Automobilių pardavimo aikštelės: aišku, kad niekas neaišku(7)

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | zydrune@kurjeris.lt

2013-09-23 16:26
Žydrūnės Jankauskienės nuotrauka

Automobilių stovėjimo aikštelės be kietos dangos Tauragėje nieko nestebina ir yra nekotroliuojamos. Autorės nuotrauka

Jau ne kartą rašėme apie Tauragėje veikiančias automobilių pardavimo aikšteles. Šiandien tokių mieste suskaičiavome 14. Daugumos jų danga – žvyras. Pagal galiojančius įstatymus didesnėms nei 0,5 ha aikštelėms privaloma kietoji danga (asfaltas arba betonas) ir valymo įrenginiai. Keliskart bandėme išsiaiškinti, kas jas prižiūri kaip verslo subjektus ir kaip statinius. Atsakymo ieškojome ne tik Tauragės rajone veikiančiose institucijose – teiravomės Klaipėdoje, Vilniuje. Galų gale atsakingus asmenis sukvietėme bendrai diskusijai. Deja, paaiškėjo, kad visos institucijos atskirai savo darbą atlieka, bet niekas nesikeičia – trukdo įstatymų spragos ir ankstesni vietos valdininkų sprendimai. O verslininkai, suskubę įrengti aikšteles pagal visus reikalavimus, liko „durniaus vietoje“: jie nuolat tikrinami, o įstatymų nesilaikančiųjų niekas nekontroliuoja.

Aplinkosaugininkai tikina, kad automobilių laikymo ir pardavimo aikštelėms taikomi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento aplinkosauginiai reikalavimai. Vadovaujantis šiuo dokumentu, galimai teršiamai teritorijai priskiriama didesnė kaip pusės hektaro autotransporto stovėjimo aikštelė. Jai privaloma kietoji danga ir valymo įrenginiai. O jei aikštelė užima daugiau nei 0,02 ha, nuotekos prieš jas išleidžiant į bendras paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas turi būti valomos bent smėlio (purvo), naftos gaudyklėmis. Reglamente nurodytus įrenginius Tauragėje turi tik šešios aikštelės: UAB „Nagoja“, UAB „Ravita“, UAB „Švytis“ (dvi), UAB „Iksfera“ ir Melioratorių g. 13 (priešais „Regitrą“).

Į diskusiją, kurią surengėme Savivaldybės administracijos mažojoje salėje, atvyko rajono meras Pranas Petrošius, administracijos direktorius Algirdas Mosėjus ir vicemeras Silverijus Statkus. Iš viso kvietėme aštuonių institucijų atstovus, dalyvių susirinko dvigubai daugiau. Diskusijos vedėjas „Tauragės kurjerio“ redaktorius Renaldas Malychas pastebėjo, kad vien šis faktas įrodo, jog problema, kurią iškėlė laikraštis, iš tiesų opi.

Diskusijoje dalyvavo specialiai iš atostogų sugrįžęs Tauragės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romas Jurgelionis ir jį nuo žurnalistų kritikos uoliai ginantis ilgametis rajono vyriausiasis architektas Vincentas Paulauskas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Tauragėje Marytė Trapnauskaitė, vyriausioji rajono architektė Šarūnė Beitaitė ir kiti Architektūros skyriaus specialistai, Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjas Ričardas Ažna, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Tadas Vosylius, Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus vedėjas Rolandas Ivaščenko bei Visuomenės sveikatos centro atstovės.

Beveik prieš metus aplinkosaugos pareigūnai negalėjo paaiškinti, nuo ko priklauso automobilių pardavimo aikštelėms keliami reikalavimai – nuo automobilių skaičiaus ar aikštelės ploto. Tada R.Jurgelionis teigė, kad aplinkosaugininkai neturi teisės „landyti po aikšteles“, jeigu jų niekas ten nekviečia, be to, pasak jo, aikštelių su žvyro danga apskritai nėra. Praėjus metams pareigūnas kartoja tą patį.

– Patikrinimų planą sudaro Klaipėdos regiono departamentas. Tos aikštelės, apie kurias kalbame, yra neteršios. Kam jas tikrinti, jeigu iš anksto žinome, kad jokių pažeidimų nerasime? Žinoma, jeigu gautume pranešimą apie galimą taršą, tikrintume. Be to, reikia pasakyti, kad maždaug 10 automobilių pardavimo aikštelių atsirado spontaniškai, galima sakyti, per naktį, – kalbėjo R.Jurgelionis.

Pastarojo ilgametis draugas V.Paulauskas, kaip pats sakė, besibičiuliaujantis su R.Jurgelioniu apie 30 metų, pastebėjo, kad vietos verslininkai, steigdami tokias pardavimo aikšteles, eina lengviausiu keliu – tokiems įrenginiams keliamų reikalavimų nepaiso.

– Jie vengia tvarkyti dokumentus. Ir nors tokie verslininkai moka valstybei mokesčius, nebūtinai jie yra susiję su konkrečia veikla. Apskritai, žvelgiant iš šalies susidaro įspūdis, kad valstybės įstatyminėje bazėje šioje vietoje yra spraga, o verslininkai tuo naudojasi. Mat įstatymo prasme jie lyg nieko ir nepažeidžia, bet juk bet kurią įsigytą miesto teritoriją aptvėrus jos paskelbti automobilių pardavimo aikštele dar negalima. Todėl ir yra tokia situacija, kad Tauragė vadinama automobilininkų miestu, o oficialių automobilių pardavimo aikštelių tėra vos dvi, – aiškino buvęs architektas.

Vyriausioji rajono architektė Š.Beitaitė patikslino, kad šiuo metu yra tik dvi automobilių pardavimo aikštelės, kurių detaliuosius planus patvirtino Savivaldybės taryba – „Iksferos“ aikštelė Dariaus ir Girėno gatvėje bei Topolių g. 7 numeriu pažymėtas sklypas. O R.Jurgelionis pridūrė, kad TIP leidimus turi dar dvi aikštelės – „Švyčio“ ir „Vitlaimos“.

Rajono meras P.Petrošius pastebėjo, kad ši problema yra Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos kompetencijoje, tad ji ir turėtų groti „pirmuoju smuiku“ – ji turi teisę tikrinti statybų objektus.

 – Mes tikriname tik pastatų būklę, o aikštelės be grunto, be įrenginių nėra statiniai. Be to, be pagrindo mes irgi neturime teisės tikrinti objektų, – atkirto M.Trapnauskaitė.

Ją palaikė Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistas Šarūnas Graužinis:

 – Statinių priežiūra yra įmanoma tik tada, kai statinys yra baigtas.

R.Ažna temą tęsė:

 – Pakeitus žemės sklypo paskirtį, tarkime, iš gyvenamosios į komercinę, jis statiniu nevirsta. 

M.Trapnauskaitė prasitarė, kad kurį laiką įstatyme buvo palikta spraga, kuria pasinaudojo didžioji dauguma automobilininkų – įteisino savo aptvertas teritorijas kaip tinkamas naudoti. R.Jurgelionis pritariamai palinkčiojo galva, kad būtent šį momentą jis ir turėjo galvoje, sakydamas, kad didžioji dauguma automobilių pardavimo aikštelių atsirado spontaniškai. T.Vosylius irgi užsiminė, kad šios automobilių stovėjimo aikštelės yra priskiriamos netikrinamiems objektams, o atskiros kategorijos kaip automobilių pardavimo aikštelės nėra. R.Ivaščenko papildė, jog reglamentas galioja visoms aikštelėms vienodas: ar tai būtų tik stovėjimo, ar ir pardavimo aikštelė.

Diskusijos dalyvių mintis apibendrino R.Malychas:

 – Aišku, kad niekas neaišku. Įsitikinome, kad visos institucijos savo darbą dirba, pareigą atlieka, tačiau galutinis rezultatas nerūpi niekam.

Skaityti komentarus (7) Spausdinti  |   Siųsti

Panašūs straipsniai

Jūsų komentaras