Tauragės savivaldybės indeksas: dugnas jau netoli(10)

Ieva LIORANČAITĖ | ieva@kurjeris.lt

2014-12-15 16:29

Stop kadras iš filmo „Tauragė – miestas, kuriame malonu gyventi“

Jau kai nėrėme, tai vos ne į patį dugną. Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI) paskelbus šių metų Lietuvos savivaldybių indeksą, paaiškėjo, kad Tauragės rajono savivaldybė atsidūrė 47 vietoje iš 53, nors pernai buvo įsitaisiusi 21 pozicijoje. Prieš keletą dienų internete paviešintame Tauragės valdžios iniciatyva sukurtame ir tauragiškių širdis jau spėjusiame užkariauti filme „Tauragė – miestas, kuriame malonu gyventi“ išdidžiai teigiama, kad turtingi gamtos ištekliai, gilios pramonės tradicijos ir atliekamų darbų sparta pritraukė į Tauragę dešimtis užsienio investuotojų ir suteikė galimybę patogiai kurtis, vystytis ir augti šimtams įmonių ir ūkininkų. Deja, dailią eiliniams žmonėms valdžios sekamą pasaką užgožia ekonomistų tyrimų rezultatai. 

Kaimynai mus aplenkė

Lietuvos savivaldybių indeksas matuoja žmonių ekonominę laisvę savivaldybėse. Indekse geriau vertinamos savivaldybės, kurios užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius ir veikia skaidriai. Trumpai tariant, indeksas aiškiai nusako tas Lietuvos savivaldybes, kuriose žmonėms gyventi geriausia.

Pasak LLRI, Tauragės rajono savivaldybė šiemet užėmė žemiausią iki šiol turėtą poziciją Lietuvos savivaldybių indekse. Tokius rezultatus nulėmė blogesni turto valdymo, sveikatos ir investicijų sričių įvertinimai. Turto valdymo sritis įvertinta prasčiau dėl išaugusio ir šalies vidurkį pralenkusio savivaldybei priklausančių automobilių skaičiaus ir perpus mažesnio privatizuoto patalpų ploto. Žemesniam sveikatos srities įvertinimui įtakos turėjo padidėjęs viešajame sektoriuje dirbančių šeimos gydytojų ir sumažėjęs privačiai šias paslaugas teikiančių asmenų skaičius, o svarbiausia – pirminės sveikatos priežiūros centrai dirbo nuostolingai. Investicijų sritis – viena silpniausių mūsų grandžių, kuri prastai įvertinta dėl sumažėjusių materialinių investicijų, mažiau išduotų statybos leidimų ir verslo liudijimų.

Nors savivaldybė šiemet geriau nei pernai įvertinta švietimo, socialinės rūpybos ir administracijos srityse, minusai užgožė pliusus ir nulėmė itin žemą reitingą bendroje indekso lentelėje. Iš 21-osios vietos, kurioje buvome pernai, smukome į 47-ą vietą iš 53. Į vertinimą netrauktos septynių didžiųjų miestų savivaldybės.

Vos viena pozicija aukščiau – į 46-ą vietą šiemet šoktelėjo Šilalės rajono savivaldybė, aukštais rezultatais gali pasigirti Jurbarko rajono savivaldybė, užėmusi 18 vietą, ir Pagėgių savivaldybė, besipuikuojanti 16 vietoje.

Investicijų srityje trūksta gero specialisto?

Tauragės rajono savivaldybės tarybos Investicijų ir plėtros komiteto pirmininkas Gediminas Maškauskas sako, kad investicijas kuria verslininkai, ne savivaldybė, tačiau abi pusės turi artimai bendradarbiauti ir padėti viena kitai. Esą komiteto nariai – tik visuomenininkai, kurie patvirtina tam tikrus sprendimus. Anot jo, sėkmingas investicijas gali privilioti tik gerai „pasikaustęs“ tos srities specialistas, kokio, deja, Tauragės savivaldybėje nėra.

– Norint pritraukti investicijas, reikia žinoti, kam padėti, turėti konkretų objektą. Su kiekvienu investuotoju reikia atskirai tartis, suradus jį, pristatyti savivaldybei. Žinoma, ir pati savivaldybė galėtų aktyviau ieškoti potencialių investuotojų, bet joje trūksta gero specialisto. O toks daug kainuoja. Tai turėtų būti žmogus eruditas tiek versle, tiek įstatymuose, būti iškalbus, daug ką išmanyti, – sakė G.Maškauskas.

Paklaustas, kokių iniciatyvų, skatinančių investicijas, ateityje gali imtis verslininkai ir priminus apie plačiai nuskambėjusį prieštaringai vertinamą bandymą prieš kelerius metus Tauragėje įtvirtinti korėjiečių lempų gamybos verslą, G.Maškauskas patikino, kad korėjiečių planai Tauragėje buvo pavyzdinis atvejis, kokio iki šiol niekas nesugebėjo pakartoti.

– Jie pusę metų sėkmingai dirbo, jiems buvo suteiktos visos sąlygos vystyti verslą, Tauragėje įkūrė gamyklą. Buvo ir inžinieriai pasamdyti, ir kiti darbuotojai, bet dėl neaiškių priežasčių jie iš čia pasitraukė. Tačiau korėjiečių atėjimas buvo pavyzdinis, – teigė vienas pagrindinių žlugusios idėjos autorių G.Maškauskas.

Galbūt išnykusį miglotą korėjiečių verslą pakartos, o gal net ir pralenks paslaptingieji investuotojai, apie kuriuos Tauragės rajono meras Pranas Petrošius kalba jau mėnesį? Vis dėlto rajono vadovas tvirtino dar negalįs įvardyti šio verslo atstovų, kol visos detalės iki galo neaiškios. Jo teigimu, kortos bus atskleistos jau po kelių dienų.

Kodėl išduota mažai statybos leidimų – nežino

Nors žemą investicijų srities įvertinimą nulėmė ir itin mažai išduotų statybos leidimų, Tauragės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Šarūnė Beitaitė tvirtino negalinti įvardyti tokio reiškinio priežasčių, teigė dar nemačiusi indekso nustatymo kriterijų.

Ji patvirtino – tauragiškiai stato mažiau, bet kiek mažiau, esą savivaldybė neskaičiavo. 

Sveikatos sričiai koją kiša etatų mažinimas

Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Donatas Petrošius teigė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl jo vadovaujama įstaiga pernai dirbo nuostolingai, – etatų mažinimas.

– Buvo atleisti 4 ar 5 greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, jiems reikėjo mokėti išeitines kompensacijas, todėl susidarė didelės išlaidos, – sakė D.Petrošius.

Kiti veiksniai, pasak D.Petrošiaus, lėmę nuostolingą įmonės veiklą, – per daug išlaikomų brigadų ir prarasti „Snoro“ banke laikyti pinigai.

Jis įsitikinęs, kad šie metai Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centrui bus pelningi. D.Petrošius nepasibodėjo mesti akmens į buvusios įstaigos vadovės daržą, esą pernykščiai nuostoliai susidarė vadovaujant ne jam.

Skaityti komentarus (10) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras