Aukso gysla vienus peni, kitus murkdo dulkėse(6)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2014-09-24 13:24

Pasak gyventojų, Antšunijų gatvėje neretai vyksta ralį primenančios sunkvečimių lenktynės. Autorės nuotrauka

Sunkiai pravažiuojamas ir nesaugus kelias į namus, nuolatinės dulkės, triukšmas, nekultūringi po langais zujantys vairuotojai, nudžiūvę augalai, šuliniuose dingęs vanduo – toli gražu nepilnas sąrašas problemų, su kuriomis jau kurį laiką susiduria Mažonų seniūnijos Antšunijų gatvės gyventojai. Pernai rudenį suaktyvinus šalia veikiančio smėlio karjero eksploataciją dėl itin išaugusio sunkiasvorių mašinų srauto gyvenimo sąlygos jiems tapo sunkiai bepakeliamos. Vietiniai teigia niekaip neužmezgantys dialogo nei su Mažonų seniūnijos darbuotojais, nei su Tauragės rajono valdžia. Kalbai pasisukus apie galimus problemų sprendimo būdus visi jie baksnoja į karjerą eksploatuojančios įmonės „Mažonų karjerai“ vadovus. Tačiau bendrovės savininkas Antanas Venckus pabrėžia: gatvė – bendro naudojimo, tad bendrai ji ir turi būti tvarkoma. Išasfaltuoti jos bendrovė neturi nei teisės, nei lėšų.

Gyvena dulkėse 

Į „Tauragės kurjerio“ redakciją kreipėsi dviejų Antšunijų gatvės šeimų atstovės – Asta K. ir Rasa K.

– Mūsų gatvė jau dvejus metus tarnauja kaip privažiavimas prie smėlio karjero. Nebegalime kęsti to, kas vyksta po langais. Dūstame dulkėse, bijome dėl vaikų saugumo. Juk gatvė turi apibrėžimą, o mūsiškė jo neatitinka. Persikėlėme į užmiestį ne tam, kad tūnotume namuose. Per dulkes negalime išeiti į kiemą, – viena per kitą guodėsi moterys.

Pasak pašnekovių, viena su kita lenktyniaujančios ir pėsčiųjų nepaisančios į karjerą skubančios sunkiasvorės mašinos kelia dulkių kamuolius, kurie nusėda ant drabužių, namų fasadų, džiūstančių skalbinių, avilių. Dėl to medaus šiemet itin mažai. Kenčia ir augalai.

– Džiaugiamės, kai vėjas pasisuka į kitą pusę – dulkės sėda ant pievų. Jei sunkvežimių vairuotojai bent sumažintų greitį, būtų geriau. Bet jie nieko nepaiso. Vaikai, pensininkai nuo stotelės Šilalės plente bijo pareiti. Ypač pavojinga tamsiu paros metu ar kai balos susidaro. Šaligatvių taigi nėra. Juk kuo greičiau važiuoja, tuo daugiau reisų padaro. O jų alga ir priklauso nuo to, – problemas vardijo Rasa.

Dėl sunkiasvorių mašinų eismo žvyruota Antšunijų gatvė tapo sunkiai pravažiuojama. Dardama ja kaip tarka, gadinami automobiliai. Greideriuojama ji itin retai. O ir greideriuoti, pasak Astos, nebėra ko. Gatvė pasmukusi per keletą sprindžių – vieni akmenys. Kelkraščiai aukšti, tad rudenį ir pavasarį nenubėga vanduo. Tuomet kelias virsta nepraeinamu bei nepravažiuojamu molynu. 

Niekas nieko nesprendžia

Nuvykome kartu į vietą. Nors Antšunijų gatvėje išbuvau gal 20 minučių, drabužius nuklojo dulkių sluoksnis. Jas jaučiau ir burnoje.

– Galvojome padaryti eksperimentą – apsivilkti juodus drabužius ir nuėjus iki Šilalės plento grįžti atgal. Įsivaizduoju, kokios liktume, – tarstelėjo Asta.

Mašinos keitėsi viena po kitos. Pasak moterų, kartais susidaro net 7 laukiančių sunkvežimių eilė.

Ten pat įsikūrusi ir vairavimo mokyklos „Biceda“ aikštelė. Tad eismas išties intensyvus.

– Pradeda jie važiuoti nuo pusės 7 val. ryto. Nereikia net žadintuvo. Baigia apie 20 val. Jokio poilsio. Tačiau šią liepą nutiko dar įdomesnis dalykas. Iš šulinių dingo vanduo. Nukirto bekasdami karjerą kokią šaltinio trasą. Visą vasarą buvome priversti vandenį bidonais vežtis iš Tauragės. Kaimynai gilino šulinius, – naują problemą pateikė Rasa.

– Kaip gali karjeras veikti gyvenvietėje? Niekas su mumis dėl to nesitarė. Vokietijoje, jei norima pradėti verstis panašia veikla, pirma keliai nutiesiami. O čia... – ją papildė Asta.

Su skundais Antšunijų gyventojai kreipėsi į Mažonų seniūniją, Tauragės rajono savivaldybės valdžią, Saugaus eismo komisiją, A.Venckų. Per metus prirašyta daugybė raštų, organizuoti susirinkimai, tačiau laimėta tik tiek, kad buvo pastatytas greitį iki 40 km/h ribojantis kelio ženklas. Niekas, žinoma, jo nepaiso. Gyventojai įsitikinę, kad greitį reikėtų riboti iki 20 km/h.

– Jiems „biznis“ eina, o mums čia gyventi tokiomis sąlygomis reikia. Kas mums atlygins nuostolius? Kur verslininkų ar valstybės tarnautojų atsakingumas? Lai bent jau pažvyruoja retkarčiais, atstato gatvę į buvusį lygį, kelkraščius sulygina. Kad išasfaltuos, nesitikime. Nors ir asfaltuoja kitur kelius į niekur.  Be to, yra Bijūnų gatvė – kodėl ten nenukreipia eismo, – siūlymus teikė Asta.

Visų akys krypsta į verslininką

Susisiekiau su Tauragės rajono meru Pranu Petrošiumi. Išklausęs pasakojimą apie Antšunijų gatvės situaciją, jis pažadėjo šią problemą iškelti artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje.

– Su A.Venckumi yra susitarimas. Tiek jis, tiek seniūnija vis pagreideriuoja kelią, patvarko kiek gali. Nelabai kitokių sprendimų yra. Nuvažiuosiu į vietą pažiūrėti, ką galima padaryti, – patikino meras.

Nuomonę išsakė ir Mažonų seniūnas Jonas Samoška. Pasak jo, nukreipti eismą į Bijūnų gatvę neįmanoma. Gatvė siaura, būtų gadinama danga. Be to, dar ruošiant detalųjį planą gyventojai tai užprotestavo. Antšunijų gatvės gyventojų skundų negauta. Pagal prieš 4–5 m. galiojusius aktus tartis su jais, pasak seniūno, net nebuvo privaloma.

– Balandį gatvė buvo patvarkyta. Tauragės regiono keliai lėšų ją išasfaltuoti neturi. Tai kainuotų apie 300 tūkst. Lt. Galbūt padėti galėtų A.Venckus? – vienintelę išeitį pateikė J.Samoška.

Pakalbintas Saugaus eismo komisijos pirmininkas Silverijus Statkus patikino, kad gyventojų prašymo pastatyti greitį iki 20 km/h ribojantį kelio ženklą tenkinti nesiruošiama. Neva tokios priemonės vairuotojų nesutramdys. Galbūt įmanoma būtų bent jau uždrausti lenkti?

– Tai galėsime apsvarstyti. Pripažįstame, kad problema yra, bet jos neišspręsi per dieną. A.Venckus įpareigotas nužeminti kelkraščius, kad vanduo nesikauptų. Savo lėšomis jis yra išpylęs ne vieną sunkvežimį naudoto asfalto. Pils ir toliau. Moka jis ir mokesčius. Supraskite, verslas neturi pirmauti prieš eilinio žmogaus norus, bet ir jo žlugdyti negalima. Kraštutinė priemonė būtų uždrausti sunkiasvorių mašinų eismą Antšunijų gatvėje. Tikimės, to neprireiks, – teigė jis.

Daro, ką gali

Paskutinis šioje istorijoje žodį tarė „Mažonų karjerų“ savininkas A.Venckus. Jis pabrėžė, jog bendro naudojimo kelias turėtų rūpėti ne vien įmonei – jį tvarkyti bei prižiūrėti turėtų visi drauge. Anot jo, iki šiol nei savivaldybė, nei seniūnija dėl to nepakrutino nė piršto.

– Pernai tvarkėme duobes. Penkis kartus greideriavome. Asfalto drožlėmis užpylėme posūkį ties arčiau kelio gyvenančio žmogaus namu. Kažkodėl jis nesiskundžia – skundžiasi tik gyvenantieji tolėliau nuo kelio. Suskaičiavome, kad iš viso Antšunijų gatvėje išpylėme 200 kubų žvyro, sutvarkėme apie 300 m ruožą. Tvarkysime ir toliau. Per mėnesį nulyginsime kelkraščius. Išasfaltuoti kelio lėšų neturime, o ir teisiškai to daryto negalime, – sakė A.Venckus.

Anot jo, kiekviena į karjerą atvykstanti mašina sumoka kelių mokestį – po 2000 Lt per metus. „Mažonų karjerai“ už kiekvieną iškastą kubinį metrą smėlio Geologijos tarnybai atseikėja po 1,4 Lt iškasenų mokesčio. Per savaitę iškasama po 3000 kub.m.

– Mokame mokesčius, įdarbiname žmones. Atrodo, nešame naudą, bet vis tiek esame puolami. Kartais atrodo, kad skundžiamasi iš pavydo. Neva mes lobstame ir su vietos gyventojais nepasidalijame, – teigė A.Venckus.

Verslininkas patikino, kad važinėti po darbo valandų sunkiasvorės mašinos negali – karjero darbo laikas prasideda 8 val. ir baigiasi 17 val. Negali A.Venckus daryti įtakos ir vairuotojams, juk jo valdomos įmonės „Autoežeruona“ tarp jų tik keletas. Visi kiti atvykę iš kitų miestų bendrovių. Anot verslininko, per dieną reisus atlieka iki 12 sunkvežimių. Vienas vairuotojas iki karjero atvažiuoja 4–7 kartus.

Kiek laiko karjeras dar bus eksploatuojamas, A.Venckus pasakyti negalėjo. Gal 2–3 m. Viskas priklausys nuo poreikio. Šiemet įgyvendinami dideli kelių rekonstrukcijos projektai, tad ir eismas prie karjero intensyvus. Paklaustas, kodėl iš gyventojų šulinių dingo vanduo, A.Venckus suabejojo, ar tai galėjo nutikti dėl kasimo darbų. Juk ši vasara buvo itin sausa ir karšta. 

Skaityti komentarus (6) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras