Sveikas mokinys – prioritetas. Bet ar tikrai?(7)

Karolina STAŽYTĖ | karolina@kurjeris.lt

2013-09-09 15:32
Karolinos Stažytės nuotrauka

Nors Žalgirių gimnazijos stadionas vienas prasčiausių, direktorė Viktorija Paulauskienė tikina, jog viską atperka vieta – šalia miško. Autorės nuotrauka

Prastas regėjimas, sutrikęs virškinimas ir iškrypęs stuburas – negalavimai, persekiojantys daugumą šiandienos moksleivių. Kovai su tuo 2012 metais patvirtinta sveikatos ugdymo bendroji programa, pagal kurią sveikos gyvensenos ugdymas – kiekvieno mokytojo rūpestis, o sveikas mokinys – didžiausias prioritetas. Tačiau kaip tai įgyvendinti, jei Tauragės mokyklų stadionai – apverktinos būklės? Tauragės valdžia viliasi, jog lėšų rekonstrukcijoms atsiras palankioje 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, o mokyklų direktoriams belieka laukti ir verstis su tuo, ką turi.

 

Mokyklų stadionas – tik pavadinimas

Apie tai, kad Tauragės miesto mokyklų be išimties visiems stadionams reikalingas kapitalinis remontas, „Tauragės kurjeris“ rašė ir 2009, ir 2010 metais, tačiau iki šiol niekas taip ir nepasikeitė. Švietimo ir mokslo ministerijos koridoriuose vis garsiau girdimas susirūpinamas prastėjančia mokinių sveikata, kuriamos įvairios programos, tačiau pamirštamas pagrindų pagrindas – kokybiškos kūno kultūros pamokos mokyklose. Kaip galima lavinti moksleivių fizinį pasiruošimą ant nelygios bei apžėlusios futbolo vejos, ištrupėjusios krepšinio aikštelės grindinio ar ant žvyruotų bei duobėtų bėgimo takų?

– Tai opi ir įsisenėjusi problema. Visi žino sporto piramidę, tačiau kas jos apačioje – pamiršta. Tai masiškumas, bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose vaikai ir susipažįsta su fiziniu lavinimu. Jei kūno kultūros pamokos būtų kokybiškos, gabiausieji norėtų tobulėti ir imtų lankyti Sporto mokyklą. Vėliau tie vaikai patektų į privačius klubus ir turėtume šaunią sportininkų kartą. Taigi viskas prasideda nuo mokyklų salių bei stadionų, kurių tik pavadinimas Tauragėje išlikęs. Situaciją kažkiek gelbsti entuziastingi kūno kultūros mokytojai, – rėžė Tauragės rajono savivaldybės Sporto centro vedėjas Gediminas Sakalauskas.

Anot jo, apie 51 proc. Tauragės rajono savivaldybės biudžeto skiriama švietimui, tačiau mokyklų aplinkos sutvarkymo eilutė pamirštama. Vyras pastebėjo tarp Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų kylantį konfliktą. Vienai reikia ligotų, kitai – sveikų mokinių.

– Negana to, Švietimo ir mokslo ministerija įvedė galimybę rinktis tarp šokių ir kūno kultūros pamokų. Mokyklų aktų salėse šilta, todėl daugelis ir renkasi šokius. Be to, buvo atmesta idėja padidinti kūno kultūros pamokų per savaitę skaičių iki trijų. Tikrai nejudame mokinių sveikatinimo link, – teigė G.Sakalauskas. – Visiems reikia veikti kartu. Todėl siūliau sujungti Sporto centrą bei Vaikų ir jaunių sporto mokyklą. Nesutiko. Juk reikia kai kam kėdes išsaugoti.

Viliasi gauti lėšų pagal naująją ES strategiją

Tiek Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, tiek Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas pripažino, jog dėl šios problemos diskutuojama daug ir dažnai, tačiau išspręsti, anot jų, jos neįmanoma dėl paprasčiausio lėšų stygiaus.

– Švietimo ir mokslo ministerijoje ruošiama mokyklų stadionų renovacijos bei aptvėrimo programa. Iš ES buvo tikimasi gauti lėšų pagal 2007–2013 m. strategiją, tačiau taip nenutiko. Didelė tikimybė, jog pinigų bus skirta remiantis naująja 2014–2020 m. strategija, – vylėsi meras.

Paklaustas, kurioms miesto mokykloms tokiu atveju būtų teikiama pirmenybė, P.Petrošius išskyrė gimnazijas – dėl didesnės vaikų koncentracijos jose.

– Nėra viskas taip blogai. Stadionai sutvarkyti arba šiuo metu rekonstruojami Gaurėje, Pagramantyje, Žygaičiuose bei Skaudvilėje, – teigė E.Šteimantas. – Miesto mokyklų stadionams sutvarkyti reikia žymiai didesnių lėšų. Nėra ir programų, pagal kurias būtų galima įgyvendinti renovacijas.

2008 m. Tauragės rajono savivaldybės užsakymu buvo parengta galimybių studija. Ja buvo siekiama gauti lėšų tuometinių Tauragės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos ir Žalgirių vidurinės mokyklos sporto aikštynų renovacijoms atlikti. Buvo teikti projektai paramai iš valstybės biudžeto bei Norvegijos finansinių mechanizmų fondų gauti, tačiau lėšų nebuvo skirta.

– Perspektyviniame rajono plėtros plane mokyklų stadionų rekonstrukcijos figūruoja jau seniai. Ar artimiausiu metu atsiras tam lėšų – neaišku. Didžiausia viltis dedama į naująją ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją. Jei dėmesys bus sutelktas į stadionus, finansavimas atsiras, – teigė Tauragės rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė.

Pasak jos, ne vien Tauragėje mokyklų stadionų būklė yra prasta. Tai bendra šalies švietimo sistemos problema. Pašnekovė užsiminė ir apie prieš keletą metų rekonstruotą Vytauto stadioną. Anot jos, pastarasis galėtų būti labiau išnaudojamas, nes dabar jame sportuoja nedaug žmonių.

Trūksta skirtingų dalykų

Aplankius miesto mokyklų stadionus išvada peršasi viena – visiems būtina rekonstrukcija. Tiesa, kiekviename jų radau po būrelį sportuojančių jaunuolių.

Geriausios sąlygos mokiniams sportuoti tikriausiai yra sudarytos „Versmės“ gimnazijoje, tad pakalbinta šios mokyklos direktorė Albina Senkuvienė tapyti visko juodomis spalvomis neskubėjo.

– Šiokias tokias sąlygas turime. Prieš 2–3 metus su Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento pagalba įkūrėme nestandartinių dydžių universalią sporto aikštelę. Dalį lėšų projektui skyrė ir Tauragės rajono savivaldybė. Vėliau bandėme kreiptis ir į Norvegijos fondus, tačiau finansavimo negavome, – teigė A.Senkuvienė. – Iš visų miesto mokyklų mums trūksta mažiausiai. Teiktume prioritetą bėgimo takų sutvarkymui. Tai atsieitų apie 80 tūkst. Lt. Trūksta ir krepšinio stovo.

„Versmės“ gimnazijoje šiuo metu dirba keturi kūno kultūros mokytojai. Anot direktorės, skaičius per didelis. Vyriausieji gimnazistai gali pasirinkti lankyti konkrečios sporto šakos užsiėmimus, iš kurių populiariausias – tinklinis.

M.Mažvydo progimnazija negali pasigirti universalia aikštele. Anot direktoriaus Vido Misiūno, džiugina tik dviejų mokyklos mokytojų iniciatyva įkurta paplūdimio tinklinio aikštelė.

– Šiemet ar kitais metais verkiant reikia sutvarkyti krepšinio stovus. Pastarieji – avarinės būklės. Prašėme Lietuvos futbolo federacijos, kad uždengtų dirbtine danga krepšinio aikštelę, tačiau tai neįvyko, – vilties nestokojo V.Misiūnas.

Pasak jo, labiausiai norėtųsi perauklėti šunų mylėtojus, kad jie augintinių nevedžiotų stadiono teritorijoje. Tačiau tvora nebūtų pats geriausias sprendimas – izoliuoti liktų tie, kurie nelanko mokyklos, bet nori sportuoti jos stadione.

„Šaltinis“ turi tvorą, o „Aušra“ neturi nieko

Štai „Aušros“ pagrindinė mokykla savojo stadiono iš viso neturi. Kūno kultūros pamokų metu mokiniai glaudžiasi nedidukėje krepšinio aikštelėje arba šalia įsikūrusiame Vytauto stadione. Niekas, išskyrus kartą perdažytas krepšinio lentas, nesikeičia nuo mokyklos pastatymo laikų. Neseniai buvo nupjautas ir vienas krepšinio stovas. Kitas, anot „Aušros“ pagrindinės mokyklos direktorės Snieguolės Bastakienės, šiaip ne taip dar laikosi.

– Aerodromo rajone sąlygų sportuoti vaikams nėra jokių. Sėdi jie ant mokyklos laiptų vakarais, kai galėtų gainioti kamuolį ar bėgioti. Į savivaldybės tarybą kreipėmės jau dukart. Prašėme, kad sutvarkytų krepšinio aikštelę, bet sulaukėme neigiamo atsakymo. Kad ir kaip bebūtų, prioritetas visada bus teikiamas mokyklos vidui. Šiuo metu – stogo pakeitimui, – teigė S.Bastakienė.

„Aušros“ pagrindinėje mokykloje dirba trys kūno kultūros mokytojai bei vienas papildomo ugdymo stalo teniso būrelio vadovas. Sąlygos žaisti stalo tenisą šioje mokykloje – pagirtinos.

Viena sportiškiausių mokyklų respublikoje laikoma „Šaltinio“ progimnazija vienintelė gali pasigirti mokyklos stadioną juosiančia tvora, kuri vis nukenčia nuo kelią į šeštadienio turgų užsimojusių patrumpinti praeivių. Pakalbinta progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė pripažįsta, kad projektus teikusi įvairiems fondams, tačiau nė iš vieno jų rekonstrukcijai lėšų negavusi.

– Darome tai, ką išgalime. Pavyzdžiui, porą kartų per metus tvarkome krepšinio lankus. Viena aikštelė buvo uždengta dirbtine danga, kuri nusidėvėjo, tad teko nuimti. Stadiono aikštės būklė nėra jau tokia prasta. Kad ir kaip bebūtų, viską atperka du šaunūs kūno kultūros mokytojai. Dalyvaujame vaikų ir jaunių olimpinio ugdymo projekte, – teigiama gaida kalbėjo direktorė.

Stadionas – lyg sanatorija, įkurta prie miško

Kalbama, jog bene prasčiausias sąlygas sportuoti mieste turi Žalgirių gimnazija. Mokyklos direktorė Viktorija Paulauskienė su tuo kategoriškai nesutinka.

– Kad kaip tik pas mus yra geriausios sąlygos. Stadionas – lyg sanatorija, įkurta šalia miško. Jokių teršalų – tik grynas oras. Suprantama, daug kas pasenę, tačiau sportuoti vaikams galimybes vis vien sukuriame. Mokiniai bėgioja Oko miško takeliais, dalyvauja daugybėje sportinių varžybų. Trūkumus kompensuoja ir žmogiškasis faktorius – kūno kultūros mokytojų nusiteikimas, gebėjimas integruotai ugdyti sveiką gyvenseną. Vienintelė mūsų gimnazija dalyvauja Tarptautinėje gamtosauginių mokyklų bei Lietuvos sveikatingumo stiprinimo mokyklų programose. Nelaukiam, kol kas mums renovuos stadioną – tiesiog veikiam, – teigė V.Paulauskienė.

Pirmiausia, anot jos, reikėtų sutvarkyti bėgimo takų, krepšinio bei tinklinio aikštelių dangas. Ir aptverti teritoriją, nes po stadioną mėgsta „paraižyti“ keturratininkai ar motociklininkai.

– Vyriausybė turėtų prisiimti daugiau įsipareigojimų. Tai yra ne tik teikti reikalavimus, bet ir numatyti lėšų jas įgyvendinti. O štai Tauragės rajono savivaldybės specialistai turėtų pasirūpinti kompleksine stadionų atnaujinimo programa, – patarimų nestokojo gimnazijos direktorė.

Anot jos, prieš keletą metų Kūno kultūros ir sporto departamentas lyg ir buvo atradęs lėšų Žalgirių tada vidurinės mokyklos stadiono rekonstrukcijai, tačiau 3 mln. Lt. mokyklos sąskaitos taip ir nepasiekė.

Problemos ne tik išorėje, bet ir viduje

Kitais metais Jovarų pagrindinė mokykla švęs 35-erių metų jubiliejų. Šios įstaigos direktorius Algimantas Kaminskis pripažįsta, jog per tiek metų stadionas praktiškai nepakito.

– Sąlygos išties prastos. Gal prieš 10, o gal prieš 15 metų tvarkėme futbolo aikštę. Lyg į balą sukišome keletą tūkstančių. Žinote kodėl? Todėl, kad žmonės įpratę eiti ne aplink, o per ją. Sustodavo šalia keleivinis traukinukas ir pabirdavo žmonių banda per aikštę. Tad pirma, ką reikia padaryti, tai aptverti stadiono teritoriją. Prieš keletą metų esame keitę ir krepšinio stovus, lentas. Kas iš to. Kažkas ima ir „pasiskolina“, – teigė A.Kaminskis.

Anot direktoriaus, rekonstrukcijos, „prašosi“ ne tik mokyklos stadionas, bet ir sporto salė.

– Esame paruošę tris šešiaženkles rekonstrukcijos sąmatas. Reikia pradėti tvarkyti bent dalimis. Gražėjant aplinkai praeiviams galbūt nebeniežės nagai kažką imti ir sugadinti, – svarstė direktorius.

Teko girdėti, jog šalia gyvenantieji ir krepšinį mokyklos aikštelėje mėgstantys pažaisti vaikinai dažnai patys savo lėšomis tvarko lankus ar išpaišo linijas. A.Kaminskis tokio atvejo neprisiminė. Tepasakė, jog kartą pagražinti aplinką padėjo verslininkai.

Anot direktoriaus, vengiančių kūno kultūros pamokų mokinių jo mokykloje kasmet daugėja. To patvirtinti negalėjo Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Vaikų skyriaus gydytoja Valerija Mockevičienė. Moteris nepastebėjo, jog moksleivių sveikata kasmet ryškiai blogėtų. Anot jos, privalomos mokinių sveikatos patikros dar nepasibaigė, tad išvadas daryti per anksti.

Skaityti komentarus (7) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras