Galvosūkis politikams: pinigai ar rinkėjai, skalūnų ar „Gazprom“ dujos?(16)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2013-01-31 17:45
Karolinos Stažytės nuotrauka

Susirinkime dalyvavęs Seimo narys Darius Petrošius atsakinėjo į susirinkusiems žygaitiškiams rūpimus klausimus. Autorės nuotrauka

Pastarosiomis dienomis vis garsiau Lietuvoje girdima Žygaičių bendruomenė iškėlė tikrą galvosūkį politikams. Praėjusį penktadienį, sausio 25 dieną, Sartininkuose, Žygaičiuose bei Aukštupiuose įvyko prieš skalūnų dujų žvalgytuves kovojančių vietos gyventojų susirinkimai. Jų metu buvo aptartas sausio 23 dieną vykęs Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kurio metu buvo nagrinėjami du svarbūs klausimai: Tauragės rajono gyventojų kreipimasis ,,Dėl prasidedančių 2D seismožvalgybinių žemės gelmių tyrimo“ ir konkursiniai pasiūlymai žvalgyti skalūnų dujų telkinius. Savo poziciją šiuo klausimu išsakė bei teisiniais patarimais pasidalino Seimo narys Darius Petrošius. Susirinkusieji uždavė jiems rūpimus klausimus, žiūrėjo filmukus, demonstruojančius žalingas skalūninių dujų gavybos pasekmes Lenkijoje bei JAV.

 

Susirinkimas prasidėjo nuotaikingai

Susirinkimą Žygaičiuose entuziastinga kalba pradėjo vietos bendruomenės „Žygava“ pirmininkas Jonas Nairanauskas. Pastarasis pajuokavo, jog Seime jau yra išsirinkęs patalpas, kuriose teks nuolat lankytis.

– Ar išsaugosime tą gražų kraštą, Žemaitiją? Išvijome kryžiuočius, išvysime ir skalūninių dujų žvalgus. Elektroniniai paštai užkimšti palaikančiųjų laiškais, neliko abejingi mūsų problemai užvakar ir Seimo nariai. Niekur nedings tos dujos – reikia palaukti, kol atsiras saugesnės technologijos jas išgauti, – teigė J.Nairanauskas.

Humoro nestokojo ir D.Petrošius: prisiminęs šiais metais švenčiamą 600 metų žemaičių krikšto jubiliejų, pastarasis patarė žygaitiškiams apsiklijuoti autobusus lipdukais ir vykti ieškoti užtarimo pas patį popiežių.

Komiteto sprendimas – po 2 savaičių

Pajuokavę susirinkimo dalyviai ėmė rimtai diskutuoti. Anot D.Petrošiaus, Aplinkos apsaugos komitetas šiuo metu svarsto sausio 23-ąją surengto posėdžio metu išsakytas pastabas bei pasiūlymus. Konkretūs pasiūlymai Vyriausybei turėtų būti suformuluoti po dviejų savaičių įvyksiančiame posėdyje.

– Politikams teks pasirinkti, kas svarbiau, – pinigai, gauti už atrastas skalūnines dujas, ar išlaikytas rinkėjų palankumas. Todėl žygaitiškiai turi suvienyti kuo daugiau pritariančiųjų. Tie, kurie yra prieš skalūninių dujų žvalgybą, kaltinami parsidavę „Gazprom“. Tačiau nereikia pamiršti, jog jei patys ir išgausime skalūnines dujas, vartotojai už jas vis tiek mokės rinkos kainą. Eilinis žmogus mažai ką išloštų iš tos vadinamosios energetinės nepriklausomybės. Šiuo metu svarstoma, ar stabdyti licencijų, išduotų angliavandenilių paieškoms, galiojimą, ar iš viso stabdyti žvalgybą Lietuvoje. Sprendžiamas ir sutarčių, pasirašytų tarp žemės savininkų ir „LL Investicijų“, anuliavimo klausimas. Keletas politikų siūlo palaukti Europos Sąjungos direktyvos šiuo klausimu, o Seimo narė Aurelija Stancikienė – pačiai valstybei perimti žvalgybos procesą, – situaciją apibūdino D.Petrošius.

Pats Seimo narys užsiminė apie galimybę atskirti žvalgybą nuo gavybos. Jam pasirodė keista, kad dar 2007 m. „LL Investicijoms“ išduota licencija galioja abiem procesams.

– Nežino, ar ras ką, o jau gauna leidimą ir tolimesnei gavybai. Mano nuomone, laimi dideli pinigai, – teigė D.Petrošius.

Galima žala melioracijai – išsigelbėjimas?

Kiek vėliau kalbos pasisuko apie netiksliai suformuluotas žemės savininkų ir „LL Investicijų“ tarpusavio sutartis. Anot D.Petrošiaus, valstybė turi teisę išsiaiškinti, kas slypi jai priklausančiose žemės gelmėse. Norint neįsileisti žvalgų reikia pateikti svarias neįsileidimo priežastis.

– Sutarties sąlygos nėra geros. Pirmiausiai nenumatytas tikslus terminas, kada bus vykdomi žvalgybos darbai konkrečiai kiekviename sklype. Nenumatytos ir tikslios vietos, kuriose bus daromi gręžiniai. Neaptartas ir ilgalaikės žalos, kaip kelių bei melioracijos sugadinimas, atlyginimas. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos komitetas pirmą kartą išgirdo apie egzistuojančią melioracijos sistemą. Jos atstatymas kainuos milijonus. Manau, „LL Investicijos“ į Žygaičius atėjo tyliai todėl, kad nereikėtų jos atstatyti, – svariausią argumentą atsisakyti sutarčių įvardino atradęs D.Petrošius.

Žygaičių seniūnaitė Jolanta Vaitiekienė netgi pateikė konkrečius melioracijos sistemos atstatymo kaštus: vieno hektaro sutvarkymas kainuotų apie 60 000 Lt.

D.Petrošius prasitarė, kad Tauragės rajono savivaldybėje jau paruošti nauji sutarčių pavyzdžiai. Be to, paragino vietos gyventojus netikėti jokiais grasinimais, mat situacija domisi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Remigijus Rudminas. Seimo nariui keistas pasirodė ir Geologijos tarnybos direktoriaus Juozo Mockevičiaus abejingumas.

– Jis vengia dalyvauti žygaitiškių organizuojamuose susirinkimuose. Neatvyko ir į šį. Gal todėl, kad bijo nepatogių klausimų, – svarstė D.Petrošius.

Žiūrėjo bauginančius filmukus

Po diskusijų susirinkusieji žiūrėjo keletą filmukų apie angliavandenilių gavybos žalingus padarinius Lenkijoje bei JAV. Ten iš čiaupų žmonėms bėga dujomis prisotintas vanduo, kuris, prikišus degtuką, ima ir užsiliepsnoja. Amerikiečių ūkininkams netgi pristatomi specialūs, gyvuliams skirtą vandenį perfiltruojantys aparatai. Dvesiančios žuvys bei graužikai taip pat tapo vietos gyventojų kasdienybe. Lenkijoje kartą buvo užfiksuota, kaip gręžtuvas, paduodantis į skalūnų uolienas, esančias kilometro gylyje, smėlio, vandens bei chemikalų mišinį, netikėtai išlindo į paviršių ir ėmė purkšti žalingą skystį ant laukų. Komentuodamas šį reiškinį, J.Nairanauskas teigė, kad technologijomis negalima pasitikėti. Anot jo, nereikia pamiršti ir žmogiškosios klaidos faktoriaus.

– Vienam gręžiniui reikia 19 mln. litrų vandens. 1000 žmonių tokio kiekio užtektų visiems metams. Sunkiosios technikos, vežančios tokias didžiules cisternas, neatlaikys ir mūsų keliai. Be to, po hidraulinio plėšymo bei uolienų skaidymo jose liks ertmės. Gali kilti žemės drebėjimai. Niekas nekalba ir apie tai, kad žemės gelmėse gali būti ir radioaktyvių medžiagų. Tragedija gali kilti jas išjudinus, – iškilusius naujus klausimus vardino J.Nairanauskas.

Baigdamas susirinkimą, „Žygavos“ pirmininkas visiems priminė vandens svarbą. Jo nuomone, ateis laikas, kai vanduo bus brangesnis už pačią naftą. Tad reikia pagalvoti apie likusių išteklių saugumą.

Tyrimai sustabdyti

Susirinkimo metu J.Nairanauskas prasitarė, jog į Griežpelkius jau yra pristatyta „LL Investicijų“ tyrimams reikalinga įranga bei sprogstamoji medžiaga. Gandus patvirtino ir „LL Investicijų“ ryšių su visuomene specialistė Kristina Paukštytė-Brazdauskienė.

– Darbai sustabdyti, nes susitarta ne su visais žemės sklypų savininkais. Kada jie prasidės, kol kas pasakyti negalime. Viena aišku, jog seisminiai tyrimai vis tiek bus atlikti, nepaisant to, ar Vyriausybė uždraus žvalgyti ir išgauti angliavandenilius iš skalūnų sluoksnio, ar ne. Pasirašydama licencijos sutartį su Vyriausybe, „LL Investicijos“ įsipareigojo atlikti tyrimus, tad jei mes jų neatliktume, pažeistume sutarties sąlygas, taip rizikuodami netekti licencijos. Mes turime teisę ieškoti angliavandenilių, taip pat ir tradicinės naftos, kurios gavybos drausti šalyje nėra svarstoma, – paaiškino K.Paukštytė-Brazdauskienė. – Be to, Geologijos tarnybos skelbtame konkurse molio skalūnų paieškoms Šilutės–Tauragės plote „LL Investicijos“ nedalyvavo. Jame vienintelė pateikusi paraišką yra bendrovė „Chevron Global Energy, Inc“. Gaila, kad žmonės painioja visiškai du skirtingus licencinius plotus, kurie nėra susiję.

Specialistė stebisi, jog Žygaičiuose iškilo precedento neturintis pasipriešinimas žvalgyboms. Anot jos, ieškant tradicinės naftos, Lietuvoje iki šiol jau buvo atlikta apie dvidešimt tapačių hidraulinių plėšimų, tačiau niekas skersai kelio nestojo.

Skaityti komentarus (16) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras