Verslo kelias – ne rožėmis klotas (2)

Birutė SLAVINSKIENĖ | birute@kurjeris.lt

2014-01-05 14:08
Renaldo Malycho nuotrauka

Buvusio paukštyno teritoriją „gimtąja“ gali laikyti daugybė verslo įmonių. Renaldo Malycho nuotrauka

Iš aukštų tribūnų girdime, kad šalies ekonomika sparčiai auga, tačiau tų, kurie iškrenta iš to „greitėjančio traukinio“, irgi nemažai. Šiemet per sausį–lapkritį šalyje bankrutuojančiomis tapo 1244 įmonės, tuo pat metu pernai – 1200 įmonių, teigia įmonių kredito riziką vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, remdamasi Registrų centro duomenimis. Daugelis įmonių, kažkada klestėjusios, susiduria su sunkumais, kai priėjus kryžkelę tenka pasirinkti, kuriuo keliu pasukti: ar nuleisti rankas ir pasiduoti, kovoti toliau ieškant būdų išgelbėti įmonę, o galbūt rinktis kokį kitą kelią.

 

Laikai keičiasi

Tauragė kažkada garsėjo kaip industrinis ir verslumo miestas. Čia verslininkai užsiėmė kuo įvairiausia veikla. Kiti miestai mums galėjo tik pavydėti. Be populiaraus naudotų automobilių verslo, pramoniniame rajone buvo gaminami ne tik puikūs mėsos gaminiai, bet ir ledai, perdirbami žuvų produktai, gaivieji gėrimai. Garsėjome plytų cechais, o užsisakyti baldų žmonės traukė iš visos respublikos. Tačiau laikai keičiasi, ir ekonominio sunkmečio nualintus verslus keičia nauji. Taip nuo verslo arenos dingo „Hefaisto kalvė“, „Grailis“, „Telga“, „Note“, „Baltoji snaigė“, „Nomera“ ir kai kurios kitos, sunkumai neapleidžia „Lignesos“, „Stragutės mėsos“, pasukusių restruktūrizacijos keliu, net į televizijos laidą pagalbos yra tekę kreiptis sparčiai augusiai, o vėliau sunkumų patyrusiai baldų gamybos įmonei „Alantas“, užtat sparčiai iškilo ir savo plėtros mastais stebina „Modest“, „Egersund Net“ ir kt.

Klestėti svajoja visos įmonės. Kas lemia, kad vienos sugeba įveikti sunkumus, o kitos suklumpa? Kas joms pakiša koją?

Verslo kelias – duobėtas

Septyniolika metų gyvavusią Tauragės ledų ir žuvies įmonę „Baltoji snaigė“ bankrotas ištiko 2009 m. Darbo tada neteko per 60 tauragiškių. Pasak žiniasklaidos, tuo metu bendrovės skolos siekė beveik 8 mln. litų. Esą pinigų ėmė trūkti, nes pagaminta produkcija pernelyg lėtai buvo parduodama. Įmonės savininkai nuo 2002 m. į jos modernizavimą investavo keliasdešimt milijonų litų. Vidutinė bendrovės apyvarta per metus siekė apie 6 mln. litų. Tačiau uždirbtus pinigus tekdavo atiduoti kreditoriams.

„Tauragės kurjerio“ žiniomis, neseniai įmonės pastatus nupirko „Vilkyškių pieninės“ padalinys „Modest“, juose ketinama įrengti gamybos cechus, nes įmonė ketina plėstis.

Garbinga praeitimi garsi „Keramika“, savo gamintomis plytomis ir vamzdeliais kažkada aprūpindavusi kone visą Sovietų Sąjungą, dar prieš keletą metų didžiavosi, kad iš Tauragėje gamintų plytų statomi valdovų rūmai, jau keletą metų nieko nebegamina, prekiaujama tik įvairių bendrovių statybinėmis medžiagomis. UAB „Tauragės keramika“ priklauso septynių statybines medžiagas gaminančių ir parduodančių įmonių grupei, kurias valdo dešimt metų gyvuojanti UAB „Simpras“, įsikūrusi Varėnos rajone, Matuizuose. Įmonės vadybininkas Vakarų Lietuvai „Tauragės kurjeriui“ pasakojo, kad nutraukus statybinių medžiagų gamybą įmonėje vyksta tik prekyba. Į klausimą, kokia „Tauragės keramikos“ ateitis, jis atsakė:

– Esame nusiteikę pastatus parduoti, jei atsirastų pirkėjas...

Pasak rekvizitai.lt, šiuo metu įmonė turi 7 darbuotojus, „Sodrai“ šiuo metu skolinga 7,35 Lt.

Virš AB „Telga“, veikusios daugiau nei 20 metų ir gaminusios spausdintąsias plokštes radioelektronikos pramonei, bankroto debesis užslinko pernai metų pradžioje. Įmonė skelbėsi esanti spausdintųjų plokščių gamybos lyderė Baltijos šalyse, apie 70 procentų gaminių eksportavo į Europos Sąjungos rinką ir Azijos šalis. Prieš ketverius metus įmonė turėjo apie 110 darbuotojų.

Pasak rekvizitai.lt, šiuo metu įmonei vykdoma bankroto procedūra – bankroto byla iškelta pernai balandį.

Patalpose šeimininkauja kiti

Tas pats interneto tinklalapis skelbia, kad Švedijos koncerno „Note“ įmonė UAB „Note Tauragė“, kurioje kažkada dirbo apie 200 darbuotojų, o pagrindinė veikla buvo elektroninės įrangos, mobiliųjų telefonų, ir elektros instaliacijos gaminiai, šiuo metu beturi vieną darbuotoją.

Tada įmonės direktorė sakė, kad įmonė uždaroma, nes šiuo metu koncernas jaučia darbo jėgos perteklių. Tai susiję su ekonomine krize.

Gamyklą netrukus po jos uždarymo įsigiję verslininkai pakeitė įmonės pavadinimą į UAB „Forte Tauragė“, investavo į pastato atnaujinimą, modernizavo šildymo sistemą, pritaikė komercinei prekybinei veiklai ir tikisi pritraukti rimtų verslų. Ir išties – komercinė nuoma Tauragėje gyvėja, pirmajame aukšte jau įsikūrė automobilių dalių prekybos tinklo parduotuvė, įrankių ir darbo drabužių, stogų, baldų pardavėjai.

„Nomera“, prekiavusi maisto produktais, remontavusi automobilius, irgi įrašyta tarp tų, kuriems vykdoma bankroto procedūra, įmonės skola „Sodrai“, pasak rekvizitai.lt, – 12 689,71 Lt skola. Nutartis iškelti bankroto bylą priimta šiemet gegužės 27-ąją.

Bando įveikti sunkumus

UAB „Alantas“, ilgus metus garsinusi mūsų kraštą kokybiškais baldais, prieš krizę metėsi ir į kitus verslus. Deja, matyt, jie buvo nelaiku, nes per krizę įmonė patyrė didelių sunkumų. Vis dėlto šiemet, panašu, šviesa tunelio gale jau matyti. Įmonė rado partnerių užsienyje ir kone 60 proc. produkcijos gamina užsienio rinkai, daugiausia – Skandinavijos šalims, be to, atsisakė savų baldų prekybos salonų ir visas jėgas sutelkė tik į gamybą.

Paklaustas, ar įmonė jau įveikė sunkumus, jos vadovas Juozas Kniukšta buvo atsargus:

– Jei viskas gerai bus ir sausį bei vasarį – sunkiausius baldininkams mėnesius, galėsiu atsakyti teigiamai.

Pirmosios restruktūrizacijos kregždės

Lapkričio 15 dieną Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą dėl kitos kadaise klestėjusios bendrovės likimo – „Stragutės mėsai“ iškelta restruktūrizavimo byla. Šio žingsnio įmonė griebėsi, siekdama išvengti bankroto.

UAB „Stragutės mėsa“ direktorius Arvydas Armonas į teismą dėl įmonės restruktūrizacijos kreipėsi po visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo. Jo metu nuspręsta, kad finansinių problemų kamuojamai įmonei gali padėti tam tikras laikotarpis, kai ji galės dirbti nemokėdama įsiskolinimų.

Pasak direktoriaus, bendrovė turi pradelstų skolų ir neįstengia atsiskaityti. Tačiau jis įsitikinęs, kad padėtis nėra beviltiška – skolos įmonei siekia 200–300 tūkstančius litų. Šiuo metu Lietuvos teismuose nagrinėjamos keturios bylos siekiant skolas prisiteisti.

– Labai gaila, bet praėję metai įmonei buvo pragaištingi, dirbome nuostolingai. Todėl norėdami atsiskaityti su kreditoriais ėmėme pinigus iš apyvartinių lėšų. Tačiau šiemet, įvertinus pirmojo pusmečio rezultatus, galime teigti, kad situacija pasikeitė: dirbome pelningai. Todėl turime vilties, kad per keletą metų mums pavyks stabilizuoti padėtį ir išlikti rinkoje. Jeigu teismas pritars mano prašymui, per pusmetį parengsime restruktūrizavimo planą. Tikimės, kad įmonė vėl atsistos ant kojų per 2–4 metus, – prieš mėnesį „Tauragės kurjeriui“ sakė A.Armonas, neslėpdamas, kad teks „veržtis diržus“.

O tai reiškia, kad daliai darbuotojų gresia atleidimas. Skaudžiausias kirtis teks Logistikos skyriui. Iki šiol bendrovė turi 12 specialiųjų automobilių ir išlaiko tiek pat vairuotojų, moka už juos mokesčius.

Neseniai restruktūrizacija padvelkė ir dar vienoje Tauragės įmonėje – UAB „Lignesa“. 1995 m. įkurta Jono Dungveckio prekybos firma „Lignesa“, 2003 m. rugpjūčio 1 d. reorganizuota į UAB „Lignesa“ turi filialus Vilniuje ir Alytuje, prieš dešimtmetį gautas ES kokybės sertifikatas, suteikiantis galimybę eksportuoti produkciją į ES šalis. Ji buvo pripažinta geriausia Tauragės rajone.

Nuo įkūrimo pagrindinė įmonės veikla – žuvų ir žuvų produktų paruošimas, perdirbimas ir konservavimas.

UAB „Lignesa“ turi ir dukterinę įmonę UAB „Taurų žuvys“, įkurtą 2009 m. ir besiverčiančią žuvų auginimu.

Interneto portalas rekvizitai.lt praneša apie 84 668,4 lito įmonės įsiskolinimą „Sodrai“. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, gruodžio 2 dieną UAB „Lignesa“ skola valstybės biudžetui sudarė 310 390,10 Lt.

Redakcijos duomenimis, 1995 metais J.Dungveckio įkurta įmonė neseniai pradėta pardavinėti. Pirmiausia parduotos „Taurų žuvys“. Šią įmonės dalį esą nupirko 1995 m. Gabšių kaime (Raseinių r.) įkurta žuvininkystės įmonė „Norvelita“.

Per 2013 m. iki vakar UAB „Lignesa“ atsakovė dėl skolų buvo 14-oje civilinių bylų. „Sodros“ duomenimis, vakar „Lignesoje“ dirbo 166 apdrausti asmenys.

Lemia vidinės priežastys

Tauragės apskrityje dirbantis įmonių bankroto administratorius Juozas Žvirblis „Tauragės kurjeriui“ negalėtų pasakyti, kad bankroto bylų labai daugėtų ar mažėtų.

– Kasmet turiu 20–24 bylas, šiemet turiu 20, – „Tauragės kurjeriui“ teigė J.Žvirblis.

Įmonių bankroto administratorius pastebėjo tendenciją, apskritai bankroto bylos „smulkėja“ – kitaip sakant, bankrutuoja vis smulkesnės įmonės. Antai šiuo metu jis administruoja vienos statybos įmonės ir vienos parduotuvės bankroto bylas.

– Stambesnės įmonės vis dažniau bando eiti restruktūrizacijos keliu, o štai mažosioms nelieka nieko kito, tik bankrutuoti. Ypač tai aktualu prekybos įmonėms. Jas vis labiau išstumia didieji prekybos tinklai. Jos bando ieškoti sau nišų, tačiau dažniausiai neišsilaiko. Viena parduotuvė, kurios bylą administruoju, dar bandė kovoti – ėmėsi kitos veiklos, tačiau vis tiek atsidūrė tame pačiame taške, – pasakojo jis.

Paprašytas pakomentuoti, ką mano apie tokias stambias įmones kaip „Lignesa“ ar „Stragutės mėsa“ ištinkančius sunkumus, J.Žvirblis sakė, kad tai nėra išskirtiniai atvejai – įmonės nuolat vystosi ne tiesia linija, o sinusoide. Bet kokiu atveju, pasak jo, problemas lėmė ne kokie nors vyriausybės veiksmai ar bendros ekonomikos tendencijos, o vidinės priežastys.

J.Žvirblis sutinka, kad viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įmonių kūrimosi stadijoje, svarbiausias dalykas buvo pasitikėjimas žmonėmis, taigi buvo reikalingi savi žmonės – giminės, draugai, o dabar verslas išaugo į kitą stadiją ir kur kas svarbiau tapo ne pasitikėjimas, o vadyba.

– Kitas dalykas, ar liko Lietuvoj tų vadybininkų, – šyptelėjo J.Žvirblis. – Aš irgi esu nuolat raginamas rengti sau pamainą, paruošiau bent du, bet abu pabėgo – dėl didesnio pinigo išvažiavo į užsienį...

Apie grupinius atleidimus – iš anksto

Darbdaviai privalo pranešti darbo biržai apie numatomus grupinius darbuotojų atleidimus iš anksto. Paklausta, ar šiemet tokių pranešimų Tauragės darbo birža gavo, Darbo išteklių skyriaus paslaugų darbdaviams poskyrio vedėja Gintarė Stulgienė pasakojo, kad šiemet apie atleidžiamus darbuotojus buvo pranešusios ne pramonės įmonės, o dvi mokyklos: Baltrušaičių mokykla ketino atleisti 25, o Sartininkų – 29 žmones. Vis dėlto daugelis jų be darbo neliko – į darbo biržą ieškodami darbo kreipėsi tik du žmonės.

G.Stulgienė sakė, kad sužinoję, jog UAB „Lignesa“ susiduria su sunkumais, jie susisiekė su įmone. Tačiau apie atleidžiamus darbuotojus ji kol kas nepraneša. Viliamasi, kad to neprireiks – ją išgelbės restruktūrizacija. Pasak G.Stulgienės, šiuo metu nė viena Tauragės įmonė nėra informavusi, kad ketina atleisti darbuotojus.

– Tačiau, be abejo, tai gali pasikeisti kiekvieną akimirką, – pridūrė ji.  

Skaityti komentarus (2) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras