Tauragėje – konservatorių fiasko(8)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2014-01-27 17:57
Valdo Šarakvaso nuotrauka

Andrius Kubilius nepasikuklino kritikuoti regionų politiką, versdamas merą Praną Petrošių ne kartą atsidusti. Valdo Šarakvaso nuotrauka

Tikriausiai rajono savivaldybėje tokios politinės aistros, kokios, sausio 17 d. viešint Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovams, dar nėra virusios. TS-LKD partijos inicijuota diskusija apie ekonomikos gerinimą regionuose ne padėjo konstruktyviai padiskutuoti, o virto tikrų tikriausia tragikomedija. Pasisakyti trokštantys žygaitiškiai pertraukinėjo pranešėjus, ekspremjeras Andrius Kubilius juokėsi, o rajono meras Pranas Petrošius ir Antanas Stankus niekaip neišsiaiškino, kuris kaltas dėl to, kad į mūsų regioną niekaip neateina dosnūs investuotojai.

Apie skirtumus tarp didmiesčių ir regionų

 

Kaip susitikimo pradžioje sakė Agnė Bilotaitė, TS-LKD pirmininko pavaduotoja ir diskusijos moderatorė, diskusija buvo skirta pasidalinti su visuomene įžvalgomis apie galimą ekonomikos atgaivinimą, investicijų pritraukimą į regionus. Anot politikės, ateityje tai turėtų būti atspirtis inicijuojant naują regioninės politikos įstatymo projektą.

Diskusijos pradžioje savivaldybės meras Pranas Petrošius išsakė bendrus faktus apie Tauragę, TS-LKD partijos pirmininkas A.Kubilius akcentavo, jog būtina stiprinti regionų plėtrą, A.Bilotaitė dėstė apie tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir regionų didėjančią atskirtį. Įvardytas šį reiškinį nusakantis apibrėžimas „Dvi Lietuvos“. Anot politikės, didmiesčių ir mažesnių regionų skirtumai reiškiasi daugybėje gyvenimo sričių: skiriasi įdarbinimo galimybės, ekonominės veiklos pobūdis, gyventojų amžius, kultūrinės veiklos pasirinkimo galimybės, infrastruktūros kokybė ir net vidutinis darbo užmokestis (Vilniuje jis – 2500 litų, Tauragėje – tik 1670 litų). Tiek A.Bilotaitė, tiek kiti diskusijos pranešėjai dėl tokios atskirties negailėjo kritikos neefektyviai regionų politikai: esą, savivaldybės neskatina naujų verslų kūrimosi, nors tai užtikrintų naujų darbo vietų atsiradimą, ir nesirūpina investicijų pritraukimu vadovaujamose teritorijose.

 

Siūlė Lietuvą padalinti į 5 apskritis

 

Be to, anot A.Bilotaitės, regionų politikai ES paramą nukreipia miestų viešųjų erdvių, apleistų teritorijų, pastatų atnaujinimui, tačiau nenumato, ar iš to bus pasiekta kokios nors naudos, ar bus pritraukti investuotojai. Kita vertus, kaip teigė Arnoldas Abromavičius, Lietuvos atstovas ES institucijose regionų plėtrai, skiriamas ES finansavimas 2007–2013 m. buvo numatytas neįvertinant atskirų regionų poreikių – visiems regionams buvo numatytos tos pačios priemonės ir tas pats kofinansavimo procentas. Kitaip tariant, vieno regiono paramos likučio nebuvo galima nukreipti kito regiono numatytiems prioritetams finansuoti. Kaip vieną problemos sprendimo būdų A.Bilotaitė išsakė svarstymą mažinti regionų skaičių šalį suskirstant į 5 apskritis: Žemaitiją, Aukštaitiją, Mažąją Lietuvą, Suvalkiją ir Dzūkiją. Anot politikės, stambesniems regioniniams vienetams ES skirtų didesnę paramą.

 

Investicijų pritraukimas žygaitiškiams nepatiko

 

Tokie pasvarstymai gerokai suerzino žygaitiškius. Pastarieji, po 2 valandų pranešėjų pasisakymų nesulaukę, kada atvykėliai iš Vilniaus leis ir jiems įsitraukti į diskusiją, vis labiau irzo. Salėje vienas kitas nekantruolis ėmė laidyti replikas apie tai, kad pranešėjai rezga, kaip parduoti Lietuvą, negerbia regionų „mažiausiųjų“ – kaimo gyventojų ir panašiai. Galiausiai, Petrui Mendeikai, kultūros politikos ekspertui, TS-LKD frakcijos nariui išreiškus nostalgiją kadaise Tauragėje klestėjusiam teatrui, vienas žygaitiškių praradęs kantrybę riktelėjo atvažiuoti į Baltrušaičius ir Skaudvilę pažiūrėti, kokius spektaklius sugeba pastatyti kaime gyvenantieji. Keletas jam pritarė, salėje kilo juoko banga ir šurmulys. Nebaigusį kalbos pranešėją privertę atsisėsti žygaitiškiai dar labiau pašėlo Dainiui Kreiviui, TS-LKD pirmininko pavaduotojui, Seimo nariui, prakalbus apie užsienio investicijų pritraukimo į regionus būtinumą. Jonas Nairanauskas, bendruomenės pirmininkas, nugriaudėjo, esą pranešėjas siūlo parduoti Lietuvą:

– Ar „Chevroną“ įsileisti siūlote?

– Aš kalbu apie paslaugų centrus, – bandė gintis pranešėjas.

– Tu geriau pasakyk, kiek tau iš to į kišenę nubyra? – tęsė J.Nairanauskas.

– O tu ateik, įlįsk į mano kompiuterį ir pasižiūrėk, – nejuokais supyko D.Kreivys.

A.Bilotaitė ėmė vyrus raminti.

Nepamiršęs nuoskaudos dėl pertraukto pranešimo iš pirmos kėdės atsisukęs į J.Nairanauską, replikavo ir kultūros politikos ekspertas:

– Vėl tas nuskriaustas žmogus trukdo diskusijai.

– Prašom nepertraukinėti pranešėjų, – vis garsiau ragino diskusijos moderatorė A.Bilotaitė.

– Kaip aš nepertraukinėsiu, kai tas žmogus vartoja sąvoką „parduoti Lietuvą“, – neatlyžo Žygaičių bendruomenės pirmininkas.

 

A.Kubiliui pasiūlė atsisėsti

 

Apsižodžiavimas buvo pertrauktas, tačiau toli gražu nepasibaigė. A.Bilotaitė dėstė, į kokius teritorinius vienetus galėtų būtų suskirstyta Lietuva ir kad norint to pasiekti reikia konstruktyviai diskutuoti nepasiduodant emocijoms. D.Kairio pastaba, jog savivaldybės daro klaidą, neįsileisdamos užsienio investuotojų, įstrigo žygaitiškių galvose ir į paviršių iškilo sulig Petro Kleinaičio, parašų dėl žemės nepardavimo užsieniečiams rinkėjo, atsistojimu.

– Ką čia susitelksi, kai tas Kreivys kreivai kalba.

– O prie ko čia aš, – kėdėje išsitiesė TS-LKD pirmininko pavaduotojas.

– Aš šiandien visą dieną laksčiau po Lauksargių seniūniją, mėgindamas patikslinti parašus padėjusiųjų duomenis (parašai tų, kurie pasirašydami nurodė tik kaimo pavadinimą, bet nenurodė gatvės, pripažinti negaliojančiais). Kodėl jūs mus taip įžeidinėjate? Mes surinkome tiek parašų, kiek reikia, ar taip sunku patvirtinti? – širdo parašų surinkėjas ant valdžios atstovų.

Salėje kilus nepasitenkinimo šurmuliui A.Kubilius stojosi išeiti.

– O jūs, ponas Andriau, pasėdėkit – aš ir jums klausimą turiu, – tęsė P.Kleinaitis.

– Na ir ačiū Dievui, – ėmė juoktis ir žnektelėjo atgal į kėdę politikas.

Tarp vyrų užvirė diskusija apie tai, verta ar neverta leisti užsieniečiams leisti įsigyti žemės Lietuvoje. Į ją įsiterpė vis daugiau norinčių pasisakyti ir vienas kitą pertraukinėjančių klausytojų. Naudodamasi šurmuliu iš salės galo, kaip pati sakė, „po širdies operacijos“, atskubėjo pensininkė ir, dėstydama rūpimą klausimą, ekspremjerui į rankas ėmė brukti kažkokius savo dokumentus. Šis nurodė kreiptis į pirmojoje salės eilėje sėdintį bendrapartietį Seimo narį Stasį Šedbarą ir, kol į pokalbį įsiterpęs Sigitas Mičiulis dėstė, jog reikia dirvą ruošti ne ateinantiems investuotojams, o gerinti sąlygas mažinant energetinius kaštus esamiems, salės gale atsistojo J.Nairanauskas. Jis pareikalavo tiesioginių seniūno rinkimų, įsakė A.Bilotaitei prieš salę parodyti bendruomenės išleistą knygą, kuri liudija, jog dabartiniai gyventojai savo gabumais ir darbštumu irgi gali pritraukti investuotojus ir subarė politikus netraukti per dantį kontrabanda užsiimančių krašto žmonių, nes esą jie ne iš gero gyvenimo tuo verčiasi (renginio pradžioje kalbėta apie šešėlinę ekonomiką).

Diskusijos metu be eilės ne kartą knietėjo pasisakyti ne vienam pranešėjui ar stebėtojui iš salės.

TS-LKD Tauragės skyriaus narys Antanas Stankus priekaištavo rajono merui, kad jis neprisideda prie verslo puoselėjimo regione, P.Petrošius atšovė, jog pats A.Stankus nesistengia su juo bendradarbiauti, S.Mičiulis kritikavo viešųjų pirkimų sistemą ir valstybės politiką apskritai, Seimo narys Darius Petrošius prašė panaikinti bevizį režimą, o J.Nairanauskas vos kam ištarus žodį „investicijos“ šiaušėsi ir kaltino kalbančiuosius kėsinantis parduoti Lietuvą. Populiariausia diskusijos fraze tapo „Kai tu kalbėjai, aš tylėjau, dabar klausyk“.

Skaityti komentarus (8) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras