Didėja pasipriešinimas skalūninių dujų žvalgytuvėms(32)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2013-01-17 17:22
Karolinos Stažytės nuotrauka

Praėjusią savaitę Tauragės rajono mero priimamajame virė aistros: žygaitiškiai bandė įtikinti Praną Petrošių imtis kokių nors veiksmų prieš skalūnų žvalgus, norinčius pradėti tyrimus jų žemės sklypuose. Autorės nuotrauka

Rudens viduryje į viešumą iškilus pirmiesiems bandymams pradėti skalūninių dujų žvalgytuves Žygaičių seniūnijoje sulaukta nemenko vietinių gyventojų pasipriešinimo. Konkursą atlikti žemės gelmių tyrimus dar 2007 m. laimėjusi užsienio kapitalo UAB „LL Investicijos“ (valdo UAB „TAN oil“ ir „Chevron Global Energy, Inc“) tuomet buvo apkaltinta tuo, kad su savo planais nesupažindino Tauragės rajono savivaldybės bei apgaulės būdu vertė žemės sklypų savininkus pasirašyti sutartis. Sukėlusi sumaištį bendrovė bandė padėtį ištaisyti – skelbė informaciją vietinėje spaudoje bei ragino susirūpinusiuosius rinktis į aiškinamuosius seminarus. Tačiau jų metu iškilo dar daugiau klausimų, o įniršę Žygaičių seniūnijos gyventojai nusprendė pagalbos kreiptis į Tauragės rajono merą Praną Petrošių. Pastarojo priimamajame prieš savaitę virė aistros.

 

Per tūkstantį prieštaraujančių

Apie dvidešimt Žygaičių seniūnijos gyventojų į mero kabinetą įsiveržė kupini emocijų bei daugybės klausimų. Vienas per kitą jie dėliojo įrodymus, jog skalūninių žvalgytuvių dujų procesas jų krašte yra neskaidrus bei paslėptas po nežinios šydu. Pasak jų, jei yra neaiškumų, rizikuoti žmonių sveikata nedera.

– Esame surinkę per 1000 prieštaraujančiųjų parašų. Tie, kurie su „LL Investicijomis“ pasirašė sutartis, jaučiasi apgauti ir nori jas nutraukti. Reikia vietinės valdžios pagalbos. Nenorime kelti neramumų, bet jei teks, gulsime ant kelių ir neleisime sugriauti mūsų ateities, – emocingai kalbėjo Žygaičių bendruomenės „Žygava“ pirmininkas Jonas Nairanauskas.

Meras P.Petrošius prisipažino pats mažai šia tema ką žinantis.

– Kas ten žino, gal atradus skalūninių dujų gyvenimas Žygaičių seniūnijoje virstų rojumi. Nesame ekspertai, tad nieko negalime spręsti. Prieš imdamasi tokio projekto respublikinė valdžia turėjo pasitarti su Savivaldybe. Deja, to nebuvo padaryta, – pirmąsias mintis šia tema dėliojo meras.

Susirinkusieji rajono vadovui priminė, jog jie visi ir yra valstybė. Ir vieno kaimyno sprendimas „parsiduoti“ gali nulemti aplinkinių gyvenimo kokybę. Žygaitiškiai teiravosi, ar „LL Investicijos“ tikrai gali imtis darbų be jų leidimo. Įtikinėdamas pasirašyti sutartis, įmonės atstovas Bronius Radeckas, pasak jų, baksnojo į Žemės įstatymo IV skyriaus 21 straipsnio 8 pastraipą, kurioje suformuluota pareiga žemės sklypo savininkui leisti netrukdomai atlikti lauko darbus – seisminius tyrimus. Žygaitiškiai netgi užsimojo inicijuoti šios teisės normos pataisą.

– Visa, kas 60 cm giliau žemės paviršiaus, priklauso valstybei. Pasirašyti sutarčių jūsų niekas negali priversti, bet atlikti tyrimus turėsite leisti. Jei tai valstybinis projektas – nieko nepadarysite. Pataisos tikrai nepavyks inicijuoti. Įstatymų bazės esame įkišti į kampą, – vieną po kitos susirinkusiųjų viltis žlugdė P.Petrošius.

Patys kalti, kad pasirašė

Diskusijai įsibėgėjant į kabinetą meras išsikvietė Savivaldybės administracijos direktorių Algirdą Mosėjų, Juridinio ir personalo skyriaus vedėją Redutę Masolienę bei mero pavaduotoją Silverijų Statkų. Galiausiai P.Petrošius ėmė kaltinti pačius sutartis pasirašiusius gyventojus.

– Nepasimokėte iš vėjo jėgainių istorijos – vis pasirašote sutartis su kokiu velniu. Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Juk sutikote pasirašyti dėl pinigų. Jei mano žemėje kas dykai pasiūlytų pastatyti penkis tualetus, aš nesutikčiau, tačiau jei už tai pasiūlytų dar ir nemenką sumelę – susimąstytų tikriausiai visi. Įsileisti tyrėjus priversti galės tik valstybė – atskiru Vyriausybės sprendimu „išims“ žemę ir už ją sumokės, – mintis dėliojo meras.

Susirinkusieji rajono vadovo kabinete tam nepritarė. Pasak jų, pagrindinis akcentas, privertęs kai kuriuos pasirašyti sutartis, buvo ne pinigai, o žmogui pasirinkimo nepaliekanti įstatymo norma bei „LL Investicijų“ metodika sudarinėjant sutartis: vieni buvo bauginami nesibaigiančiais teismais, kiti – netgi šeimos sveikata bei mirtimi. Pasak vienos Žygaičių seniūnijos gyventojos, gruodžio 18 dieną įvykusiame „LL Investicijos“ ir žemės sklypų savininkų susirinkime B.Radeckas pagrasino, jog ūkininkai negalės deklaruoti žemės, jei nepasirašys sutarčių.

Dėl patirtų grasinimų meras pasiūlė kreiptis į prokuratūrą.

Daug priekaištų ir klausimų

Mero priimamajame užsiminta ir apie sutartyje nurodytą ypač trumpą terminą, kurio metu atsiradę nuostoliai bus atlyginti. Esą, žemės savininkams bus kompensuojami tik per 10 dienų nuo tyrimų pabaigos kilę padariniai.

– O kaip dėl sugadintos melioracijos sistemos? Juk pasekmės pasireikš tik po kelerių metų. Kas atlygins už tai? – klausė viena žygaitiškė.

Pasak į pokalbį įsiterpusio gruodžio 18 dienos susirinkime dalyvavusio S.Statkaus, „LL Investicijos“ pasiūlė žemės savininkams sudaryti komitetą ir aptarti sutarties sąlygas, kurias jie norėtų keisti. Tačiau to nebuvo padaryta, nes gyventojai protestuoja prieš visą projektą ir nenori pasirašyti jokios sutarties.

Anot „LL Investicijos“ atstovo B.Radecko, dėl melioracijos sistemos jaudintis nereikėtų. Tauragės savivaldybės Melioracijos skyrius yra pateikęs melioracijos sistemų žemėlapį, todėl seisminio tyrimo profilių išdėstymas buvo konkrečiai suplanuotas taip, kad melioracijos sistema jokiu būdu nebūtų pažeista.

Kai kuriems žemės sklypų savininkams pasirodė keista dar ir tai, kad tolimesnėse derybose nebeliko skalūninių dujų pavadinimo, o pradėta kalbėti apie angliavandenilius. Kitiems užkliuvo neaiški likusi medžiaga, su kuria tyrimo metu bus atliekami sprogdinimai. Esą iš pradžių kalbėję apie trotilą, vėliau įmonės atstovai tai neigė. B.Radeckas patikino, jog trotilas seisminiuose tyrimuose jau daugelį metų nebenaudojamas. Anot jo, sprogdinimo darbus atliks ne „LL Investicijos“, bet valstybinė bendrovė „Detonas“. Pastarieji žada naudoti ekologiškai saugų, vandens pagrindu paruoštą mišinį. Ši technologija Europoje yra vadinama „žaliąja seismika“, nes neturi jokio neigiamo poveikio ir neteršia gamtos.

Susitiks su Aplinkos ministru

Pabandęs nuraminti žygaitiškius, kad valstybė nesiimtų projekto, kuris gali blogai baigtis visiems, P.Petrošius pažadėjo padėti: įsakė juristei peržiūrėti besipriešinančiųjų suneštus dokumentus ir paruošti ataskaitą. O žemės sklypų savininkų būrys išskubėjo į Seimo nario Dariaus Petrošiaus biurą. Išdėstę visus nuogąstavimus, žygaitiškiai sulaukė ir pastarojo pažado padėti. Kiek vėliau jie išvyko į Kintus, kur sėmėsi patirties kovai prieš seisminius tyrimus: ten jau aštunti metai nesibaigia žemės savininkų ir įmonės, turėjusios išgręžti naftos gręžinį, teisminių procesų maratonas. Skirtumas tik tas, kad kintiškiai nesutinka tik dėl vietos, kurioje norima išgręžti gręžinį, bei baiminasi vizualinės taršos. Tiesa, įmonė „LL Investicijos“ su šia istorija nesusijusi.

Užsitikrinę šiokį tokį vietinės valdžios užnugarį, žygaitiškiai vakar vyko į Vilnių, kur jų laukė susitikimas su aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu. D.Petrošius pažadėjo suorganizuoti ir susitikimą su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto atstovais. Seime protestuotojai gali tikėtis užtarėjų, nes praėjusią savaitę respublikinėje spaudoje pasirodė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino abejonė dėl skalūninių dujų paieškos Lietuvoje. Pastarasis Vyriausybei iš naujo perdavė svarstyti išvadą dėl šių procesų tikslingumo bei skalūnų energetikos Lietuvai reikalingumo. A.Salamakino nuomone, investuodamos didžiules sumas, užsienio kapitalo įmonės tikisi iš šių procesų gauti nemažą pelną, net negalvodamos apie žalą Lietuvai. Esą sutikimas vykdyti projektą bus duotas tik tuomet, kai nebeliks jokių neaiškumų. Didžiausią nerimą Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui kelia technologijos, kuriomis būtų išgaunami skalūnai: neatskleidžiama, kokie chemikalai bus pumpuojami į žemės gelmes. O skalūnų paieškos projektams pritariantys konservatoriai Aplinkos apsaugos komiteto narius pavadino „Gazpromo“ agentais Lietuvoje, bandančiais panaikinti Lietuvos galimybę tapti energetiškai nepriklausoma. Savo poziciją yra išsakęs ir premjeras Algirdas Butkevičius, pasak jo, skalūnų žvalgybos projektai mūsų šalyje neturi būti stabdomi. Taip būtų prarastos didelės investicijos, sumenkėtų Lietuvos įvaizdis bei galimybė įgyti energetinę nepriklausomybę.

Įmonė atvira deryboms

„LL investicijų“ atstovas B.Radeckas patikino, jog įmonė visuomet buvo pasiruošusi atsakyti į visus klausimus, bei paneigė kalbas apie gruodžio 18 dieną iš jo lūpų nuskambėjusius grasinimus. Anot jo, „LL investicijos“ netgi pasiūlė tuomet papildyti sutartis viskuo, kas aktualu gyventojams: įtraukti ilgalaikius terminus nuostoliams atlyginti.

– Mūsų siūloma sutartis – tik priedas prie nuostolių atlyginimo akto ir galioja ji be notaro patvirtinimo. Jei žmonės pageidauja, jos gali būti ir notarinės, tačiau tai jiems patiems kainuos papildomus pinigus. Be to, sutartis yra vienkartinė, t.y. skirta tik vienam kelias valandas ar dieną trunkančiam nepavojingam tyrimui atlikti bei nesuteikia „LL Investicijoms“ galių vykdyti jokių kitų darbų. Vėliau ši sutartis bus reikalinga tik dėl nuostolių atlyginimo, – faktus apie sutartį išdėstė B.Radeckas.

Sutartis, pasak jo, yra pasirašę visi žemės sklypų savininkai, išskyrus įsikūrusius Žygaičiuose. B.Radeckas paaiškino ir angliavandenilių terminą: pastarasis apima ir skalūnus, ir įprastą naftą. Visose sutartyse ir leidimuose yra minimas tik šis terminas. Be to, jį vartoja ir Geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

– Mums patiems ši situacija nemaloni. Neturime ko slėpti. Tiesiog žmonės nesiklauso arba net nenori girdėti. Naudos jie iš mūsų įmonės gautų nemažai. Nuolat remiame bendruomenes, net ir pavienes šeimas, – apgailestavo „LL Investicijų“ atstovas.

Seisminiai tyrimai visame 1594 kv.km užimančiame licenciniame plote turėtų būti atliekami 2013 m. vasario – 2014 m. gruodžio mėnesiais. Žygaičių seniūnija apima tik mažą viso ploto dalį.

Nesutikti gali tik su gavyba

Šiek tiek aiškumo į susidariusią situaciją įnešė Geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius. Pašnekovas prasitarė 2006 metais vykęs į Tauragės apskrities administracijos patalpas, kur buvo pristatyta Strateginių padarinių aplinkai vertinimo ataskaita. Tačiau niekas, nei Savivaldybės, nei visuomenės atstovai, tuomet taip ir nepasirodė.

– Keista, jog pasipriešinimas ir klausimai iškilo tik dabar ir tik Žygaičiuose, – teigia J.Mockevičius.

Pasak pastarojo, norėdama sužinoti, kokį turtą valdo, iniciatyvos tirti žemės gelmes Rietavo bei Raseinių licenciniame plote ėmėsi valstybė, tačiau pastaroji prie šio projekto neprisideda nė cento. Visa tai daroma 2007 metais konkursą laimėjusios „LL Investicijos“ lėšomis. Tiesa, 2007 m. skelbiant konkursą net nebuvo minčių apie skalūninių dujų gavybą – „LL Investicijos“ gavo leidimą visiems angliavandeniliams tirti bei išgauti.

– Valstybė leido naudotis jos nuosavybe, o pati naudos iš šių projektų gaus tuomet, kai bus aptikta kokių žemės išteklių. Dažniausiai ta nauda pasireiškia mokamais į biudžetą mokesčiais – 2-16 procentų nuo gautos sumos už parduotus angliavandenilius, – paaiškino J.Mockevičius.

Nors visas projektas atliekamas privataus sektoriaus lėšomis, įstatyme nurodyta pareiga žemės savininkams galioja. Pasak Geologijos tarnybos direktoriaus, ūkininkai privalo leisti atlikti tyrimus, tačiau gali nesutikti su gręžinio gręžimu bei tolimesne angliavandenilių gavyba.

– Nei įstatymas, nei Konstitucija šiuo atveju neįpareigoja savininko leisti išgauti angliavandenilius jo valdomame sklype. Tokiu atveju reikia tartis dėl sklypo nuomos ar pardavimo. Valstybė yra apribojusi priėjimą prie jai pačiai priklausančių žemės gelmių. Dvigubo savininko buvimas apsunkina visus tyrimus. Kitose šalyse to nėra. Praėjusiais metais buvo bandoma inicijuoti Žemės įstatymo pataisą, kad nesutikus įsileisti tyrėjų valstybė gali paimti žemės sklypą savoms reikmėms. Tačiau pataisa nebuvo priimta, – teigė J.Mockevičius.

Tirs žemės gelmes visame Tauragės rajone

J.Mockevičius užsiminė apie kitą šiuo metu vykstantį konkursą – ieškoti molio skalūnų Šilutės–Tauragės plote. Ši tyrimų teritorija apims visą Tauragės rajoną, išskyrus Žygaičių seniūniją, Šilutės bei Jurbarko rajonus bei Pagėgių savivaldybę. Skelbimas teikti pasiūlymus 2012 metų rugsėjo mėnesį buvo paskelbtas Europos Sąjungos leidinyje „Official Journal“. terminas pateikti pasiūlymus baigėsi vakar. Įvertinusi juos, komisija paskelbs laimėtoją, tai yra įmonę, užsiimsiančia tyrimais minėtame plote.

– Šįkart viskas bus daroma atviriau. Vakarų Lietuvoje rengsime ciklą seminarų, kuriuose pristatysime skalūnų gavybos technologiją. Pasikviesime ir gręžiančių kompanijų atstovus. Bus sudaryta galimybė vietinėms bendruomenėms bei valdžios atstovams pateikti klausimų. Kreipėmės į Europos Komisiją, norėdami gauti finansavimą šiam projektui, – teigė J.Mockevičius.

Atsisveikindamas pastarasis pridūrė, kad iki gavybos Žygaičių seniūnijoje dar ilgas kelias. O tyrimų metu atliekami sprogdinimai yra mažiau pavojingi nei srutų laistymas.

Skaityti komentarus (32) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras