Šaltis vargšus gena į ligoninę (4)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2014-02-02 15:56
Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka

Kaip sako administratorė, Nakvynės namų gyventojai – senukai. Autorės nuotrauka

Nors lauke spaudžiant keliolikos laipsnių šalčiui Nakvynės namų gyventojams suteikiama galimybė likti viduje ir dienos metu, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos ir norinčių čia pasislėpti nuo šalčio nepadaugėjo, o ligoninės administracija griebiasi už galvos: į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių ėmė plūsti benamiai ir senukai. Pirmieji todėl, kad neturi kur sušilti, antrieji neturi kas juos slaugytų ilgais ir niūriais žiemos vakarais.

Prasmunka į ligoninės palėpę

 

Kaip pasakojo Alfredas Oras, Tauragės ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas, nukritus temperatūrai vis daugiau benamių nori valandą ar pusdienį praleisti ant šiltų skyriaus krėslų.

– Išprašomi jie rėžia tiesiai šviesiai: „Niekur neisiu, jūs manęs negalite išvaryti į tokį šaltį, aš stogo neturiu“, – medikams reiškiamas benamių pretenzijas nusako A.Oras. – Suprantate, mes ne socialinė įstaiga, kad galėtume jais rūpintis, mes teikiame medicininę pagalbą. Be to, jie būna nevalyvi, kai kurie ir parazitų turi. Mūsų kolektyvas beveik visas moteriškas, o užsukantys benamiai neretai būna išgėrę ir agresyvūs. Žinoma, dalis jų ateina skųsdamiesi tam tikrais negalavimais, tačiau jų ligos būna įsisenėjusios, sukeltos ilgalaikio alkoholizmo. Pikta, kad tomis ligomis jie susirūpina būtent orams atšalus, kodėl jie savo sveikata nesirūpino anksčiau? Pasitaiko, kad benamiai prasmunka ir įsigudrina laiką leisti kitose ligoninės patalpose. Nekartą teko krapštyti ligoninės 4 aukšto palėpėje nakčiai įsikūrusius gyventojus.

 

„jie nenori šiltų lovų“

 

Tačiau, vedėjo pastebėjimu, užuovėjos ligoninėje prašančių benamių kasmet mažėja.

– Nežinau, gal bėgant metams dalis jų išmirė. Būtų įdomu patyrinėti statistiką, ar benamių mirtingumas didėja, – susidomėjo A.Oras.

Kad benamių mažėja, tvirtina ir Nakvynės namų administratorė Jovita Černeckienė. Šiuo metu namuose gyvena 20 savo namų neturinčių asmenų, tačiau per didžiuosius sausio šalčius įstaigą pasiekė tik trys nauji nuo šalčio besislepiantys benamiai.

– Būna, atveža policija, žmogus praleidžia naktį, o ryte pabėga – nenori likti nakvynės namuose. Jie žino, kad pas mus jiems teks laikytis tam tikros tvarkos, kad mes raginsime registruotis darbo biržoje. Benamiai nori laisvės – jie nenori namų, nenori šiltų lovų. Dauguma pas mus gyvenančių – seni, o jei darbingi, tai gauna pašalpas ir už jas atidirbinėja visuomenei naudingus darbus.

 

Nakvynės namuose – pastovūs gyventojai

 

Šių eilučių autorei teko su keletu Nakvynės namų gyventojų susipažinti. Viename penkiaviečiame kambaryje, šiltose lovose laiką leido judėjimo negalią turintis Antanas, pensinio amžiaus buvęs kalinys Romas ir aštuoniasdešimtmetis Petras. Romas sakė esąs vienas seniausių Nakvynės namų gyventojų. Prieš septyniolika metų iš kalėjimo paleistas vyras gyvendavo arba laikinų sugyventinių, arba nakvynės namuose.

Petras pasakojo prieš keletą metų Nakvynės namuose atsidūręs, kai mirus žmonai jo podukra pareiškė pretenzijas į motinos namą. Vyrai džiaugiasi geromis gyvenimo Nakvynės namuose sąlygomis – pastate po rekonstrukcijos tapo dar komfortiškiau gyventi, čia jauku ir šilta, lovos patogios. Maistu pasirūpina Nakvynės namų administratorė: už Antaną ir Petrą produktus nuperka, Romas pats nusiperka. Visi trys vyrai sakė nesugebantys ruošti maisto, tad valgo pusgaminius, konservuotą maistą. Romas mirktelėjo akį kartais randantis kokią malonią Nakvynės namų gyventoją, kuri jį palepina šiltais pietumis.

 

Dauguma ligonių – senyvo amžiaus

 

Kaip pasakojo A.Oras, ligoninėje šiuo metu besigydančiųjų dauguma – senyvo amžiaus pacientai.

– Šiuo metu visi ligoninės skyriai pilni. Dauguma čia pateko dėl lėtinių ligų paūmėjimo. Manau, kad tam įtakos turi gamtos faktoriai: dienos trumpos, ilgi tamsūs vakarai, lauke šalta. Nėra dominuojančios patologijos, dažnesnės kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligos. Šiuos negalavimus patiriantys galėtų sveikti ir namie – jiems tiesiog reikia priežiūros ir globos, deja, beveik visi besigydantys senyvo amžiaus ligoniai neturi artimųjų – jų vaikai užsienyje, – sakė A. Oras.

Skaityti komentarus (4) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras