Atsiskaitė savivaldybės įmonės: pelningai dirbo tik viena(36)

Ramunė RAMANAUSKIENĖ | redaktore@kurjeris.lt

2016-05-20 13:15

Pristatyti ataskaitų penktadienį sukviesti visų penkių savivaldybės kontroliuojamų įmonių direktoriai. Autorės nuotrauka

Ir pasikeitus valdžiai savivaldybės kontroliuojamų įmonių veikla neblizga – penktadienį vietos politikams atsiskaitę visų penkių savivaldybės įmonių direktoriai sukėlė tikrą „širšalą“. Politikai apsimėtė vienas kitą įžeidžiančiomis frazėmis, valdantieji tikino, kad dėl nuostolių kalti buvusieji valdžios vyrai ir moterys. Liberalas Darius Stankus amžiną savo priešininką Praną Petrošių paragino išvis užsičiaupti. Socdemai, politiko teigimu, jau ir taip daug „prisidirbo“. Paaiškėjo, kad pelno pernai turėjo vieninteliai „Dunokai“, didžiausius nuostolius patyrė Tauragės šilumos tinklai.  

„Dunokai“ 

Pirmasis pernai metų veiklos ataskaitą politikams pristatė „Dunokų“ bendrovės direktorius Audrius Mosėjus. 

Pagrindiniai skaičiai:

per metus suteikta paslaugų už 1,2 mln. Eur;

pajamos išaugo 95 tūkstančiais Eur;

įmonės pelnas – 119 tūkstančių Eur;

vidutinis darbuotojų atlyginimas – 517 Eur, neatskaičiavus mokesčių.

„Dunokai“ – vienintelė savivaldybės kontroliuojama įmonė, 2015-uosius baigusi pelningai. Gauti pelno bendrovei padėjo vienas neblogas sandoris – atliekas Tauragės rajone šiuo metu iš gyventojų surenkančiai „Ekonovus“ įmonei parduoti atliekų konteineriai. Jei ne jis, pelnas būtų mažesnis – kiek per 20 tūkstančių Eur.

Socdemas Viktoras Kovšovas išreiškė pastebėjimą, kad nepažįsta savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdybų pirmininkų ir narių, bent jau pirmininkus pasiūlė pakviesti į artimiausią tarybos posėdį. Jo kolega Pranas Petrošius antrino, esą kai kurie įmonių valdybų nariai atvažiuoja ir išvažiuoja, niekas net nespėja su jais susipažinti. Konservatorius Antanas Stankus išreiškė nuomonę, kad kviesti valdybų narius į tarybos posėdį būtų „perteklinis“ sprendimas, o liberalas Darius Stankus pasiūlė socialdemokratams „pasigūglinti“, esą su Tauragės savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdybų nariais jie galėtų susipažinti tokiu būdu. Tačiau V.Kovšovas sakė norįs žmoniško, ne internetinio bendravimo.

„Dunokų“ direktorius A.Mosėjus pripažino, kad šių metų pelnas įmonės veiklos gerėjimo nerodo.

– Mūsų veikla mažėjanti, stengiamės trauktis, nelaimėjome keleto konkursų. Gyvename tik iš konkursinės veiklos. Mums jokių privilegijų nėra, – politikams kalbėjo A.Mosėjus.

Tauragės autobusų parkas

Pagrindiniai Tauragės autobusų parko 2015 metų skaičiai:

dirba 67 darbuotojai;

2015 metais Tauragės autobusai nuvažiavo 1,5 mln. km;

pervežė 700 tūkstančių keleivių, kurių pusė – turintys lengvatas;

įmonės 2015 metų nuostolis – 8000 Eur;

įmonės pajamos per metus – 1 mln. Eur;

kelią skinasi Tauragės autobusų parko siuntų skyrius – per metus pervežė siuntinių už 30 tūkstančių Eur;

vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas – 550 Eur, neatskaičiavus mokesčių.

Tauragės autobusų parko direktorius Rimantas Martinavičius pasiguodė, kad neišgali įsigyti naujų autobusų, kol kas neįvesta ir atsiskaitymo už autobusų bilietus banko kortelėmis sistema. Tačiau, pasak R.Martinavičiaus, įmonės remonto bare dirba jaunas profesionalus kolektyvas, per metus neįvyko autobusų avarijų, darbuotojai nepatyrė traumų. Svarstoma naujovė iš rajono mokyklų perimti mokyklinių autobusų parką. Tačiau šiuo atveju reikia politinio sprendimo.

„Tauragės vandenys“

Ši savivaldybės bendrovė vienintelė iš visų penkių, per keletą pastarųjų metų įgyvendinusi daugiausiai Europos Sąjungos finansuojamų projektų.

Pagrindiniai skaičiai:

Europos Sąjungos projektų įgyvendinta už beveik 7 mln. Eur: pastatyti dumblo valymo įrenginiai, už 2,3 mln. Eur atlikta Tauragės vandentiekio stoties renovacija. Įgyvendinus pastarąjį projektą Tauragės geriamajame vandenyje nebeliko geležies;

240 tūkstančių Eur investuota į nuotekų tinklus;

pagal projektų reikalavimus prie nuotekų tinklų liko prijungti 212, prie vandentiekio – 240 būstų;

prie nuotekų tinklų šiuo metu yra prisijungę 91,8 proc., prie vandentiekio – 85,5 proc. namų ūkių;

įmonės nuostolis – 100 tūkstančių Eur.

Nuo šių metų gegužės 1 d. Tauragėje kilo vandens kaina. Pasak E.Anulio, Tauragė vandens kainų lentelėje yra maždaug per viduriuką – 26-ta iš 50-ties vandenviečių.

– Šitiek daug investuota. Kada Tauragės žmonės pajus šių investicijų naudą ir kada Tauragėje vanduo pradės pigti? – įmonės vadovo paklausė tarybos narys V.Kovšovas.

Kolegai situaciją bandė paaiškinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis. Jo nuomone, „Tauragės vandenys“ pelno negali turėti, nes tai reikštų, kad įmonė pelnosi iš gyventojų.

E.Anulio nuomone, įmonė gyvens geriau ir dirbs pelningai, kai Tauragėje atsiras daugiau tokių investuotojų, kaip Vilkyškių pieninė, nes europinės investicijos reikalauja kofinansavimo – šiam reikalui paimtos paskolos, o grąžintinos sumos esančios milžiniškos. 

Tauragės butų ūkis

Nuostolingai pernai metus baigė ir Tauragės butų ūkis – nuostolis pernai siekė apie 40 tūkstančių Eur.

Pagrindiniai įmonės pateikti skaičiai:

įmonė administruoja 230 daugiabučių;

2015 metais atnaujinta 19 namų (bendra projektų vertė – 15 mln. Eur);

vidutinis darbuotojų atlyginimas – 525 Eur neatskaičiavus mokesčių;

dirba 65 darbuotojai.

Pasak bendrovės direktorės Editos Vaitkutės-Zinkės, įmonę skandina nuostolinga miesto pirties veikla. Pranas Petrošius nustebo, kodėl taip yra, nes Šilalėje veikia baseinas, kuriame yra ir pirtys. Jiems esą apsimoka, o mums ne. E.Vaitkutė-Zinkė konstatavo – sauna Tauragėje kaitinama elektra, vandens sunaudojama daug, todėl ir nuostolis. Bendrovė siūlys valdybai nuspręsti trumpinti pirties darbo laiką.

– Man jau atsibodo kalbėti apie tą patį. Pernai buvo tos pačios kalbos. Kur sprendimai? – pyktelėjo V.Kovšovas.

Deja, sprendimų kol kas nėra.

Kilo klausimas dėl vieno labiausiai renovacijos reikalingo daugiabučio atnaujinimo – Dariaus ir Girėno g. 38, garsiojo devynaukščio prie autobusų stoties. Pasaka čia be galo. Namą ketinta renovuoti, tačiau net penkis kartus Tauragės butų ūkis skelbė darbų rangos konkursą, neatsirado nė vienos įmonės, kuri norėtų šį namą atnaujinti. Dabar parama renovacijai sumažėjo iki 35 procentų. Esą kol bus sutvarkyti dokumentai, ji gali ir dar mažėti. Todėl daugiabučio ateitis neaiški – jo sienos suskilusios, gyventi ten ne malonumas.

Tauragės šilumos tinklai

Karščiausios diskusijos kilo nagrinėjant Tauragės šilumos tinklų veiklos ataskaitą. Šios įmonės nuostolis didžiausias – 148 tūkstančiai Eur.

Pagrindiniai įmonės skaičiai:

2015 m. pasikeitė 3 direktoriai;

per metus parduota 66 000 kWh šilumos – tai mažiausias kiekis Tauragės šilumos tinklų istorijoje;

dirba 70 darbuotojų;

įmonė turi 1,4 mln. Eur skolų. 

Ataskaitą pristatęs Tauragės šilumos tinklų direktorius Mindaugas Nevardauskas aiškino, kad tiek nuostolių įmonė patyrė ne dėl jo kaltės – dėl privalomo nurašyti turto, atleistiems darbuotojams išmokėtų kompensacijų ir rekordiškai šiltos žiemos. Direktorius mano, kad 2016 m. įmonė baigs pelningai.

Valdantieji negailėjo pagyrų įmonės vadovui, nors nuostoliai ir dideli, šilumos kaina sumažėjo. Šiuo metu ji patenka į mažiausių kainų penketuką šalyje.

Tačiau opozicija papriekaištavo, kad šilumos kaina mažėja visoje Lietuvoje, esą kitose savivaldybėse ji sumažėjo gerokai daugiau negu Tauragėje.

Pasak P.Petrošiaus, Tauragės šilumos tinklai pernai buvo labiausiai įvairių pertvarkų paliesta įmonė. Jis pateikė intriguojančių duomenų. Matyt, prieš ateidamas į posėdį, tuo pasidomėjo specialiai.

– Mano žiniomis, iš 70 įmonės darbuotojų 36 dirba administracinį darbą. Ar ne per daug? Ir įdomu, kodėl valdyba direktoriui nustatė kuro limitą, dvigubai didesnį nei ankstesniajam direktoriui? Be to, mano supratimu, jūs neteisėtai nustatote šilumos kainas, todėl, kad kainų dedamąsias kasmet tvirtinti turite teikti tarybai. Paskutinį kartą taryba kainų dedamąsias tvirtino 2014 metų rugsėjį. Kodėl to nedarote? – klausė P.Petrošius.

M.Nevardauskas sakė, kad darbo reikalais važinėja asmeniniu automobiliu, numatytas kuro limitas jam nėra didelis – 150 litrų per mėnesį, namo į Kauną jis važinėjantis savo lėšomis. O dėl kainų dedamųjų tvirtinimo nieko negalėjo pasakyti. Matyt, nežinojo.

V.Kovšovas M.Nevardauską palygino su ankstesniuoju direktoriumi – vilniečiu Rimantu Šerkšnu. Jo nuomone, M.Nevardauskas geresnis – „bent jau nevaro tarybos narių ir nesikolioja“, tačiau nutyli, kiek bendrovė išleidžia teismams ir juristams.

Direktoriui pristačius būsimus projektus, atsakius į klausimą, kodėl nuspręsta nebestatyti naujo katilo, kaip reikiant apsižodžiavo P.Petrošius ir D.Stankus. P.Petrošiui drėbtelėjus, kad M.Nevardauskas „pridirbs ir išvažiuos“, D.Stankus rėžė:

– Tai jūs prisidirbę čia šitiek metų sėdit. Užsičiaupkit.

Šiais gražiais žodžiais posėdis ir baigėsi.

Savivaldybės įmonių 2015 metų veiklos ataskaitas taryba tvirtins kitą savaitę.

Skaityti komentarus (36) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras