Lietuviški pavadinimai – mielesni (11)

Simona URBONAVIČIŪTĖ | simona@kurjeris.lt

2014-04-18 08:30
Simonos Urbonavičiūtės nuotrauka

„Dolce stil“ direktorė Sonata Zongailienė grožio namų pavadinimo nekeistų, nes šis jau gerai žinomas klientams. Autorės nuotrauka

Nelietuviškų įmonių pavadinimų netrūksta nei Tauragėje, nei visoje Lietuvoje. Neretas, bandydamas ištarti anglišką ar kitos kilmės pavadinimą, liežuvį gali nusilaužti, o ką jau kalbėti apie vyresnius žmones, kurie net neįsivaizduoja, kaip jį ištarti. Gera žinia ta, kad svetimkalbiai įmonių pavadinimai Lietuvoje jau beveik metus neberegistruojami. Klaipėdoje organizuojamo konkurso idėjos „Keisk svetimkalbį įmonės pavadinimą į lietuvišką!“ paskatinta, pasidomėjau, kokių nelietuviškų pavadinimų yra Tauragėje.

Užsienietiški pavadinimai neberegistruojami

Pernai gegužės 1-ąją įsigaliojus Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimams, kuriais registro tvarkytojas įpareigojamas tikrinti, ar naujai registruojamų įmonių pavadinimai atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, ydinga praktika vadinti organizacijas nelietuviškais pavadinimais turėtų liautis. Nelietuviški, tai yra angliški ir kitokie užsienietiški, organizacijų pavadinimai jau beveik metus neberegistruojami. Išimtis gali būti tik tie atvejai, jei įmonė susijusi su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, o jos pavadinimas sudaromas taip, kad būtų tapatus ar panašus į to užsienio juridinio asmens. Tokiu atveju registrui reikės pateikti užsienio juridinio asmens sutikimą.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pateiktais duomenimis, kovo mėnesį VĮ Registrų centrui suteiktos 1929 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų. 1333 pavadinimai, arba 69 procentai, įvertinti kaip atitinkantys lietuvių bendrinės kalbos normas, 596, arba 31 procentas, – kaip jų neatitinkantys.

Kovą, palyginti su ankstesniais šių metų mėnesiais, pateikta registruoti šiek tiek daugiau taisyklingų įmonių pavadinimų (sausį ir vasarį bendrinės kalbos normas atitiko 67 proc.). Nelietuviški įmonių pavadinimai kovą sudarė 9 proc. visų vertintų (174). Kaip nelietuviški pavadinimai vertinami begalūniai, dirbtiniai ir kitų kalbų žodžiai.

Klaipėdiečiai paskelbė konkursą

Grupė entuziastų Klaipėdoje, norėdami sustabdyti paradoksalią ir ydingą praktiką vadinti organizacijas nelietuviškais pavadinimais, paskelbė konkursą „Keisk svetimkalbį įmonės pavadinimą į lietuvišką!“, kurio metu miestiečiai pasiūlė daugiau nei 200 lietuviškų atitikmenų užsienietiškiems pavadinimams. Iki balandžio 11 dienos klaipėdiečiai galės balsuoti už, jų nuomone, geriausią lietuvišką atitikmenį, o įmonės, kurios sutiks keisti pavadinimus į lietuviškus, iki balandžio 16 dienos bus kviečiamos atsiliepti. Iš jų bus išrinkta viena nugalėtoja, kuriai konkurso organizatoriai kompensuos 1000 litų pavadinimo keitimo išlaidų, suteiks pagalbą keičiant pavadinimą. Nugalėtojų laukia ir kiti vertingi organizatorių įsteigti prizai. Sumanymo autorius ir piniginio prizo steigėjas yra R.Ulevičiaus labdaros ir paramos fondas.

Klaipėdiečių sugalvoti lietuviški organizacijų pavadinimų atitikmenys – ne tik užsienietiškų pavadinimų vertiniai, kaip antai „Time team“ siūloma keisti į „Laiko komanda“ arba „Balticum“ – „Baltikumas“, bet ir priverčiantys nusišypsoti. Pavyzdžiui, „Mega Plaza“ siūloma pervadinti į „Visko daug“ arba „Puiki vieta prekybai“, buitinės technikos ir elektronikos parduotuvę „Elektomarkt“ vadinti „Pasikrauk“, kavos barą „Vero Cafe“ – „Verutės kava“, prekybos centrus „Studlendas“ – „Studklonis“, „Akropolis“ – „Akras žemės“, „Big“ – „Didūnas“.

O štai keletas organizacijų Tauragėje, kurių pavadinimus būtų galima pakeisti. Vaistines „Camelia“ vadintume „Ramune“, o „Eurovaistinę“ – „Vaistine visai šeimai“, „Maximą“ – „Storuliuke“ ar „Dauga“. Kosmetikos prekių moterys skubėtų ne į „Eurokos“, o į „Kosmetiką iš Europos“, o jų vyrai – į „Technikos centrą“ ar į „Viršą“ („Topo centras“). Mobiliojo ryšio operatorių „Omnitel“ vadintume „Visutis“. Nebūtų pamiršti ir bankai: „Swedbank“ galėtų vadintis „Švedų bankas“, o „Nordea“ – „Šiaurės bankas“.

Užsienietiškų pavadinimų nekeistų

Kai kurioms iš jau žinomų ir Tauragėje senokai veikiančių įmonių pavadinimų kalbininkų egzamino šiandien išlaikyti nepavyktų. Pavyzdžiui, Šilalės ir Maironio gatvių sankirtoje įsikūrę grožio namai „Dolce stil“ ar soliariumas „Imperial sun“ Moksleivių alėjoje, „Luna“ optika J.Tumo-Vaižganto gatvėje bei sporto klubas „Forma gym“ Pramonės gatvėje dar spėjo iki nuostatų pakeitimo įregistruoti tokius pavadinimus, nors ir anksčiau pagal Civilinį kodeksą buvo reikalaujama, kad įmonės pavadinimas atitiktų bendrines lietuvių kalbos normas, tačiau iki 2013 m. gegužės 1 d. Registrų centras nekontroliavo, ar pavadinimai jas išties atitinka.

Sonata Zongailienė, grožio namų „Dolce stil“ direktorė, pakalbinta teigė, kad nelietuviškas pavadinimas buvo parinktas todėl, jog visų pirma orientuotasi į Europą. Antra, itališką pavadinimą lėmė itališkas grožio namų stilius bei naudojamos priemonės. Norėjosi išsiskirti iš kitų Tauragės salonų. S.Zongailienės nuomone, įmonių pavadinimai – ne gatvių, todėl gali būti ir nelietuviški, tuo labiau kad kituose didmiesčiuose svetimkalbių įmonių pavadinimų daug. Paklausus, ar sutiktų pakeisti savo grožio namų pavadinimą, jei būtų skelbiama tokia akcija kaip Klaipėdoje, S.Zongailienės atsakymas buvo neigiamas.

„Luna“ optikos bendrasavininkė Rūta Čeliauskaitė sakė, kad rinkdami optikai pavadinimą daug apie jo kilmę negalvojo, mat svarbiau buvo, kad žodis asocijavosi su šviesa, greitai įsimenamas. R.Čeliauskaitė, kaip ir „Dolce stil“ direktorė, optikos pavadinimo nekeistų, nes šis pavadinimas jau gerai žinomas klientams.

Lina Vydmantienė, „Forma gym“ direktorė, tokį pusiau lietuvišką, pusiau anglišką pavadinimą sugalvojo orientuodamasi į užsieniečius, atvykstančius į sporto klubą.Kaip ir pati direktorė sakė, kainoraščiai irgi dviejų kalbų: lietuviški ir angliški.

A.Dvylytė: „Vis dar mėginama teikti nelietuviškus pavadinimus“

Anot VLKK Bendrojo skyriaus vedėjos Aurelijos Dvylytės, kiek jai žinoma, anksčiau užsiregistravusios įmonės nelietuviškais pavadinimais nėra perregistruojamos, bet šią informaciją patikslinti galėtų Registrų centras.

Anot jos, pažvelgus į kovo mėnesio suvestinę matyti, kad žmonės vis dar mėgina teikti nelietuviškus pavadinimus, matyt, jie nėra gerai susipažinę su teisės aktų reikalavimais, keliamais juridinių asmenų pavadinimams.

Paklausta, kaip vertinti tokias parduotuvių iškabas, kuriose užrašytas ir angliškas, ir lietuviškas pavadinimas, pavyzdžiui, vandens filtrais prekiaujanti parduotuvė turi du užrašus: „Aqua filter“ ir „Vandens filtrai“, A.Dvylytė atsakė, jog labai dažnai parduotuvės kabina prekių ženklus, o ne įmonės pavadinimą. O prekių ženklams taisyklingumo reikalavimai netaikomi. Bet parduotuvė, pasikabinusi tik nelietuvišką prekių ženklą, pagal Vartotojų teisių gynimo įstatymą turi pateikti informaciją, kokia veikla užsiima, ir lietuvių kalba.

Pasak Tauragės filialo VĮ „Registrų centro“ atstovo spaudai Aido Petrošiaus, kalbos prievaizdų patikrai perduodamų juridinių asmenų pavadinimų statistikos Registrų centras neberengia ir nekaupia.

Skaityti komentarus (11) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras