Kaustant šalčiui apleistame sandėlyje benamis tyliai laukė mirties(10)

Margarita RIMKUTĖ | margarita@kurjeris.lt

2014-01-28 08:59
Margaritos Pūdžiuvienės nuotrauka

Apleistame pastate buvusiose kareivinėse gyvenęs Romaldas gydytojo apžiūrai nugabentas į ligoninę. Autorės nuotrauka

Gruodį rašėme apie viename apleistų buvusių kareivinių pastatų apsigyvenusį regėjimą prarandantį Romaldą. Praėjus mėnesiui jo gyvenimo sąlygos nepasikeitė. Viskas tik pablogėjo: vyras ne tik nebematė, bet ir nebepaėjo.

 

 

 „Buržuikę“ kuria vis rečiau

 

Gruodžio pradžioje mano pažintis su benamiu buvo nuotaikinga (Romaldas tada pasiteiravus, ką veikia apleistame sandėlyje, sakė saugantis savivaldybės orą). Šį kartą vaizdelis pasitiko kur kas graudesnis. Lauke spaudė apie vienuolikos laipsnių šaltis, į mažytį kambarėlį pro durų plyšius pūtė vėjas, Romaldas gulėjo lovoje apsiklojęs keliomis antklodėmis. „Buržuikėje“ liepsnelė, kaip praėjusį kartą (tada lauke buvo pliusinė temperatūra), neruseno. Vyras pasakė, kad taupo malkas, nes nebegali jų susieškoti – nebepaeina. Prieš porą savaičių jam ėmė skaudėti dešinę koją.

– Ne, nenušalau. Sugalvojau nueiti pasėdėti į stadioną. Nežinau, kas nutiko, bet ėmė stipriai diegti. Nebegalėjau priminti kojos. Grįžau ropomis, – pasakojo Romaldas.

Greta lovos stovėjo dujinis balionėlis, ant kurio vyras verda valgyti. Jei ką prireikia pasiimti ar pakurti ugnį, vyras sėda ant savadarbės kėdutės su ratukais ir nurieda: iki stalo, iki malkų ar į lauką, jei prispiria rimtas „reikalas“.

Puodai buvo tušti, maisto produktų kambaryje nesimatė.

 

Draugas nebegalės pasirūpinti

 

Mums bešnekant į vidų įėjo vyro draugas. Atnešė dešros ir batono. Vyras sakė Romaldą aplankantis kas antrą dieną – atveža malkų, maisto. Sakė, kai draugui pradėjo skaudėti koją, buvo jį į greitąją nuvežęs.

– Atvežiau, įnešiau jį, pasodinau ant kėdės, o ten slaugytojos kad ėmė šaukti „kam mums jūs tokius vežate, kur mums jį dėti?“. Bet jis juk žmogus! Dar mėginau ginčytis, bet jos ėmė grasinti, kad iškvies policiją. Aš išėjau, – pasakojo Valius.

– O manęs taip ir neapžiūrėjo. Elgėsi kaip su kokia kiaule. Aš išsikviečiau taksi ir ropomis išropojau, išvažiavau, – pasakojo Romaldas.

Jo draugas gyvena apie 12 km nuo Tauragės, Reksčiuose. Romaldą sako pažįstantis nuo senų laikų. Brolis su Romaldu dirbo Tauragės keramikos gamykloje.

– Reikia jį gydyti, o jis čia pastips, – piktinosi apgailėtinomis gyvenimo sąlygomis Valius. – Į nakvynės namus jis nenori, manęs neklauso. Aš kitą savaitę išvažiuoju į Angliją – kas juo pasirūpins? Jis čia numirs.

 

Ar vyrui buvo suteikta pagalba – neaišku

 

Iškvietėme greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi medikė apžiūrėjo Romaldo koją,  patikrino kraujo spaudimą, nutarta vežti jį specialisto apžiūrai. Ligonis tvirtino kadaise sirgęs rože (audinius pažeidžiančia infekcine liga).

Priėmimo skyriuje dirbančios slaugytojos pažino Romaldą ir nelabai buvo patenkintos jo apsilankymu. Sakė, jog priimamajame jis pasirodo nebe pirmą kartą, o ankstesnių apsilankymų metu jas koneveikė.

Ar iš tiesų prieš dešimt dienų ligoninės Priėmimo skyriuje jam nebuvo suteikta pagalba, pasiteiravau Irmanto Mockaus, Tauragės ligoninės vadovo. Raštu pateiktame atsakyme tvirtinama, jog paskutinį kartą Romaldas Priėmimo skyriuje lankėsi gruodžio mėnesį. Apie sausio mėnesio vizitą neužsiminta. Romaldo draugas Valius teigė gerai prisimenąs, kad Romaldą į Priėmimo skyrių vežė sausio 15 dieną – tada, kai pastarasis gavo socialinę pašalpą.

 

Apsigyventi Nakvynės namuose nenorėdavo

 

Deja, kai straipsnis buvo parengtas spaudai, dar nebuvo aiškus ir tolimesnis vyro likimas: ar jis bus guldomas į ligoninę, ar teks jį vežti į Nakvynės namus – vyro sveikatos būklę turėjo įvertinti chirurgas.

Kaip sakė slaugytojos, pacientui ir anksčiau buvo siūlyta apsigyventi Nakvynės namuose, tačiau pastarasis kategoriškai atsisakydavo. Šių eilučių autorei jis tvirtino šį kartą gyventi Nakvynės namuose sutinkantis.

Romaldas serga katarakta. Dar kol neskaudėjo koja, jis lankydavosi Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centre pas oftalmologę, svarstė apie akių operaciją. Žinojo apie galimybę į Kauno klinikas nuvykti kartu su ligonius į medicinos įstaigą vežančiu greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Didžiausia bėda, kad Romaldas neturi artimųjų, kurie jį lydėtų. Su žmona išsiskyręs (kaip pats išsireiškė, „per tą deimantinę gerklę“), vaikai gyvena užsienyje. Maistą vyras perka iš 350 litų socialinės pašalpos.

Praėjusį kartą pasirodęs straipsnis apie Romaldą sulaukė įvairių skaitytojų komentarų – vieni smerkė istorijos herojų, kodėl jis nesirūpina savimi, kiti kaltino juo nesirūpinančius vaikus, treti kritikavo sveikatos ir socialinių paslaugų sistemą. Redakcija sulaukė vilniečio verslininko laiško, kuriame rašoma apie galimybę Romaldui apsigyventi Anykščių rajone įrenginėjamoje prieglaudoje visuomenės atstumtiems žmonėms. Anot laiško autoriaus, į prieglaudą priimami norintys keisti savo gyvenimo būdą, alkoholizmu sergantieji gydomi darbu ir bendravimu. Žinoma, būtina pagrindinė sąlyga – noras rūpintis savimi.

Skaityti komentarus (10) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras