Futbolo mohikanas Bronius Kičas: „Išeinu ramus, nes pamaina – šauni“(14)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2013-10-14 10:05
Redakcijos archyvo nuotrauka

Šių metų vasarį Padėkos vakaro metu Bronius Kičas atsiėmė „Metų tauragiškio 2012“ apdovanojimą „Už atsidavimą profesijai“. Redakcijos archyvo nuotrauka

Keturiasdešimt vieneri profesijai atiduoti metai – tai kelios dešimtys išugdytų futbolininkų kartų, ne vienas futbolo pasaulyje ryškiai sužibėjęs auklėtinis ir pagarbą atiduodantys kolegos. Tuo gali pasigirti šį rugsėjį trenerio karjeroje nusprendęs tašką padėti Bronius Kičas. Dar šių metų vasarį „Metų tauragiškio 2012“ apdovanojimą „Už atsidavimą profesijai“ atsiėmęs Tauragės futbolo mohikanas netaria „viso gero“, – tik „iki“. Iki susitikimo stadione. Treneris teigia niekur nedingstantis, tiesiog pasitraukiantis į šešėlį, scena vadinamoje futbolo aikštėje vietą užleisdamas kitiems, jaunesniems ir kupiniems entuziazmo.

 

Treneris, išugdęs meilę futbolui

Futbolo treneriu B.Kičas pradėjo dirbti 1972-aisiais. Po metų pasikvietęs į Tauragę kolegą Joną Stažį, vyras ėmė siekti aukščiausių tikslų. Du neišskiriami kolegos išugdė ne vieną stiprią futbolininkų kartą. 1972 m. gimusiųjų komanda 1987-aisiais netgi tapo Tarybų Sąjungos mažųjų sporto mokyklų bronzos medalininke.

Ne vienas B.Kičo auklėtinis pasiekė pačias futbolo aukštumas: žaidė įvairaus amžiaus rinktinėse, gynė elitinio tuo metu Vilniaus „Žalgirio“ garbę. Labiausiai verti paminėjimo – a.a. Raimondas Nausėda, tarptautinės klasės sporto meistras, 1987-ųjų Pasaulio studentų universiados čempionas Viktoras Bridaitis ir ilgametis „Žalgirio“ meistrų komandos žaidėjas, 1987 metų Tarybų Sąjungos bronzos medalininkas Edvardas Malkevičius. 1984 metais B.Kičui suteiktas nusipelniusio Lietuvos trenerio vardas. Negana to, 2008 metais šis treneris tapo moterų futbolo Tauragėje krikštatėviu.

Tačiau labiau nei pasiekimai trenerio darbą apibūdina pagarba persmelkti jo auklėtinių pagyrimai. Štai pakalbintas E.Malkevičius apie pačius tvirčiausius pagrindus jo karjeroje padėjusį trenerį B.Kičą atsiliepė tik pačiais gražiausiais žodžiais.

– Jau pirmojoje treniruotėje jis mums tapo tikru pavyzdžiu. Reiklus, ištvermingas, naujoves mėgęs treneris. Jo vedami užsiėmimai, kurių nepraleisdavo niekas, buvo labai įdomūs. B.Kičas subūrė stiprią 1956–1957 metais gimusių futbolininkų komandą, kuri 1975-aisiais triumfavo „Nemuno“ jaunių pirmenybių finale. Prisiminimai – patys geriausi. Jis įskiepijo meilę futbolui, rimtą požiūrį į šią sporto šaką. Būtent dėl jo suteiktų pagrindų po kelerių metų atsidūriau daugelio futbolininkų tikslu buvusioje Vilniaus „Žalgirio“ komandoje. Linkiu šiam treneriui sveikatos ir kuo ilgiau dalintis savo patirtimi su futbolo pasauliu, – gražiausius žodžius apie B.Kičą išsakė vienas jo auklėtinių, buvęs „Tauro“ strategas, dabar Vilniaus futbolo mokykloje vaikus treniruojantis E.Malkevičius.

Pagarbos vertas kolega

Vien tik gražius žodžius apie B.Kičą galėjo ištarti ir ilgus metus su juo Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokykloje (VJSM) išdirbęs J.Stažys.

– Savo laiku Bronius ir pats puikiai žaidė futbolą. Buvo geras, ištvermingas saugas. Berods, 1968-aisiais su Kauno „Atletu“ tapo Lietuvos čempionu. Ir „Tauro“ komandos gretose jis devynerius metus buvo žaidžiančiuoju ekipos treneriu. Išugdė ne vieną gerą futbolininką, treniravo įvairaus amžiaus Lietuvos jaunių rinktines, – apie kolegą nuomonę išsakė ilgametis bendražygis J.Stažys. – Galiu pasakyti tik tiek, kad Bronius man – kaip brolis, su kuriuo neabejodamas eičiau į žvalgybą.

Teigiamai apie B.Kičą atsiliepė ir 17 metų kartu su juo dirbęs dabartinis Tauragės VJSM direktorius Audrius Bitinas. Anot jo, Bronius – darbštus, gerai savo darbą išmanantis specialistas.

– Jokių nusiskundimų dėl jo niekuomet nėra buvę. Gaila, kad pasitraukia toks patyręs treneris. Atsisveikinome su juo per šių metų VJSM mokslo pradžios šventę, su kolegomis aplankėme Mokytojų dienos proga. Bronius žino, kad bet kada gali sugrįžti, jei tik geriau pasijus. Tokiam Tauragei daugybę gražių pergalių dovanojusiam specialistui keliai niekuomet nebus užkirsti. Jo patirtis – aukso vertės, – šiltų žodžių negailėjo A.Bitinas.

Pastarasis prisipažino besitikintis, jog B.Kičas ir toliau atiduos dalelę savęs Tauragės moterų futbolui, kuriam pradžią prieš penkerius metus pats ir davė.

– Jo vadovaujama merginų komanda A lygoje iškovojo ketvirtąją vietą. Kelios tauragiškės futbolininkės šiuo metu atstovauja Lietuvos jaunių rinktinei. Moterų futbolas Tauragėje sublizgėjo  vien tik Broniaus dėka, – pabrėžė Tauragės VJSM direktorius.

Tauragiškė futbolininkė Vestina Neverdauskaitė šiuo metu tituluojama viena geriausių Lietuvos U-19 rinktinės žaidėjų. Tai – didžiulis B.Kičo nuopelnas.

Tiki Tauragės futbolo ateitimi

Tai, kad futbolą žaidžiančios merginos jam šiuo metu svarbiausios, prisipažįsta ir pats B.Kičas. Rugsėjį pasitraukęs iš Tauragės VJSM trenerių gretų, jis lieka prie Tauragės SM merginų komandos vairo, – visuomeniniais pagrindais, kaip pats sako.

– Pradėjau sezoną, tad noriu jį ir užbaigti. Nuo moterų futbolo, manau, nepasitrauksiu ir vėliau. Noriu, kad jis gyvuotų ir plėtotųsi. Noriu padėti Tauragėje žaidžiančiai trenerei Sigitai Bajorinaitei siekti karjeros aukštumų. Šiuo metu ji yra kviečiama prisijungti prie Lietuvos moterų jaunių rinktinės trenerių štabo, – pasididžiuodamas ištarė B.Kičas.

Paklaustas, kaip jaučiasi baigęs daugiau nei keturis dešimtmečius trukusią karjerą, vyras trumpam nutilo.

– Keistai jaučiuosi. Pabundu ryte ir kurį laiką nesusigriebiu, ką veikti. Juk anksčiau buvo viskas aišku – skubi į treniruotę, ir tiek. Prisipažinsiu, tuštumos jausmas yra. Bet nieko nepadarysi – kūnas reikalauja poilsio. Gal kitais metais imsiu ir sutiksiu su kokiu pasiūlymu, o dabar belieka atsiduoti žvejybai bei sodybai. Esu patenkintas, kad teko dirbti Tauragėje. Beauklėdami jaunimą su J.Stažiu maloniai praleidome laiką. Nuo futbolo tikrai neatitrūksiu: stebėsiu, kaip sekasi mūsų futbolininkams, padėsiu, jei reiks kokias varžybas suorganizuoti, pateisėjauti. Nieko čia tokio nenutiko. Visiems ateina laikas pasitraukti. Aš bent jau esu ramus – pamainos Tauragėje netrūksta, – su nostalgijos gaidele balse dabartine savijauta pasidalijo B.Kičas.

Paklaustas, ar tiki šviesia „Tauro“ ateitimi, pastarasis net nesuabejojęs atsakė teigiamai. Anot B.Kičo, Tauragės klubo organizacija gera, noro veikti yra, belieka sulaukti dosnių rėmėjų.

– Viskas gali pasikeisti bet kurią minutę. Netgi manau, jog pats dar sulauksiu to pakilimo. Futbolininkų karta juk puiki auga. Belieka klubui ir VJSM dirbti kartu. Mūsų krašte futbolas negali žlugti. Visais laikais, žaisdami prieš Tauragę, visi drebėjo. Tie laikai sugrįš. Ir greit, – tvirtai pokalbį baigė B.Kičas.

Skaityti komentarus (14) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras