Vaikų auklėjimo „per prievartą“ pamokos – iš odontologės lūpų(42)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2015-02-25 10:33

„Tauragės kurjerio“ archyvo asociatyvi nuotrauka

Apsilankymas pas odontologą ne vienam asocijuojasi su baime. Juk vaikystės pasakoje apie Daktarą Aiskaudą net ir bebaimis plėšikas Barmalėjus bijojo vienintelio dalyko – dantų gręžimo. Kaip prikalbinti mažametį pacientą odontologo kabinete atverti burną? Garsiai šaukti, grasinti ir taikyti prievartą? Tokius odontologės Aušros Sudeikytės metodus teigia patyrusi tauragiškė J.S. Anot moters, apsilankymo „Anadentos“ odontologijos klinikoje metu jos šešiametis sūnus patyrė neapsakomą stresą, o ji – šoką. Odontologė A.Sudeikytė ginasi, kad mažojo paciento mama istoriją tiesiog „išpūtė“.

Mama: išsižioti vertė šauksmu ir grasinimais

Vasario 19-ąją šešiamečiam tauragiškės J.S. sūnui Juliui (vardas pakeistas) suskaudo dantuką. Moteris berniuką nuvedė į Gedimino g. įsikūrusią „Anadentos“ kliniką. Iš pradžių vaikas nesimuistė ir leido dantuką gręžti. Tačiau pajutęs skausmą, tapo nekantrus. Odontologė Laura nusprendė perduoti pacientą kolegei –„Anadentos“ klinikos direktorei odontologei Aušrai Sudeikytei.

– Gydytoja Aušra paaiškino, kad turiu palaukti už durų, esą tuomet niekas neblaškys vaiko dėmesio. Be to, turėjau pasirašyti raštą, kuriuo leidau, kaip išsireiškė Sudeikytė, prieš savo vaiką naudoti prievartą. Rašte žodžio „prievarta“ nebuvo. Čia ji taip išsireiškė, prievarta įvardydama galvytės, kojų palaikymą. Dar skambinau vyrui, klausiau, ar pasirašyti, ar normalu. Bet odontologė aiškino, kad mano mažyliui gali prasidėti uždegimas, supūliuoti žandas, kad reikia gydyti. Kuri mama neišsigąstų? Sutikau, pasirašiau, – istoriją pasakojo J.S.

Tačiau net ir būdama už durų mama girdėjo tai, kas vyksta kabinete. Kaip negirdėsi, kai, anot jos, odontologė Aušra ant mažojo paciento šaukė taip, kad būtų girdėję ir praeiviai gatvėje.

– Iš pradžių klausė sūnaus vardo, bet mano mažylis tylėjo. Vėliau jis pravirko ir ėmė kviestis mane. Gydytoja šaukė ir sakė, kad ji čia vadovauja: „Neateis mama. Šauksi tu, šauksiu ir aš. Garsiau. Jei neklausysi, pakviesiu dėdę, kuris gali padaryti dar skaudžiau“. Argi vaikas nusiramins, kai jam grasinama? Sūnus visad su savimi nešiojasi meškutį. Girdėjau, kaip prašė paduoti jį, bet gydytoja atkirto to nedarysianti, – kas dėjosi už kabineto durų, papasakojo J.S.

Visą straipsnį galite perskaityti elektroninėje versijoje (Nr. 15).
Skaityti komentarus (42) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras