfaltuota. 

TK. Tačiau Kelių priežiūros programos lėšos skiriamos ne tik asfaltui, jos skirstomos ir kelių remontui, priežiūrai žiemą? 

A.P. Taip, ir žvyravimui, ir žiemos tarnybos darbui užtikrinti, ir apskritai keliams prižiūrėti.

Prisidėtų nebent iš 2 proc.

Kaimų seniūnijų seniūnai, sužinoję, kad šiemet kaimams atiteks kiek daugiau Kelių programos lėšų nei pernai, šypsosi, nors supranta, kad ir truputį padidėjęs finansavimas – tik lašas jūroje. Štai Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška sako, kad seniūnijos žinioje, įskaitant ir smulkius pavienius keliukus, yra apie 300 km kelių ir visi priešrinkiminiai politikų pažadai greičiausiai liks tik pažadais – pinigų yra tiek, kiek yra. 

– Mūsų seniūnija per metus keliams asfaltuoti ir prižiūrėti gauna apie 120 tūkstančių eurų. Tų pinigų, žinoma, kad neužtenka, – sakė J.Samoška. 

Paklaustas, ką seniūnija už šiuos pinigus įstengia nuveikti, seniūnas patikino – prieš dvejus metus su tokia suma dar buvo galima verstis – esą seniūnija išgalėdavo išasfaltuoti, pavyzdžiui, pusę kilometro kurios nors gatvės. Tačiau dabar, kai viskas pabrango, už tuos pinigus padarai labai mažai. Pasak seniūno, seniūnijos žmonės kartu su seniūnaičiais tariasi, kurį kelią reikėtų asfaltuoti pirmiausiai – esą laikomasi nuostatos, kad vienais metais prioritetas skiriamas vienam kaimui, kitąmet – kuriam nors kitam.

Gaurės seniūno Vidmanto Skiriaus nuomonė panaši. Ši seniūnija šiemet planuoja asfaltuoti du galiukus seniūnijos kelių – 300 metrų gatvės Baltrušaičiuose ir trumpą gabaliuką Kunigiškiuose. 

– Mūsų seniūnijos žinioje kelių su visais mažais ūkininkų keliukais priskaičiuojama apie 400 km. Žinoma, kad visų kelių nei kas asfaltuos, nei mes turim galimybę juos visus pažvyruoti. Tas pats ir su vienkiemiais. Juose gyvenantiems žmonėms padėti beveik neįmanoma. Mes skaičiavome, kad 200 metrų lauko keliuko sutvarkymas – pažvyravimas, griovių suformavimas kainuoja apie 16 tūstančių eurų. Tai ir turime apsispręsti – jeigu lėšų turime nedaug, kurią vietą pirma tvarkyti, – kalbėjo seniūnas. 

"

Jei vien mašina žvyro kainuoja apie 300 eurų, tai apie kokį asfaltavimą mes kalbam.

Vidmantas Skirius

"

– Man atrodo, tai visiškai nerealu. Turėjau tokį pokalbį su Stragutės gyventojais. Tai žmonės sako, kad prisidėti prie gatvės asfaltavimo galėtų, pavyzdžiui, iš Gyventojų pajamų mokesčio 2 procentų. Žmonės net neįsivaizduoja, kiek realiai tas kainuoja. Jei vien mašina žvyro kainuoja apie 300 eurų, tai apie kokį asfaltavimą mes kalbam. Štai, pavyzdžiui, pernai keliams žiemą prižiūrėti visai negavome pinigų. Vertėmės patys – pirkom kurą ir valėm, kiek pajėgėm, – kalbėjo V.Skirius.

Gaurės seniūnas pašmaikštavo – kažin ar kada ateis tokie laikai, kai gyvensime kaip Vokietijoje, kur sunku rasti žvyrkelį. Tokia ateitis mums dar tik fantastika.

Skaityti komentarus (19) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras