Skurdi lengvaatlečių kasdienybė(0)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2014-03-27 12:57
Karolinos Stažytės nuotrauka

Lengvaatlečiai treniruojasi Sporto mokykloje įkurtoje mažytėje treniruoklių salėje, kurią ketinama atnaujinti dar šią vasarą. Autorės nuotrauka

Prieš keletą metų rekonstravus Vytauto stadioną didžiausiu pajuokos objektu tapo aikštės veja. Aplink ją nutiesti nauji bėgimo takai didelės kritikos nesulaukė. Džiaugtasi, kad lengvaatlečiams, ne taip kaip futbolininkams, pasisekė – šiltuoju metų laiku jie pagaliau turės kur treniruotis. Bus galima organizuoti respublikines varžybas, rengti lėšų „atnešančias“ stovyklas. Deja... Naujajame, 901 213 Lt atsiėjusiame lengvosios atletikos sektoriuje, pasirodo, daug ko trūksta. Vytauto stadione gali vykti tik rajoninio lygio varžybos.

Žinant tai, pasidarė smalsu, kur ruošiami mūsų lengvaatlečiai. Ar jiems užtenka to, ką turi? Kaip tokį stadiono rekonstrukcijos darbų užsakovės Tauragės rajono savivaldybės, techninio projekto rengėjos UAB „Statybos strategija“ ir rangovo UAB „Projektų centras“ akibrokštą vertina ne vieną dešimtmetį lengvajai atletikai atidavęs Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokyklos treneris Aloyzas Šlepavičius? Sąlygos stadione jį tenkina. Gaila treneriui tik to, kad pritrūko lėšų sektorių įrengti taip, jog jame būtų galima organizuoti respublikinio lygio varžybas.

– Trūksta aukščio, ieties bei disko metimų sektorių. Už vienų vartų esantis plotas turėjo būti išklotas guma. Bėgimo takai – ne pilnų išmatavimų. Tiesiojoje trūksta dviejų metrų, tad negalima rengti 110 metrų bėgimo su barjerais rungties. Įrenginėjant stadioną mūsų nuomonės niekas neklausė. Užtat po atidarymo daug kas iš kolegų skambino ir siūlėsi atvykti. Bet sužinoję, ko trūksta, visi apsigalvojo. Būtume iš nuomos uždirbę pinigų. Dabar pataisyti trūkumų nebeįmanoma. O ir netikslinga. Panašius stadionus jau turi ne vienas miestas. Tuomet niekas aplink neturėjo. Šilališkiai važiuodavo pas mus treniruotis, – trūkumus išdėstė Aloyzas.

Dėl šių priežasčių Vytauto stadiono lengvosios atletikos sektoriaus užimtumas nedidelis. Per metus įvyksta tik keletas vietinės svarbos varžybų.

Ar lengvaatlečius tenkina turimos sąlygos sportuoti? Skųstis nemėgstantis Aloyzas atsakė, jog taip. Anot jo, vasarą lengvaatlečiams vietų treniruotis netrūksta: miškai, laukai, Vytauto ar M.Mažvydo progimnazijos stadionai. Užtat žiemą belieka tenkintis Sporto mokykloje įrengta nedidele treniruoklių sale ir tos pačios M.Mažvydo progimnazijos koridoriais. Taigi greičio savybes lengvaatlečiai tobulina bėgiodami nuo vieno mokyklos kabineto iki kito.

– Džiaugiamės, kad dabartinis M.Mažvydo progimnazijos direktorius Vidas Misiūnas mus įsileidžia. O galėtų pasiteisinti, jog keliame dulkes, ir išvaryti lauk, – paaiškino A.Šlepavičius.

Tauragės rajono savivaldybė šiemet lengvosios atletikos sektoriui skyrė 7000 Lt. Šios sporto šakos atstovus ruošia trys Vaikų ir jaunių sporto mokyklos treneriai – A.Šlepavičius, Ieva Lasauskienė ir Sigita Bajorinaitė. Nėra įkurtas joks privatus klubas. Treniruotes lanko apie penkiasdešimt vaikų, kurių tėveliai per mėnesį į Sporto mokyklos biudžetą sumoka po 10 Lt. Ar užtenka lėšų išsilaikyti?

– Per metus turime apie dešimt varžybų. Išvyksti į vienas – tūkstančio litų ir nebėra. Tačiau nesiskundžiame. Išsiverčiame. Kelionės su Sporto mokyklos autobusiuku nebrangios. Vairuotojas nekainuoja, tad vietoj 1000 Lt sumokame 200–300 Lt. Praėjusiais metais turėjau suradęs ir rėmėją. Vienas tauragiškis, valdantis įmonę „Trakų akmuo“, skyrė 600 Lt. Už juos nupirkau savo auklėtiniams „startukus“, – pagrindinių išlaidų išklotinę pateikė Aloyzas.

Pasak jo, tokio susidomėjimo lengvąja atletika, koks jis buvo 1970–80-aisiais, tikriausiai niekad nebus. Tuomet egzistavo tik šešios sporto šakos. Auklėtinių nereikėdavo ieškoti, patys verždavosi į treniruotes. Šiandien sportinių užsiėmimų pasirinkimas didžiulis. Naujienos vilioja. Kaip ir televizoriai bei kompiuteriai, kurie pasmerkė daugelį sporto šakų patirti nuopuolį. Mažiausiai vaikų, anot Aloyzo, nori lankyti daug įdirbio reikalaujančios, pakankamai monotoniškos, neazartiškos lengvosios atletikos užsiėmimus. O ir rezultatą pasiekti sunkiau nei bet kurioje kitoje šakoje. Ant atsarginių suolelio sėdintis kolega, kaip yra komandiniuose žaidimuose, tavęs juk nepakeis.

– Vaikams sunku rasti motyvacijos. Didmiesčiuose gajūs įvairūs maisto papildai. Su juos vartojančiaisiais nepakovosi. Be to, normatyviniai reikalavimai išaugę. Pirmąją kategoriją Tauragėje šiuo metu teturi apsigynusi viena Greta Jokubauskaitė. Tačiau šiemet ji baigs mokslus ir išvyks. Pernai atsisveikinau su keturiais gerais lengvaatlečiais. Smagu, jog dalyvaudami varžybose jie iki šiol kaip vieną iš atstovaujamų miestų įvardija Tauragę. Štai prieš ketverius metus iš mūsų miesto išvykusi mediciną studijuojanti Laura Gedminaitė prieš keletą metų Jaunimo olimpinėse žaidynėse liko ketvirta, – žymiausiais pastarųjų metų auklėtiniais pasigyrė Aloyzas.

Antrąją kategoriją turi trys jaunieji Tauragės lengvaatlečiai. Daugiausia vilčių teikia Lietuvos jaunių rinktinės narys Lukas Jakas ir Liutaura Venckaitytė, kuri šiemet turėtų gauti pirmąją kategoriją. Stipriausia tauragiškių sritis – bėgimo rungtys. Pašnekovo treniruotes lanko ir keturi moksleiviai iš Žygaičių. Tad, kaip juokauja Aloyzas, greit gali tekti keltis į kaimą.

Tai, kad lengvaatlečių treniruočių bei varžybų sąlygos – skurdokos, sutiko ir Sporto mokyklos direktorius Audrius Bitinas.

– Reikia suremontuoti bent jau treniruoklių salę. Dar šią vasarą tuo užsiimsime. Tačiau daugiausia džiugesio, mano nuomone, dovanotų sutvarkytas M.Mažvydo stadionas. Jame galėtų sportuoti ne tik lengvaatlečiai, bet ir kiti Sporto mokyklos auklėtiniai, – apie lengvosios atletikos infrastruktūros tobulinimą kalbėjo A.Bitinas.

Skaityti komentarus (0) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras